Suskaičiavus 1041 rinkimų apylinkėse iš 1 054 atiduotus balsus, paaiškėjo, kad „Santarvės centras“ užsitikrino 208 522 balsus, arba 23,26 proc., „Vienybė“ - 193 754 balsus, arba 21,62 proc., o ZZS - 176 922 balsus, arba 19,74 procento.

Preliminariais duomenimis, į Seimą pateko dar trys partijos - konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas, kurį parėmė 147 880 rinkėjų, arba 16,5 proc., ir dvi didžiosios politinės scenos debiutantės - kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), gavusi 61 948 balsus, arba 6,91 proc., bei Latvijos regionų aljansas (LRA), užsitikrinęs 58 014 rinkėjų, arba 6,47 proc. elektorato, paramą.

Kitos partijos nesugebėjo įveikti 5 proc. rinkimų barjero ir savo atstovų Seime neturės.

Per praėjusius rinkimus, kurie vyko 2011 metais, „Santarvės centras“ gavo 28,6 proc. balsų, Reformų partija - 21 proc., „Vienybė“ - 19 proc., Nacionalinis aljansas - 14 proc., o ZZS - 12,3 procento.

Anksti ryte, suskaičiavus du trečdalius balsalapių, preliminarūs duomenys jau rodė kairiosios prorusiškos partijos „Santarvės centras“ pranašumą.

„Santarvės“ lyderis N. Ušakovas: prezidentui reikia duoti galimybę formuoti vyriausybę

Nilas Ušakovas

Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui reikia duoti galimybę suformuoti vyriausybę iš atstovų tų partijų, kurios laimėjo šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus, interviu BNS pareiškė prorusiško kairiojo „Santarvės centro“ kandidatas į premjerus Nilas Ušakovas.

„Santarvės centro“ lyderis, kuris yra ir Rygos meras, pabrėžė, jog svarbu ne tik tai, kiek procentų balsų užsitikrino ta ar kita partija,bet ir tai, kokie jos iškelti kandidatai dirbs parlamente.

N. Ušakovo nuomone, svarbu tai, kokie deputatai Seime atstovaus „Vienybei“, kokie Žaliųjų ir valstiečių sąjungai, kokie - Latvijos regionų aljansui ir kokie partijai „Iš širdies - Latvijai“.

„Mums nėra problema bendradarbiauti nei su viena politine jėga, bet kai kurioms politinėms jėgoms yra problema bendradarbiauti su mumis“, - sakė „Santarvės centro“ lyderis.

Jis pridūrė, jog vyksta konsultacijos su kitomis partijomis dėl valdančiosios koalicijos formavimo, tačiau atsisakė nurodyti su kokiomis konkrečiai.

Partija „Iš širdies - Latvijai“ nemato galimybės bendradarbiauti su „Santarve“ vyriausybėje

Politinės scenos debiutantė „Iš širdies - Latvijai“ nemato galimybės bendradarbiauti vyriausybėje su prorusiška kairiąja partija „Santarvės centras“, pareiškė agentūrai BNS šios politinės jėgos lyderė Inguna Sudraba.

„Mes esame suinteresuoti kuo maksimaliau dalyvauti vyriausybės darbe (...). Mes žinome, jog nematome, kaip galime būti kartu su „Santarve“ vyriausybėje“, - pažymėjo buvusi valstybės kontrolierė.

I. Sudraba atsisakė išsakyti nuomonę dėl galimo kandidato į premjero postą.

Tačiau ji pridūrė, kad „Iš širdies - Latvijai“ naujojoje vyriausybėje siektų pretenduoti į ekonomikos, švietimo ir mokslo bei teisingumo ministrų postus.

Latvijos premjerė: „Vienybė“ turinti pareigą formuoti ir naująją vyriausybę

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pareiškė, jog dabartinė valdančioji centro dešinės partija „Vienybė“ turinti pareigą po visuotinių rinkimų formuoti ir naująją vyriausybę.

Interviu naujienų agentūrai BNS L. Straujuma pabrėžė, kad ji esanti pasirengusi formuoti naująją vyriausybę ir kad „Vienybė“ neplanuoja skirti kito kandidato į ministro pirmininko postą.

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma

Premjerė pridūrė, jog dėl būsimos vyriausybės formavimo pirmiausia tarsis dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai - „Vienybė“, nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas ir centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

„Artimiausiu metu mes susitiksime su dabartinės koalicijos partneriais ir tada aptarsime, ar išplėsti koaliciją. Žinoma, mes tarsimės su Latvijos regionų aljansu, jei jie gaus vietų parlamente“, - sakė L. Straujuma.

