Geografiniai, politiniai, diplomatiniai ir finansiniai klausimai nulemia sausumos kariuomenės dydį, o tai priklauso nuo to, ar šios valstybės egzistuoja nepalankioje apsuptyje, pavyzdžiui, Indijos, Afganistano ar Jordanijos atveju, ar turi geras kaimynes kaip JAV, Liuksemburgas ar Kanada, rašo „The National Interest“.

Ar jų dėmesys sutelktas į užduotis šalies teritorijos viduje, už valstybės sienų ribų, o galbūt yra pasirengusios imtis veiksmų tiek valstybės viduje, tiek ir už valstybinių sienų ribų? Kokias išlaidas karinėms reikmėms valstybės valdžia gali sau leisti?

Šaltojo karo pabaiga nulėmė sunkiosios karinės technikos atsitraukimą Rytų kryptimi. Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenė planuoja mažinti savo pajėgumus: 1990 m. JK kariuomenę sudarė 120 tūkst. karių, o 2020 m. jų liks tik 82 tūkst. Prancūzijos kariuomenė sumažėjo nuo 236 tūkst. 1996 m. iki 119 tūkst. Labiausiai sumažėjo Vokietijos sausumos kariuomenė – nuo 360 tūkst. 1990 m. iki 62 tūkst.

Kai kurių Azijos valstybių, pavyzdžiui, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos, Pietų Korėjos ir Kinijos kariuomenės viršija 0,5 mln. karių. Vertėtų paminėti Mianmarą, Iraną ir Vietnamą, nes šių valstybių kariuomenės bent jau karių skaičiumi penkis kartus viršija Vokietijos sausumos karines pajėgas.

Vis dėlto karių skaičius nėra pagrindinis kariuomenės galingumo rodiklis: Šiaurės Korėjos kariuomenę sudaro 950 tūkst. karių, tačiau ši kariuomenė nėra moderni, todėl nesugeba demonstruoti sausumos kariuomenės galios už Korėjos pusiasalio ribų, tačiau jokios technologijos dar negarantuoja visų problemų sprendimo.

Ar 62 tūkst. karių turinti Vokietijos kariuomenė būtų pajėgi laimėti prieš Indijos kariuomenę, kurią sudaro 1,1 mln. karių? Galbūt, tačiau nevertėtų štai taip vertinti sausumos karines pajėgas.

Apkeitus vietomis dvi kariuomenes, kiekvienos iš šių dviejų valstybių poreikiai nebūtų patenkinti. Atsižvelgiant į visa tai, pateikiamas penkių galingiausių mūsų planetos kariuomenių sąrašas.

Jungtinių Valstijų kariuomenė

Be jokios abejonės, lyderės poziciją šiame sąraše užima JAV. Šios valstybės kariuomenę sudaro 535 tūkst. karių, daugelis iš kurių yra dalyvavę kariniuose veiksmuose. Ši kariuomenė turi įrangą, pagamintą naudojant naujausius išradimus, taip pat ir patikimą logistinę sistemą, todėl JAV turi vienintelę pasaulyje sausumos kariuomenę, galinčią kariauti už savo pusrutulio ribų. JAV sausumos kariuomenės pagrindą sudaro dešimt kovinių divizijų, palaikomų nedideliu kovinių brigadų kiekiu.

Kiekvieną diviziją sudaro trys šarvuotosios technikos brigados, mechanizuota pėstininkų brigada, lengvaisiais ginklais ginkluotų pėstininkų brigada, kovinių šarvuočių „Stryker“ brigada, oro desantininkų brigada ir oro šturmavimo brigada. Taip pat divizija papildyta viena aviacijos ir viena artilerijos brigada. Bendras divizijos karių skaičius siekia 14-18 tūkst., priklausomai nuo kiekvieno padalinio tipo.

