Aleksandras Zacharčenka, pasiskelbęs separatistinės Donecko „liaudies respublikos“ premjeru, turėtų surinkti 81 proc. balsų, rodo sukilėlių atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatai, paskelbti balsavimui pasibaigus.
Rinkimai Donecke ir kaimyninėje maištingoje Luhansko srityje, yra palaikomi Rusijos ir vadinami galimybe suteikti legitimumo sukilėlių valdymui dviejuose pagrindiniuose pramonės miestuose, užimtuose per ginkluotą sukilimą.
Tačiau balsavimas, kurį griežtai atmeta Vakarų šalys, didina tarptautinę priešpriešą dėl šio konflikto ir dar labiau susilpnino trapias paliaubas tarp Ukrainos vyriausybės ir smarkiai ginkluotų separatistų.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad tas balsavimas buvo „farsas priešais tankų ir automatų vamzdžius“, taip pat paragino Maskvą atsisakyti ketinimus pripažinti rinkimų rezultatus.
Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per susirėmimu žuvo trys kariai, o dar septyni buvo sužeisti. Tuo tarpu šeštadienį žuvo septyni kariai, o dar bent šeši buvo sužeisti.
Rusija palaiko separatistų rinkimus
Rusija sekmadienį išreiškė palaikymą prorusiškų sukilėlių vadovybės triuškinamai pergalei prieštaringai vertinamuose rinkimuose Ukrainos separatistiniuose regionuose, kuriuos Europos Sąjunga (ES) pasmerkė kaip „naują kliūtį“ taikai karo nuniokotame šalies rytiniame regione.
Nors Kijevas ir Vakarų šalys perspėjo nepripažinsiančios šių rinkimų, Maskva greitai išreiškė jiems palaikymą, dar labiau gilindama tarptautinę krizę dėl Ukrainos.
„Gerbiame pietryčių (Ukrainos) gyventojų valios pareiškimą, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. – Išrinktieji gavo mandatą spręsti įprasto gyvenimo atkūrimo regione praktinius klausimus.“
Šis skubotas rezultatų pripažinimas neabejotinai sukels diplomatinę audrą, didėjant tikimybei, kad Vakarų sankcijose Kremliui bus dar labiau sugriežtintos.
ES: „nauja kliūtis“ taikai
Europos Sąjunga pareiškė, kad sekmadienį Ukrainos rytuose prorusiškų sukilėlių surengti rinkimai yra neteisėti, nebus pripažinti ir tapo nauja kliūtimi ieškant konflikto sprendinio.
„Šios dienos (balsavimą) laikau... nauja kliūtimi kelyje į taiką Ukrainoje“, - sakoma naujosios ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini paskelbtame pareiškime.
F.Mogherini pažymėjo, kad šie rinkimai „savo forma ir turiniu“ prieštarauja paliauboms ir taikos susitarimams, kuriuos Kijevas rugsėjį pasirašė su sukilėliais ir kuriuos remia tarptautinė bendrija bei Rusija.
F.Mogherini paskelbus savo pareiškimą, Rusija pareiškė, kad pripažins rinkimus prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose, o šis Maskvos žingsnis veikiausiai dar padidins vidaus priešpriešą Ukrainoje ir pagilins krizę, kuri nuo balandžio, kai įsiplieskė susirėmimai, jau pareikalavo apie 4 tūkst. gyvybių.
Vadinamuosiuose Minsko protokoluose buvo numatyta, kad rinkimai sukilėlių kontroliuojamuose rajonuose bus surengti, kaip numato Ukrainos įstatymai, gruodžio pradžioje.
Tačiau sukilėliai atsisakė paklusti ir organizavo savo balsavimą po spalio 26 dieną Ukrainoje įvykusių nacionalinių rinkimų, kuriuos organizuoti separatistai neleido jų bastionais tapusiuose rytiniuose miestuose.
F.Mogherini sakė, kad rinkimai, numatyti Minsko susitarimuose, yra „teisėtas ir legitimus būdas“ išrinkti vietos valdžią tuose Ukrainos rajonuose.
„Raginu visas šalis dirbti, kad būtų surengti tokie rinkimai“, - pridūrė ji.
Tiesiogiai nepaminėdama Rusijos, ES užsienio politikos vadovė sakė, kad taikai pasiekti reikia „politinės valios ir sąžiningumo“.
„Viliuosi, kad visos šalys patvirtins savo įsipareigojimą“ laikytis Minsko susitarimų ir iki galo juos įgyvendinti, pažymėjo F.Mogherini.
ES savo ruožtu toliau darys viską, ką gali, kad būtų rastas taikus sprendinys, pridūrė ji.