„Neradau nei Lorenzo Haago, nei jo studentų pėdsakų. Radau tik įvairius jo interviu, kuriuose jis pateisina vyriausybės politiką“, – rašo J. Veksleras.
Žurnalisto teigimu, jis paskambino į dvi organizacijas, kurių pavadinimai panašūs į vokiečių „Globalių komunikacijų agentūros“ (rusų žiniasklaida įvardija L. Haagą kaip šios agentūros vadovą – „Dožd“). Viena iš organizacijų pasirodė besanti reklamos agentūra, kurioje niekas nepažinojo jokio profesoriaus L. Haago. Apie šį profesorių nieko nežinojo ir kitoje agentūroje.
Ekonomikos inovacijų instituto (Chemnicas) internetinėje svetainėje L. Haagas minimas kaip mokslinis vadovas. Paskambinęs dviem svetainėje nurodytais telefonais, J. Veksleras išgirdo automatinį pranešimą, kad nurodytų numerių nėra arba jie išjungti.
Spalio septintą dieną Berlyne gyvenantis istorikas Dmitrijus Chmelnickis savo paskyroje svetainėje „Facebook“ parašė, kad profesorius L. Haagas „egzistuoja tik ITAR–TASS korespondentų vaizduotėje, ten jis kaip „vokiečių ekspertas“ jiems jau daug metų reguliariai duoda interviu ir giria V. Putiną“.
Minėtasis profesorius komentarus rusų korespondentams pateikia nuo 2007 m., išsiaiškino tinklaraštininkas Pavelas Gnilorybovas. O internete L. Haago pavardė sutinkama tik rusų žiniasklaidos tinklalapiuose.
Penktadienį, spalio 10 d. Lorenzas Haagas pareiškė agentūrai ITAR–TASS, kad „jau kažkur skaitė pono Chmelnickio, kuris prisistato istoriku, nors iš tiesų nėra joks istorikas, komentarus“.
„Tai, ką aš išsakau ITAR-TASS komentaruose, yra kitas Vokietijos požiūris, bet čia jis būdingas daugeliui. Tai kiekvieno žmogaus teisė“, – pasakė jis.