JAV sausumos kariuomenėje vis dar naudojamos „Big 5“ ginklavimosi sistemos, sukurtos Kimmy Carterio ir Ronaldo Reigano valdymo laikais. Šią sistemą sudaro pagrindinis kovinis tankas „M1 Abrams“, kovinė pėstininkų mašina „M2 Bradley“, atakos straigtasparnis „AH-64 Apache“, reaktyvinės ugnies paleidimo sistemos M270 ir zenitinės-raketinės sistemos „Patriot“ – visi šie ginklai naudojami jau 30 metų.

Dėl kokybiško modernizavimo pavyksta tinkamai išsaugoti šių ginklų naikinamąją gebą, taip pat ir šių sistemų reikšmingumą šiuolaikiniame karo lauke.

Reikšmingą JAV kariuomenės dalį sudaro specialiosios pajėgos ir diversiniai-desantiniai daliniai. JAV specialiąsias pajėgas sudaro trys diversiniai-žvalgybiniai batalionai, septynios specialiosios paskirties grupės, brigadai prilygstantis 160-asis aviacinis specialiųjų operacijų pulkas ir specialiosios paskirties dalinys „Delta“ („Delta Force“). Bendras vien JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų vadų skaičius siekia 28 500.

Kinijos kariuomenė

Kinijos kariuomenė – tai oficialus Kinijos liaudies išlaisvinimo kariuomenės sausumos pajėgų pavadinimas. Tai didžiausia kariuomenė Azijoje. Ją sudaro 1,6 mln. karių, o kariuomenei keliama užduotis užtikrinti Kinijos sienų saugumą. Taip pat sausumos kariuomenė siunčiama į kaimyninius regionus ir vis dažniau ši kariuomenė dalyvauja koviniuose veiksmuose pasauliniu mastu.

1991 m. įvykęs karas Persų įlankoje, per kurį JAV ir sukurta sąjungininkų koalicija labai greitai susidorojo su daug didesne Irako kariuomene, šokiravo Kinijos kariuomenės vadovybę. Kinijos kariuomenė tradiciškai pasikliauja tik karių skaičiumi, tačiau šis požiūris kelia abejonių, atsižvelgiant į technologinį progresą.

Kinijos sausumos kariuomenė per pastaruosius du dešimtmečius stipriai pasikeitė: karių skaičius sumažėjo keliais milijonais, o dalinių ir smogiamųjų divizijų kiekis taip pat labai sumažintas. Dėl spartaus Kinijos ekonomikos augimo per trumpą laiką pavyko padidinti išlaidas gynybai ir finansuoti modernizavimą, panaudojant aukštąsias technologijas.

Nors Kinijos kariuomenės prioritetinės sritys – tai karinės jūrų ir oro pajėgos, vis dėlto sausumos pajėgos turi nemažai šiuolaikinių ginklavimosi sistemų. „Type 99“ tankai per pastarąjį dešimtmetį buvo iš esmės modernizuoti net keletą kartų, nes Kinijos kariuomenė pageidauja turėti tankus, kuriuos galima būtų lyginti su amerikiečių turimais „M1 Abrams“. Pradėti tiekti pirmieji kinų gamybos atakos sraigtasparniai WZ-10. Nepaisant naujosios ginkluotės, Kinijos kariuomenė vis dar turi daugybę pasenusių ginklų, tarp kurių ir „Type 59“ tankai. Vis dėlto nuodugnus modernizavimas gali užtrukti mažiausiai dar dešimtmetį, o galbūt ir du dešimtmečius, nes Kinijos ekonomikos augimo tempai lėtėja.

Greitojo reagavimo pajėgos – tai esminis Kinijos sausumos pajėgų privalumas. Kinijos kariuomenės daliniai gali būti panaudojami pasienyje su Indija esančiuose Himalajuose, regionuose, besiribojančiuose su Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūromis, taip pat ir įsiveržimui į Taivaną. Be tankų ir šarvuočių, mechanizuotų ir pėstininkų dalinių, sudarančių greitojo reagavimo pajėgas, Kinijos kariuomenė turi tris oro desantininkų divizijas ir tris jūrų desanto brigadas. Šenjango kariniame regione dislokuojamos divizijos gali būti panaudojamos skubos tvarka pasienio su Šiaurės Korėja saugumo užtikrinimui ir neramumams šalies viduje malšinti.

