Šis viršūnių susitikimas Paryžiuje sudarė sąlygas „atnaujinti tiesioginį dialogą“ tarp Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentų, nors jokio susitarimo ir nebuvo pasiekta, sakoma po derybų paskelbtame Prancūzijos prezidentūros pranešime.
Tačiau Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai susitarė keistis informacija apie konflikto metu dingusius žmones, globojant Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui (TRKK), priduriama pranešime.
Susitikimas įvyko po Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio vizito abiejose šalyse praėjusią savaitę, kuris buvo surengtas pastaraisiais mėnesiais smarkiai suintensyvėjus smurtui dėl to regiono ir Europai nerimaujant dėl karo Ukrainoje.
Kalnų Karabacho konfliktas prasidėjo 10-ajame dešimtmetyje, kai Jerevano remiami armėnų separatistai užėmė šį kalnuotą Azerbaidžano regioną, kuriame gyvena daugiausia etniniai armėnai. Tas karas pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių.
Nors po ugnies nutraukimo 1994-aisiais ne vienus metus vyko derybos, abi šalys dar nepasirašė galutinio taikos susitarimo dėl Kalnų Karabacho, kurį tarptautinė bendrija vis dar pripažįsta Azerbaidžano dalimi.
Naftos turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos valstybės biudžetą, grasino atsiimti regioną jėga, jei derybos neduos rezultatų.
F.Hollande'as iš pradžių susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu, o tada – su Armėnijos prezidentu Seržu Sarkisianu. Vėliau įvyko trišalės derybos ir vakarienė tvyrant „puikiai atmosferai“, nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Nors nedaug kas tikėjosi persilaužimo Paryžiuje po daugiau kaip du dešimtmečius trunkančio kraujo liejimo, šaltinis prancūzų diplomatiniuose sluoksniuose sakė, jog „svarbu sukviesti draugėn abu prezidentus, paraginti juos dirbti drauge, grįžti prie (derybų) stalo, kad būtų mažinama įtampa“.