L. Straujuma skeptiškai įvertino galimybę pakviesti prisijungti prie koalicijos kairiąją partiją „Iš širdies - Latvijai“, kurią šių metų gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba.

„Sudraba anksčiau sakė, jog neremia rinkos ekonomikos, jog nepasitiki jokia koalicijos partija. Tad ... apie ką turėtumėme kalbėti?“, - sakė ji.

Parlamento pirmininkė: Latvijos valdančioji koalicija pasirengusi tęsti darbą

Latvijos dabartinę valdančiąją koaliciją sudarančios partijos yra pasirengusios tęsti darbą ir po visuotinių rinkimų, bet tuo pat metu jos tarsis ir dėl galimo koalicijos išplėtimo, šeštadienį vėlai vakare sakė centro dešiniosios partijos „Vienybė“ lyderė ir parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia.

Ji pažymėjo, kad „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei nacionalistinis konservatyvus Nacionalinis aljansas sutiko toliau tęsti bendradarbiavimą.

„Tai liudijimas, kad ši koalicija turėtų tęsti darbą“, - sakė ji.

S.Abuoltinia pažymėjo, kad pirmiausia visos šios trys minėtos partijos turi susėsti prie stalo ir aptarti tolesnę veiklą.

„Koalicijos partneriai šiandien patvirtino, kad mes galime pradėti derybas ir kad turime priimti sprendimą dėl galimo jos išplėtimo“, - sakė ji.

Paklausta, ar „Vienybė“ yra pasirengusi pakviesti prisijungti prie koalicijos kairiąją partiją „Iš širdies - Latvijai“, kurią anksčiau šiais metais įkūrė buvusi šalies valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, S.Abuoltinia pažymėjo: „Sudraba pati sakė, kad jai nepatinka dabartinė koalicija ir kad ji nepritaria koalicijos susitarimams, nors kiti žino, jog tai dokumentas, kuris numato sprendimų koordinavimo procedūrą, o Latvijai bus labai svarbu turėti suderintą komandą, kai ji pirmininkaus ES.“

S.Abuoltinia taip pat išsisuko nuo tiesaus atsakymo apie galimybę į koaliciją pakviesti Latvijos regionų aljansą, kelių šalies regioninių partijų susivienijimą.

„Jie taip pat formuoja panašią kampaniją, neigdami viską, kas buvo padaryta. Turime susėsti prie stalo ir nuspręsti, kaip dirbti ateityje“, - sakė ji.

Rinkimuose aktyvumas siekė 57,36 procento

Latvijoje šeštadienį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 890 300 rinkti teisę turinčių žmonių, arba 57,36 proc. elektorato, pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CVK).

Per ankstesnius parlamento rinkimus, kurie vyko 2011 metais, galiojančiais buvo pripažinti 908 200 balsalapiai - tai reiškia, jog praėjusį kartą balsavo kiek daugiau rinkėjų - 59 procentai.

Dalyvauti rinkimuose teisę turi 1 552 000 Latvijos piliečių, gyvenančių pačioje Latvijoje ar užsienyje.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo užfiksuotas sostinėje Rygoje, kur balsavo 287 600 žmonių, arba 69,7 proc. rinkėjų, o mažiausias šalies rytiniame Latgalos regione - čia balsavo 106 000 žmonių, arba 47 procentai.

Latvijos rinkimų komisija sekmadienį paskelbs preliminarų vietų parlamente pasiskirstymą

Latvijos Centrinė rinkimų komisija preliminarius duomenis dėl vietų 12-ojo šaukimo Seime pasiskirstymo paskelbs sekmadienį.

Latvijos televizija sekmadienį ryte pranešė, kad prorusiškas kairysis „Santarvės centras“ naujos sudėties parlamente gali turėti 25 vietas, centro dešinioji „Vienybė“ – 23 vietas, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – 21 vietą, konservatyvus Nacionalinis aljansas – 17, kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ – 7, o Latvijos regionų aljansas – taip pat 7 vietas.

Balsų skaičiavimas tęsiasi, jau apibendrinti duomenys, gauti iš 1 041 rinkimų apylinkės. Iš viso šalyje yra 1 054 rinkimų apylinkės.

Latvijos prezidentas duos partijoms savaitę derėtis ir paskui paskirs premjerą

Latvijoje po visuotinių rinkimų politinės partijos turės savaitę deryboms, o paskui prezidentas Andris Bėrzinis paskirs premjerą, sekmadienį visuomeninei Latvijos televizijai sakė pats valstybės vadovas.

