Rusija savo kariniais žingsniais NATO ir Šiaurės šalių atžvilgiu – nuo kovo užfiksuota beveik 40 incidentų – įsivėlė į „pavojingą balansavimo ant karo slenksčio ribos“ žaidimą, teigia Europos saugumo tyrimų grupės specialistai, skelbia „Bloomberg“.
Idėjų kalvė „Europos lyderystės tinklas“ (European Leadership Network, ELN) skelbia, kad Rusijos inicijuoti incidentai sudaro „nerimą keliantį šiandieninės saugumo situacijos ir įvairiausių pažeidimų paveikslą“ – kalbama apie įsibrovimus į kitų šalių oro erdvę, neplanuotus oro gynybos manevrus, per plauką vos neįvykusius susidūrimus ore, incidentus jūrose ir kitus pavojų keliančius Rusijos veiksmus, kurių pastaruoju metu tikrai netrūksta. Jų geografija taip pat itin plati.
Neseniai paskelbtoje grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad situacija, kurioje atsidūrė branduolinį ginklą turinti valstybė ir branduoliniu ginklu ginkluotas Aljansas bei jo sąjungininkai, nekinta jau kurį laiką ir išlieka „geriausiu atveju rizikinga“.
„Blogiausiu atveju ji tiesiog katastrofiška“, – sakoma ataskaitoje.
Incidentai, susiję su Rusija ir NATO kariuomenėmis ir saugumo agentūromis, po Krymo aneksijos tapo vis dažnesni ir rimtesni, teigia Londone dirbanti grupė, kuriai priklauso ir buvę Europos šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai.
„Nors tiesioginės karinės konfrontacijos kol kas pavykdavo išvengti, agresyvesnės Rusijos pozicijos ir Vakarų pajėgų ryžto esant reikalui reaguoti mišinys pastebimai susijęs su neplanuoto padėties eskalavimo rizika ir grėsme prarasti kitų įvykių kontrolę“, – teigiama grupės pateiktose išvadose.
Skaičiai ir svarba
Pastebimai ūgtelėjęs su NATO ir Šiaurės šalimis susijusių incidentų skaičius ir jų svarba leidžia daryti išvadą, kad Rusijos pajėgos „gavo leidimą ir padrąsinimą“ veikti agresyviau, konstatuoja ataskaitos rengėjai.
Buvęs Sovietų sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas savaitgalį sakė, kad dėl Rusijos polinkio į triumfalizmą, pasireiškusio po Sovietų Sąjungos griūties, kaltos JAV ir jų sąjungininkės.
„Pasaulis šiuo metu stovi ant naujo Šaltojo karo slenksčio. Jau yra teigiančių, kad jis prasidėjo“, – per Berlyno sienos griūties 25-osioms metinėms skirtą renginį Berlyne sakė M. Gorbačiovas, kurį cituoja „Associated Press“.
NATO generolas
NATO karinių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove 'as praeitą savaitę žurnalistams sakė, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis naudoja „didesnes ir sudėtingesnes lėktuvų formuotes“, jiems parenkami „labiau provokuojantys maršrutai“.
Rusija greičiausiai bandys parodyti „esanti didi jėga, galinti šia galia pasinaudoti formuojant mūsų mąstymą“, – per spaudos konferenciją Pentagone sakė Ph. Breedlove‘as.
Ph. Breedlove‘as Rusijos lėktuvų skrydžius įvardijo kaip „keliančius problemų“, tačiau pareiškė, kad tiesioginėms konsultacijoms su Rusija nėra reikalo.
„Tokie pokalbiai nevyksta“, – pareiškė Ph. Breedlove‘as. Kol skrydžių vykdymas ir blokavimas atliekamas profesionaliai, anot Ph. Breedlove‘o, „reguliariai apie juos nekalbame“.
Nors spalio 30 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir pareiškė „nesanti konkrečiai susirūpinusi“ dėl, kaip pati įvardijo, „itin energingų Rusijos pratybų“, ataskaitoje perspėjama – incidentų ir neteisingų vertinimų padariniai gali būti „katastrofiški“.
Trys incidentai
Pateikiami ir minėtieji trys incidentai: kovo 3 dieną per plauką vos neįvykęs civilinio „SAS Group“ lėktuvo, kilusio iš Kopenhagos oro uosto, ir Rusijos žvalgybinio lėktuvo, skridusio be atsakiklinio radijo švyturio – prietaiso, padedančio atpažinti lėktuvus, susidūrimas; rugsėjo 5 dieną įvykdytas Estijos žvalgybos pareigūno pagrobimas pasienio punkte bei Švedijos teritoriniuose vandenyse pastebėtas mįslingas povandeninis laivas, kuris, kaip įtariama, priklausė rusams.
Be to, NATO ne kartą buvo priverstas kelti į orą savo lėktuvus – tokių priemonių prireikė virš Baltijos valstybių, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno pastebėjus Rusijos naikintuvų ir ilgo nuotolio bombonešių.
Būta atvejų, kai Rusijos lėktuvai nesinaudojo atsakikliniais radijo švyturiais, o toks neatsakingas elgesys „kelia rimtą pavojų civilinių lėktuvų eismui“, perspėja NATO.
Aljanso lėktuvai virš Europos pastebėjo ne vieną Rusijos naikintuvą – iš viso nuo 2014 metų pradžios tokių atvejų būta beveik 100.
O tai net tris kartus daugiau nei bendras 2013 metais užfiksuotų tokių atvejų skaičius, teigia NATO. Nepaisant to, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spalio 30 dieną visus nuramino, kad „tai tikrai nėra Šaltojo karo situacija“.
Buvusios sovietinės valstybės
Šiais metais NATO kaip atgrasomąją priemonę nuo Rusijos veiksmų ėmėsi aktyvesnės patruliavimo virš Baltijos valstybių politikos. Nuo sausio iki rugsėjo NATO prie Lietuvos sienų atliko net 68 identifikavimo ir užtvaros misijas, o Latvija užfiksavo daugiau nei 150 incidentų, susijusių su prie šalies oro erdvės artėjančiais Rusijos lėktuvais, teigiama ataskaitoje, remiantis keliais naujienų pranešimais.
Vašingtone Rusijos ambasadorius Amerikoje Sergejus Kisliakas išreiškė abejonių dėl įtarimų, esą Švedijos teritoriniuose vandenyse pastebėtas rusų povandeninis laivas, ir pareiškė, kad nė vienas su Rusijos lėktuvais susijęs incidentas nebuvo piktybinis.
„Viskas labai paprasta: mūsų strateginės pajėgos treniruojasi. Taip daro visų be išimties valstybių ginkluotosios pajėgos“, – grupelei žurnalistų praeitą savaitę pareiškė diplomatas.
„Skraidome šiek tiek daugiau nei anksčiau, tačiau buvo toks metas, ypač XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai visai neskraidėme, nes paprasčiausiai neturėjome pinigų lėktuvų degalams. Šiuo metu situacija šalyje žymiai geresnė, todėl galime sau leisti kai ką, kas būtina atsižvelgiant dabartines aplinkybes“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Amerikoje.