Vaikai privalo lankyti mokyklą, nevalia jų išnaudoti finansiniais tikslais. Vargingiausiose pasaulio valstybėse jaunesni nei 25 metų žmonės sudaro 60 proc. visų gyventojų. Pagarba vaikų ir jaunų žmonių teisėms - būtina sąlyga taikiam pasauliniam vystymuisi. Jeigu pažeidžiamos vaikų teisės, agresija plinta iš kartos į kartą – tokia taisyklė ypač galioja konfliktų apimtose teritorijose, rašoma Norvegijos Nobelio komiteto pranešime.
Kailashas Satyarthi pademonstravo didžiulę drąsą ir ryžtą: puoselėdamas Gandhi tradicijas, jis organizavo ir vadovo įvairiems išskirtinai taikiems protestams ir demonstracijoms. Didžiausią dėmesį aktyvistas skyrė kovai su vaikų išnaudojimu siekiant gauti finansinės naudos. K. Satyarthi taip pat labai daug prisidėjo prie svarbių tarptautinių konvencijų, skirtų vaikų teisėms, formulavimo ir įgyvendinimo.
Nors dar yra labai jauna, Malala Yousafzai jau kelerius metus kovoja dėl mergaičių teisės gauti išsilavinimą. Ji savo pavyzdžiu įrodė, kad ir vaikai bei jauni žmonės gali labai daug prisidėti prie jų pačių gyvenimo sąlygų gerinimo. Šių tikslų ji siekė pačiomis pavojingiausiomis aplinkybėmis. Didelių pastangų pareikalavusi paauglės kova ją pavertė viena iš svarbiausių kovotojų už mergaičių išsimokslinimą visame pasaulyje.
Moksleivė M.Yousafzai, kuriai dabar 17 metų, prieš dvejus metus į galvą pašovė Talibano smogikas, kai ji užsitraukė šio islamistų judėjimo rūstybę dėl savo pastangų užtikrinti Pakistano mergaičių teisę į švietimą.
Be auksinių medalių, kuris šiems laureatams bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, jiedu taip pat pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginį prizą.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko tarptautinei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) už pastangas sustabdyti cheminių ginklų naudojimą, šiurpinusį pasaulį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir nacių režimo dujų kamerų iki Sirijos pilietinio mūšio lauko.
Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.
Kaip ir ankstesniais metais, Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas laureato vardą paskelbė 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku Osle įsikūrusiame Nobelio institute.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
Rekordinis kandidatų skaičius
Nobelio komitetas šiemet apsvarstė rekordiškai daug kandidatų – 278, tačiau žinomi tik tie vardai, kuriuos paskelbė jų teikėjai.
Komiteto svarstymai tęsėsi beveik iki paskutinės minutės, o sprendimas buvo priimtas tik praeitą savaitę, pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK.
Transliuotojas, kuris kai kada, tačiau ne visuomet sugebėdavo teisingai nuspėti laimėtoją, savo tinklalapyje rašė, kad vienais iš favoritų laikoma įtakinga Tuniso profsąjunga UGTT ir tos šalies prezidentas Moncefas Marzouki.
UGTT buvo nominuota dėl jos vaidmens Tuniso demokratinės transformacijos procese, tarpininkaudama politinėms deryboms, kurias vainikavo po revoliucijos parengtos konstitucijos pasirašymas.
M.Marzouki, nuosaikiųjų islamistų partijos „Ennahda“ sekuliarusis sąjungininkas, tapo prezidentu po pirmųjų rinkimų Tunise po diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali nuvertimo 2011 metais.
Ekspertai taip pat prognozavo, kad kai kurie Rusijos opozicijos veikėjai arba organizacijos galėtų būti pasirinkimas Nobelio komitetui.
„Rusijos politikos Ukrainoje, Krymo aneksavimo ir abejojimo sienomis, ... taip pat ir to, kaip Kremliuselgiasi su disidentais, Nobelio komitetas negali ignoruoti“, – sakė Antoine'as Jacobas, kuris yra parašęs „Nobelio premijų istoriją“.
Nobelio komiteto pirmininkui Thorbjoernui Jaglandui, „sankcija Maskvai būtų ... būdas įrodyti, kad jis veikia nepriklausomai, nes (T.Jaglandas taip pat) yra Europos Tarybos, kurios narė yra ir Rusija, generalinis sekretorius“, sakė A.Jacobas.
Tarp galimų laureatų minimėtas ir demokratiją remiantis Maskvos laikraštis „Novaja gazeta“, kurį 1993 metais su taikos premijos pinigų dalimi padėjo įsteigti Michailas Gorbačiovas.
Tai vienas iš nedaugelio Rusijoje dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių; keli šio laikraščio žurnalistai buvo nužudyti, tarp jų – Ana Politkovskaja, kuri atskleidė didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.
Tuo tarpu popiežius Pranciškus, pasisakantis už kovą su skurdu, tapo lažybų organizatorių favoritu.
„Mūsų dienomis viskas paklūsta konkurencijos dėsniams ir stipriausiųjų išlikimui, kur galingieji minta neturinčiais galios“, – pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius karčiai komentavo viename savo pamoksle praeitais metais.
Ekspertai taip pat kėlė prielaidą, jog šių metų Nobelio taikos premija galėtų būti skirta buvusiam žvalgybos analitikui Edwardui Snowdenui, atkleidusiam JAV vykdomo pasaulinio elektroninio šnipinėjimo mastą.
Tačiau dauguma ekspertų sakė, kad sprendimas skirti jam Nobelio premiją, įskaitant 878 tūkst. eurų (3,03 mln. litų) piniginį prizą, būtų prieštaringai įvertintas.