„Visos partijos turės savaitę, pradedant rytojumi, vidaus diskusijoms ir, žinoma, deryboms su potencialiais partneriais kitoje koalicijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo derybos su partijomis dėl būsimos koalicijos tikriausiai prasidės po savaitės.

Pasak Latvijos prezidento, jis verčiau neduos partijoms jokių instrukcijų ar rekomendacijų, bet yra tikras, kad joms pavyks suformuoti gerą ir profesionalią vyriausybę.

A.Bėrzinis pažymėjo, kad Latvija turi nedaug laiko, nes 2015 metų sausio 1 dieną prasidės jos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.

Paklaustas, ar naujoje valdančiojoje koalicijoje turėtų būti prorusiška kairiųjų „Santarvės centro“ partija, prezidentas atsakė, kad tai priklauso nuo koalicijos partnerių.

„Spręsti jiems ir „Santarvės (centrui)“. Aš geriau neteiksiu jokių konkrečių instrukcijų ar rekomendacijų. Jie turės savaitę savo (rinkimų) rezultatams ir savo potencialui apžvelgti“, – sakė A. Bėrzinis.

Nacionalinis aljansas mano, kad į koaliciją reikėtų pakviesti Latvijos regionų aljansą

Besitraukiančios valdančiosios koalicijos politinės partijos turėtų suformuoti naujos koalicijos šerdį ir pakviesti prie jų prisijungti Latvijos regionų aljansą (LRA), iš kelių regioninių partijų sudarytą politinę naujokę, pareiškė konservatyvaus Nacionalinio aljanso lyderis Robertas Zylė.

Interviu BNS jis pabrėžė, kad trys dabartinės valdančiosios koalicijos narės - centro dešinioji „Vienybės“ partija, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZSS) ir Nacionalinis aljansas – užsitikrino pakankamai balsų per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus, kad galėtų patys suformuoti vyriausybę, bet koalicijos išplėtimas ilgainiui suteiktų didesnį politinį stabilumą.

R.Zylė nurodė, kad Nacionalinis aljansas norėtų ir toliau kontroliuoti tas pačias tris žinybas, kurioms vadovavo jų atstovai darbą baigiančiame kabinete: Teisingumo ministeriją, Kultūros ministeriją ir Aplinkos ir regionų plėtros ministeriją.

Žaliųjų ir valstiečių partija nemato reikalo į Latvijos valdančiąją koaliciją kviesti naujų narių

Vietų skaičius Seime, kurį per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus iškovojo tris besitraukiančios valdančiosios koalicijos partijos yra pakankamas, kad jos galėtų toliau dirbti kartu, todėl nėra būtina bendradarbiauti su politikos naujokais, pareiškė centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) parlamentinės frakcijos vadovas Augustas Brigmanis.

Interviu BNS jis sakė, kad rinkimų rezultatai rodo, jog trys darbą baigiančios koalicijos partijos – ZZS, centro dešinioji „Vienybės“ partija ir konservatyvus Nacionalinis aljansas – gali kontroliuoti daugiau kaip 60 mandatų 100 vietų parlamente ir todėl nėra reikalo plėsti koalicijos priimant į ją dvi debiutuojančias politines jėgas – Latvijos regionų aljansą ir kairiąją partiją „Iš širdies - Latvijai“, kuriai vadovauja buvusi valstybės kontrolierė Iguna Sudraba.

„Jie [rinkimų rezultatai] reiškia, kad esama koalicija gali dirbti“, - sakė A.Brigmanis.

Jis pridūrė, jog ZZS neprieštarautų jei dabartinė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma, kuri yra „Vienybės“ partijos narė, toliau vadovautų vyriausybei.

Latvijos piliečiai Estijoje rinkimuose į Seimą pirmenybę atidavė „Vienybei“

Estijoje gyvenantys Latvijos piliečiai rinkimuose į Seimą pirmenybę atidavė centro dešiniajai partijai „Vienybė“ - iš 210 įskaitytų balsų ši politinė jėga gavo 83 balsus.

„Iš viso Estijoje šeštadienį balsavo 212 Latvijos piliečių, 210 balsalapių buvo pripažinti galiojančiais. Daugiausia iš jų balsų - 83 - gavo partija „Vienybė“, - sekmadienį nurodė Latvijos ambasados Taline trečiasis sekretorius Matysas Ranka.

