Karo pabaiga Lietuvai reiškė ne tik nacizmo sutriuškinimą ir karo veiksmų nutraukimą, bet ir naują okupaciją. Mūsų šalis buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį ir išbuvo joje daugiau nei pusę šimtmečio.
Oficialia Antrojo pasaulinio karo pradžia laikoma 1939 metų rugsėjo 1 diena, kai Vokietija užpuolė Lenkiją. Po dviejų dienų karą Vokietijai savo ruožtu paskelbė Anglija ir Prancūzija, bet karo veiksmų nepradėjo. Dėl tokios šių šalių pozicijos Europoje prasidėjo vadinamasis "keistasis karas".
Praėjus vos daugiau nei dviem dešimtims metų po Pirmojo pasaulinio karo, naują ginkluotą konfliktą, virtusį kruviniausiu žmonijos istorijoje, sukėlė 1919 metų Versalio taikos nutarimai, įsigalėjusi fašizmo ir nacizmo ideologija, Vakarų Europos nuolaidžiavimo politika ir stiprėjančio komunizmo baimė.
Stiprus apmaudas dėl pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijoje leido iškilti Adolfui Hitleriui. Jo vadovaujami nacionalsocialistai į valdžią atėjo 1933 metais. Netrukus A.Hitleris tapo Vokietijos prezidentu. Dar anksčiau, 1922 metais, Italijoje valdžią perėmė Benito Musolinio vadovaujami fašistai. Totalitarizmas įsigalėjo ir kai kuriose kitose Europos šalyse.
1938 metų kovą Vokietija okupavo Austriją, įgyvendindama A. Hitlerio Didžiosios Vokietijos viziją. Tų pačių metų rugsėjo 28 dienos Miuncheno suokalbiu Vokietijai buvo atiduota dalis Čekoslovakijos, po pusmečio ši šalis buvo okupuota.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, pagal kurią susitarta neužpulti viena kitos 10 metų ir nedalyvauti karinėse sąjungose vienai prieš kitą. Slaptuosiuose sutarties protokoluose šalys pasidalijo įtakos sferomis. Lietuva buvo pažadėta Vokietijai, tačiau po mėnesio pasirašius SSRS ir Vokietijos sienų ir draugystės sutartį mūsų šalis buvo atiduota SSRS.
1941 metų birželio 22 dieną, Vokietija, vadovaudamasi Barbarosos planu, užpuolė Sovietų Sąjungą. Gruodį Japonijai netikėtai užpuolus Jungtinių Valstijų karinę bazė Perl Harbore, į karą įsitraukė ir amerikiečiai.
Po 1943 metų birželį įvykusių Kursko kautynių - didžiausio tankų mūšio - jėgos pusiausvyra pakrypo Sovietų Sąjungos naudai ir prasidėjo Raudonosios armijos puolimas visu frontu.
Tų pačių metų lapkričio 28 dieną įvykusioje Teherano konferencijoje SSRS diktatorius Josifas Stalinas, JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas ir Anglijos premjeras Winstonas Churchillis nutarė atidaryti Antrąjį frontą ir kovoti iki pergalės be sutarčių.
Europos išvadavimas prasidėjo sąjungininkų pajėgų išsilaipinimu Normandijoje 1944 metų birželio 6 dieną. Antrojo fronto atidarymas buvo esminis persilaužimas kare. Šiek tiek daugiau nei po pusmečio Raudonoji armija įsiveržė į Vokietiją.
1945 metų vasarį Jaltos konferencijoje buvo nutarta sunaikinti nacizmą, okupuoti Vokietiją ir nubausti karo nusikaltėlius, be to, rytinė Lenkijos dalis buvo atiduota SSRS.
Nujausdamas artėjantį pralaimėjimą, balandžio 30 dieną nusižudė A. Hitleris. Po poros dienų prasidėjo Berlyno šturmas, o netrukus Vokietija kapituliavo. Nors visam pasauliui apie tai buvo pranešta gegužės 8 dieną, nepatenkintas J. Stalinas gegužės 9-ąją paskelbė savo pergalę. Būtent todėl Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės švenčiamos šią dieną, o didžiojoje Europos dalyje - gegužės 8-ąją.
1945 metų vasarą Potsdamo konferencijoje Prancūzija, Anglija, JAV ir SSRS suderino Berlyno bei Vokietijos okupacinių zonų ribas, Lenkijos sieną su Vokietija nustatė pagal Neisę ir Oderį, Rytprūsius atidavė Sovietų Sąjungai, sukūrė tarptautinį karinį teisininkų tribunolą. Po Niurnbergo proceso buvo pakarta 11 karo nusikaltėlių.
Nepaisant šių susitarimų, Antrasis pasaulinis karas formaliai baigėsi tik 1945 metų rugsėjo 2 dieną, kai kapituliavo Japonija. Prieš tai, rugpjūčio pradžioje, JAV spėjo numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio.
Vadovaujantis slaptais susitarimais, Sovietų Sąjunga aneksavo, o vėliau ir okupavo Lietuvą, Latviją bei Estiją. Baltijos šalys nepriklausomybę atkūrė tik 1990 metais. Ilgiau nei pusę amžiaus tęsėsi ir šaltasis karas tarp SSRS ir Vakarų.