7.45 val. Ukrainos centrinis rinkimų komitetas jau buvo suskaičiavęs 27,37 proc. balsų.

Remiantis turimais rezultatais, 5 proc. barjerą peržengti ir į Ukrainos parlamentą patekti gali šešios partijos. Lyderių pozicijų ir toliau neužleidžia „Liaudies frontas“ (21,67 proc. balsų) ir „Petro Porošenkos blokas“ (21,63 proc. balsų).

Minėtosioms partijoms į nugarą šnopuoja „Savigalbos“ partija – ji jau surinko 10,66 proc. balsų. „Opozicijos blokas“ turi 9,64 proc. balsų. Radikalioji Olego Liaško partija savo sąskaitoje kol kas turi 7,58 proc. balsų, o šešetuką baigia partija „Tėvynė“, turinti 5,83 proc. balsų.

„Laisvės“ partija atidūrė ties patekimo į parlamentą riba – kol kas turi 4,61 proc. balsų. Už jos liko partija KPU su 3,98 proc. balsų.

Ukrainoje pusė iš 450 įstatymų leidėjų yra renkami pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų daugiamandatėje apygardoje, o kita dalis išrenkama pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose.

Dėl kitų parlamento vietų 3 468 kandidatai varžėsi 225 vienmandatėse apygardose. Kokie rezultatai bus šioje kovoje, paaiškės per kelias artimiausias dienas.

Apklausos rezultatai: pergalę iškovojo provakarietiškos jėgos

Provakarietiškos ir nacionalistinės partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos šalies rytuose boikotavo prorusiški separatistai, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Kaip rodo dviejų apklausų duomenys, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai laimėjo 23 proc. ir 21,3 proc. balsų.

Panašios politinės orientacijos partija „Samopomič“ („Savigalba“), kuriai vadovauja Lvovo meras Andrijus Sadovas, šių apklausų duomenimis, turėtų gauti 13,2 proc. balsų.

Tokie rezultatai turėtų suteikti P.Porošenkai įtikinamą mandatą tęsti planą taikiai sureguliuoti separatizmo krizę sukilusioje rytinėje Ukrainoje ir sykiu vykdyti demokratines reformas.

Tuo tarpu Opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuriam vadovauja buvęs energetikos ministras Jurijus Boiko, užsitikrino 7,6 proc. paramą.

Į parlamentą taip pat turėtų patekti populistinė Radikalioji partija, kuri gali tikėtis maždaug 7 proc. balsų paramos ir nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“), už kurią galėjo balsuoti per 5 proc. rinkėjų.

Partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė Julija Tymošenko, pasirodė blogiau nei tikėtasi, tačiau užsitikrinusi 5,6 proc. balsų ji taip pat gali tikėtis patekti į parlamentą.

Kaip ir buvo prognozuojama, rinkimų barjero nepavyko įveikti Ukrainos komunistų partijai, kuri surinko apie 4 proc. balsų.

Į parlamentą taip pat nepateks Sehijaus Tihipkos vadovaujama „Stipri Ukraina“, surinkusi kiek mažiau nei 4 proc. balsų, ir radikalioji partija „Pravyj sektor“ („Dešinysis arba Teisusis sektorius“), kurią palaikė apie 2 proc. rinkėjų.

Rinkėjai pademonstravo norintys glaudesnių ryšių su Vakarais

Provakarietiškos ir nacionalistų partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius Ukrainos parlamento rinkimus, sustiprindamos prezidento Petro Porošenkos viltis integruoti savo šalį su Europa ir sudaryti taiką su prorusiškais sukilėliais.

Preliminarūs balsavimo rezultatai ir rinkėjų apklausos rodo tvirtą piliečių palaikymą P.Porošenkos pastangoms išvesti karo krečiamą šalį iš Rusijos įtakos zonos, nors Kremlius ėmėsi skausmingų atsakomųjų priemonių prieš vakarinę kaimynę.

Daugelis Kijeve ir Vakarų šalyse laiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakingu už jau šešis mėnesius Ukrainos rytus krečiantį prorusiškų separatistų sukilimą, nusinešusį apie 3,7 tūkst. žmonių gyvybių. Kijevo nuomone, Maskva siekia destabilizuoti Ukrainos naująją vyriausybę ir sukurti „įšaldytą konfliktą“ kaimyninės šalies gyvybiškai svarbioje pramonės zonoje.

Tačiau sekmadienį vykusiuose rinkimuose aiškų pralaimėjimą patyrė partijos, turinčios ryšių su Maskva arba ankstesnio prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimu, nuverstu vasarį per protestus, išprovokuotus vyriausybės atsisakymo pasirašyti istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES).

„Noriu, kad karas baigtųsi, o mūsų šalis įstotų į Europos Sąjungą, nors abejoju, ar tai įvyks labai greitai“, – pensininkas Bohdanas Holobuckis sakė eidamas į savo balsavimo apylinkę Kijeve žvarbų, bet saulėtą rytą.

Radikalai, atmetantys P.Porošenkos taikos su sukilėliais planą, žadantį jiems ribotą autonomiją, taip pat pasirodė prastai, kaip ir korupcija susitepę politikai, du dešimtmečius nesugebėję imtis reikiamų reformų.

Pasak analitikų, beveik neabejotina, kad P.Porošenka pasidalys valdžią su Arsenijumi Jaceniuku, kuris liks premjero poste.

„Rinkėjai nenorėjo valdžios monopolijos vienose rankose“, – sakė Kijeve įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto ekspertas Vadymas Karasiovas. – Jie balsavo už Porošenkos ir Jaceniuko tandemą.“

Neatšaukiamas kelias į Europą

Pakiliai nusiteikęs P.Porošenka sakė per nacionalinę televiziją, kad „daugiau negu trys ketvirtadaliai rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose, tvirtai ir neatšaukiamai palaikė Ukrainos kelią į Europą“.

49 metų konditerijos pramonės magnatas pridūrė, kad dauguma rinkėjų tai pat palaikė jo pastangas rasti „politinių metodų“ užbaigti karui šalies rytuose.

Rezultatai iš 10 proc. apylinkių rodo, kad P.Porošenkos blokas pirmauja, surinkęs 21,9 proc. balsų, o nuo jo beveik neatsilieka A.Jaceniuko Liaudies frontas, už kurį balsavo apie 21,6 proc. rinkėjų.

Anksčiau paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai rodė, kad Petro Porošenkos blokas pirmauja, surinkęs 23 proc. balsų.

Jos taip pat prognozavo antrąją vietą labai mažai atsiliekančiam Liaudies frontui, kuriam vadovaujanti kiek labiau nacionalistinių pažiūrų A.Jaceniukas buvo   svarbus veikėjas derybose su Vakarų šalimis dėl Ukrainai itin reikalingų paskolų.

Tokiu būdu šioms abiem partijoms labai nedaug trūksta iki daugumos, kuri leistų suformuoti nuosaikią vyriausybę, vykdysiančią panašią politiką į prezidento ir premjero iki šiol dėtas pastangas.

Daugelis prognozuoja, kad A.Jaceniukas išliks premjero poste. P.Porošenka dar nekalbėjo apie dabartinio vyriausybės vadovo darbo perspektyvas, tačiau tikino, kad 10 dienų bus „daugiau nei pakankama“ suformuoti naujam ministrų kabinetui bei grįžti prie darbo.