Antroje vietoje liko prorusiška kairioji partija „Santarvės centras“, gavusi 35 balsus, o trečioje - konservatyvus Nacionalinis aljansas, už kurį buvo atiduoti 33 balsai.

Prezidentas: Latvijos rinkimų rezultatai rodo paramą darbą baigiančiai koalicijai

Latvijoje šeštadienį vykusių visuotinių rinkimų rezultatai rodo rinkėjų pritarimą darbą baigiančiai valdančiajai koalicijai, sekmadienį visuomeninei Latvijos televizijai pareiškė šalies prezidentas Andris Bėrzinis.

„Rezultatai gana tiksliai atitinka mano įsivaizdavimą apie tai, kokie jie galėjo būti. Dabartinė koalicija vienareikšmiškai gavo gerą įvertinimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad partijos, sudarančios dabartinę valdančiąja koaliciją, drauge turės įtikinamą balsų daugumą ir naujajame Latvijos parlamente.

„Jeigu sudėti balsus, tai ji įtikinamai gavo daugumą naujame Seime. Nors 40 proc. (žmonių) Seime yra nauji asmenys, balsavimas buvo įtikinamas“, – pridūrė jis.

A.Bėrzinis sakė nemanantis, kad rinkimų rezultatus reiktų interpretuoti kaip buvusios valdančiosios partijos – „Vienybės“ – pralaimėjimą. Ši partija išgyveno sunkų trijų partijų susiliejimo į vieną procesą, be to, prieš pat rinkimus prieš ją buvo vykdoma agresyvi šmeižimo kampanija.

„Nemanau, kad „Vienybė“ pralaimėjo, išgyvendama sunkų susivienijimo procesą. Ji išliko labai stabili ir vieninga, išskyrus, žinoma, rezultatus Kurzemėje. Tačiau bendrai manau, kad „Vienybė“ gaus maždaug 25 vietas“, – sakė prezidentas.

Vienintelis netikėtumas yra tikimybė „Vienybės“ lyderei ir parlamento pirmininkei Solvitai Abuoltiniai likti be deputato mandato, sakė A. Bėrzinis.

Latvijoje rinkėjai gali išreikšti tai, kuriems konkretiems kandidatams teikia pirmenybę, sąraše prie jų pavardžių padėdami pliusą. Taip pat galima išreikšti savo nepalankumą tam tikriems kandidatams išbraukiant jų pavardes balsalapiuose. Pliusų ir minusų (išbraukimų) suma paveikia kandidato asmeninę vietą partijos sąraše.

Rinkėjai per balsavimą suteikė S. Abuoltiniai 6 540 pliusų ir 6 289 minusus, todėl ji Kuršo apygardoje Vakarų Latvijoje liko ketvirta sąraše.

Jeigu „Vienybė“ Kuršo apygardoje gaus tik tris deputatų mandatus, ji gali negauti vietos parlamente. Prieš pat rinkimus buvo vykdoma didelė šmeižto kampanija konkrečiai prieš S.Abuoltinią, ir tai galėtų paaiškinti didelį minusų skaičių.

Komentuodamas tai, kad parlamente bus iki 40 proc. naujų veidų, prezidentas sakė, kad tarp kandidatų buvo daug žmonių su sukaupta patirtimi kokioje nors srityje, todėl, bendrai kalbant, papildymas bus geras.

Debiutuojanti partija „Iš širdies - Latvijai“ derybų dėl naujos koalicijos procesą stebės iš šono

Naujai įkurta kairioji partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kuri po šeštadienį vykusių visuotinių rinkimų pirmą kartą turės atstovų šalies parlamente naujos koalicijos formavimo procesą stebės iš šono ir lauks, ar jai bus pasiūlyta prisijungti prie derybų dėl naujos vyriausybės formavimo, pareiškė NSL atstovas Ringoldas Baluodis.

Naujienų agentūrai BNS jis išsakė spėjimą, kad trys darbą baigiančios koalicijos partijos naują vyriausybę veikiausiai suformuos vienos pačios be naujokių.

„Galbūt viena iš mažų partijų bus priimta, bet tik dėlto, kad per įvairius žaidimus suteiktų didesnį svorį vyresniosioms koalicijos partnerėms“, - sakė R.Baluodis.

„Akivaizdu, kad esamos koalicijos nariai norėtų, jog naujoji koalicija būtų identiška senajai, nepaisydami reikšmingų pasikeitimų įstatymų leidėjų gretose“, - sakė NSL atstovas, turėdamas omenyje tai, kad net maždaug 40 proc. įstatymų leidėjų į Seimą ateina dirbti pirmą kartą.