Indijos kariuomenė

Indijos kariuomenė, kurioje tarnauja 1,12 mln. karių, yra antrosios pagal dydį karinės Azijos žemyno pajėgos. Indijai, įstrigusiai tarp dviejų niekaip bendros kalbos nerandančių priešininkų – Pakistano ir Kinijos, – būtinos itin veiksmingos sausumos pajėgos, galinčios užtikrinti reikiamą valstybės sienos apsaugą. Šalies viduje neretai neramumus keliantys sukilėliai bei būtinybė pasirūpinti 1,2 mlrd. šalies gyventojų saugumu Indijos valdžią skatina skirti pakankamai lėšų šalies ginkluotosioms pajėgoms, kuriose svarbiausias vaidmuo šiuo atveju atitenka pėstininkams.

Geriausios ir galingiausios Indijos kariuomenės divizijos suskirstytos į keturis stambius taktinius junginius. Trys iš jų dislokuoti prie sienos su Pakistanu, o ketvirtasis – prie sienos su Kinija. Indijai priklauso ir dvi jūrų desantininkų brigados, 91-oji ir 340-oji pėstininkų brigados, šalis turi tris desantininkų batalionus ir aštuonis specialiosios paskirties batalionus.

Pastaruosius dešimt metų Indijos kariuomenėje vyksta aktyvūs modernizavimo procesai. Pagrindinis pokyčių tikslas – veiksmingesnės ginkluotosios pajėgos konflikto su Pakistanu atveju. Vadinamojoje „Šaltojo starto“ doktrinoje, kurioje numatyta, kad atakuojantys Indijos kariuomenės taktiniai junginiai privalo būti pajėgūs, esant reikalui, pulti Pakistaną, reikalaujama ir išskirtinio kariuomenės dalinių, dislokuotų prie šalies vakarinės sienos, mobilumo.

Remiantis planu, prieš panaudojant šalies branduolinį ginklą, prieš Pakistano karines pajėgas bus panaudoti Indijos kariuomenės turimi tankai „Arjun“, Rusijoje pagaminti tankai T-90 bei amerikiečių sraigtasparniai „AH-64 Apache“.

Kariniu ir ekonominiu požiūriu stiprėjanti Kinija ir faktas, kad Indija nuolat siunta dėl tikrų ar tariamų šalies sienų pažeidimų Himalajuose, Naująjį Delį paskatino prie sienos su Kinija papildomai dislokuoti dar 80 tūkst. karių. Skaičiai kalba patys už save: būtent tiek karių 2020 metais bus Jungtinės Karalystės ginkluotose pajėgose.

Rusijos kariuomenės Sausumos pajėgos

Rusijos kariuomenės Sausumos pajėgos suformuotos iš Sovietų armijos likučių. 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, nemažai dalinių buvo paprasčiausiai įtraukti į Rusijos kariuomenės sudėtį.

Nuolat stingant lėšų, dauguma Rusijos sausumos pajėgų dalinių vis dar naudojasi sovietų laikų ginkluote. Remiantis turimais planais, Rusijos sausumos pajėgos jau gauna ir toliau gaus daug naujų šiuolaikinių techninių priemonių ir ginklų.

Šiuo metu Rusijos sausumos pajėgose tarnauja 285 tūkst. karių – beveik pusė tiek, kiek tarnauja JAV kariuomenėje. Rusijos sausumos pajėgos gana gerai aprūpintos techninėmis priemonėmis, yra visiškai mechanizuotos. Nors skaičiai tikrai įspūdingi, atsižvelgiant į Rusijos plotą, jie nepakankami – vienam sausumos pajėgų kariui tenka 60 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos.

Nors ir gana negausios, Rusijos sausumos pajėgos po Šaltojo karo pabaigos sukaupė nemenką karinę patirtį, kurios įgijo per ne itin sėkmingą operaciją Čečėnijoje XX paskutinio dešimtmečio pradžioje bei laikotarpiu prieš prasidedant konfliktui Ukrainos Rytuose.

Rusijos kariuomenė iš Sovietų Sąjungos paveldėjo desantininkų dalinių bei jūrų pėstininkų taktinių junginių, kurių divizijų skaičius pirmojo XXI amžiaus dešimtmečio viduryje buvo sumažintas – nuo šešių iki keturių. Vienai divizijai priklauso 6 tūkst. karių. Skaičius tikrai nedidelis, tačiau šie taktiniai junginiai itin mobilūs ir aprūpinti moderniausiomis pėstininkų kovos mašinomis.

Dar 9 tūkst. karių priklauso jūrų pėstininkams ir yra dislokuoti Rusijos karinio jūrų laivyno laivuose. Oficialiai jie priklauso šalies karinėms jūrų pajėgoms. Rusijos sausumos pajėgos jau po kelerių metų džiaugsis naujais tankais – universaliomis kovos platformomis „Armata“.

Šios kovos mašinos – tikras technikos proveržis, lyginant su senesnės kartos tankais T-72, T-80, T-90, kovinėmis pėstininkų mašinomis ir šarvuočiais. Kompleksai „Armata“ – naujas kovos mašinų formatas, universali kovos platforma, galinti atlikti tiek tanko, tiek pėstininkų kovos mašinos, tiek artilerijos paleidimo platformos, tiek techninės paramos mašinos funkcijas.

Jungtinės Karalystės kariuomenė

Nors britų kariuomenė gana maža, specialistai ją įvardija kaip vieną galingiausių visoje Europoje. Jungtinės Karalystės kariuomenė puikiai subalansuota: britai turi lengvaisiais ginklais ginkluotų pėstininkų, desantininkų, šarvuočių, galingą karinę aviaciją ir mechanizuotų divizijų. Tokia karinių pajėgų sudėtis suteikia galimybių sėkmingai vykdyti pačias įvairiausias operacijas.

Jungtinės Karalystės kariuomenėje šiuo metu tarnauja 120 tūkst. karių. Iki 2020 metų bus baigta Jungtinės Karalystės kariuomenės Sausumos pajėgų reorganizacija. Reguliariųjų pajėgų karių skaičius bus sumažintas iki 82 tūkst., tačiau svarbesnis vaidmuo atiteks rezerviniams kariams.

2020 metais Jungtinės Karalystės kariuomenės Sausumo pajėgas sudarys septynios brigados – viena oro desanto brigada, trys mechanizuotos brigados ir trys pėstininkų brigados.

Kaip ir Jungtinių Valstijų kariuomenė, britų sausumos pajėgos naudojasi modernizuotomis Šaltojo karo laikų ginklų sistemomis. Šalies ginkluotųjų pajėgų mechanizuotoms brigadoms talkina pagrindiniai pajėgų tankai „Challenger II“ ir pėstininkų kovos mašinos „Warrior“. Nors šios kovos mašinos laiko patikrintos ir tikrai veiksmingos vykdant pačias įvairiausias operacijas, jos po truputį sensta. Neišvengiamai ateis diena, kai teks jas keisti, o tam prireiks daug pinigų.

Jungtinės Karalystės kariuomenės specialiosios paskirties ir specialiųjų operacijų pajėgos gana negausios, tačiau specialistų giriamos kaip vienos geriausių visame pasaulyje. Britų kariuomenei priklauso trys desantininkų batalionai, esantys 16-osios oro desanto brigados sudėtyje, bei visame pasaulyje puikiai žinomas 22-asis specialiųjų aviacijos pajėgų (SAS) pulkas.

Be to, svarbu paminėti ir 8 tūkst. karališkojo laivyno desantininkų, atstovaujančių sausumos pajėgoms, kurie tiesiogiai pavaldūs karališkosioms karinėms jūrų pajėgoms ir geba, esant reikalui, skubiai sudaryti tris oro šturmo brigadas.