Apklausa, kurią atliko Rygos P. Stradinio universiteto viešųjų komunikacijų institutas ir aukštoji verslo mokykla „Turyba", rodo, jog į Seimą veikiausiai taip pat pateks nauja partija „Iš širdies - Latvijai" ir Latvijos regionų aljansas.

Apklausos duomenimis, už „Vienybę“ balsus atidavė 25,7 proc. savo pasirinkimą nurodžiusių rinkėjų.

„Santarvės centrą“ parėmė 19,4 proc. Latvijos piliečių, už Nacionalinį aljansą balsavo 18,9 proc. žmonių.

Dar 18,5 proc. gyventojų palaikė žaliuosius ir valstiečius (ZZS), už „Iš širdies – Latvijai“ balsavo 6,8 proc. rinkėjų, o už Latvijos regionų aljansą - 6,2 procento.

27 proc. apklaustų rinkėjų atsisakė nurodyti, kuri partija pelnė jų palankumą.

Per balsavusiųjų rinkėjų apklausą buvo apklausti 7 747 rinkėjai, iš jų 5 645 nurodė savo pasirinkimą, o 2 102 – atsisakė tai padaryti.

BNS balsavusiųjų rinkėjų apklausą surengė jau devintą kartą.

Tokius rezultatus patvirtina ir agentūros SKDS surengta rinkėjų apklausa.

Latvijos Seimo rinkimai
Trys partijos, priklausančios ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos vadovaujamai centro dešinės koalicijai, 100 vietų parlamente gali tikėtis 63 mandatų.
Jos duomenimis, trys partijos, priklausančios ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos vadovaujamai centro dešinės koalicijai, 100 vietų parlamente gali tikėtis 63 mandatų.

Tuo tarpu opozicinis „Santarvės centras“, SKDS skaičiavimais, turėtų užsitikrinti 23 Seimo vietų kontrolę.

Latvijoje 20 val. vakaro užsidarė visos 953 rinkimų apylinkės.

Preliminarūs visuotinių rinkimų rezultatai bus paskelbti sekmadienį apie 4 val. ryto, o preliminarus išrinktų įstatymų leidėjų sąrašas turėtų paaiškėti sekmadienio vakarą arba pirmadienį.

Iš viso rinkimuose į šimto vietų Seimą dalyvavo 1 156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje taikomas 5 proc. barjeras.

Politologas: žmonės pasirinko žinomą „blogį"

Kita valdančioji koalicija Latvijoje veikiausiai bus labai panaši į besitraukiančiąją, naujienų agentūrai BNS sakė politologai, komentuodami rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, apklausos rezultatus.

Kaip nurodė analitikas Filipas Rajevskis, tvyrant įtampai santykiuose su didžiąja kaimyne Rusija dėl Ukrainos krizės rinkėjai liko rinktis žinomą „blogį“.

Tokios nuotaikos, anot jo, lėmė tai, kad daugiausia balsų gavo pačios populiariausios politinės partijos.

Tuo pat metu kai kurie rinkėjai galėjo balsuoti už kairiąją partiją „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kurią anksčiau šiais metais įkūrė buvusi Latvijos valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, jei norėjo parodyti nepasitenkinimą valdžioje esančiomis politinėmis jėgomis.

Vis dėlto, kaip nurodė F. Rajevskis, balsavusiųjų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad kita valdančioji koalicija bus labai panaši į tą, kuri jau buvo.

Sociologas Arnis Kaktinis sutiko su F. Rajevskiu ir dėl būsimos valdančiosios koalicijos sudėties ir dėl motyvų, kurie paskatino žmones balsuoti už naujas politines partijas – NSL bei Latvijos regionų aljansą (LRA), kelių regioninių partijų susivienijimą.

A. Kaktinio nuomone, balsų skaičius, atiduotas už LRA ir NSL, rodo, jog šios dvi politinės scenos debiutantų jėgos pateks į Seimą todėl, jog dalis rinkėjų nėra patenkinti esamomis partijos.

Tikėjosi tos pačios koalicijos

Vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu dėl jos agresijos Ukrainoje, priėmusi sprendimą didinti išlaidas krašto gynybai ir kartu su kaimynėmis Lietuva bei Estija spausdama NATO dislokuoti regione daugiau savo pajėgų.

Rimčiausia valdančiosios koalicijos varžove dar prieš rinkimus laikyta prorusiška kairiųjų partija „Santarvės centras“, kurios pagrindinis elektoratas yra etniniai rusai, sudarantys apie ketvirtadalį Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra kiek daugiau nei 2 milijonai.

Rinkimai Latvijoje
„Manau, labiausiai tikėtina, jog turėsime tą pačią centro dešiniųjų koaliciją, kokią matome dabar. Pagrindinė priežastis yra Rusijos agresija Ukrainoje“, - sakė Rytų Europos politikos studijų centro vykdomasis direktorius Andis Kudoras.

„Latvijos partijoms būtų sunku pasiaiškinti rinkėjams, jei jos sudarytų koaliciją su „Santarvės centru“, kuris nesmerkia Rusijos agresijos“, - sakė jis.

Latvijos viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikta apklausa parodė, kad 32,5 proc. respondentų ketino balsuoti už dabartinę keturių partijų koaliciją, o 27,5 proc. - už opoziciją, kuriai priklauso „Santarvės centras“ bei nauja partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL). Ją gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, ir ši partija yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.

SKDS apklausa taip pat parodė, kad 30,4 proc. respondentų nebuvo apsisprendę, už ką balsuos, arba apskritai neketino dalyvauti rinkimuose.

Taupymas

Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.

Siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.

Rinkimai Latvijoje
Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.

Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.

„Absoliuti dauguma Latvijos žmonių - tiek latviai, tiek rusakalbiai, yra nepatenkinti situacija šalyje“, - sakė viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis.

63 metų L.Straujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.

Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“  2013 metų lapkričio 21-ąją.

„Esame Rusijos kaimynai“

Prorusiškas „Santarvės centras“ visą laiką yra tarp populiariausių partijų Latvijoje, tačiau dar nė karto nebuvo vyriausybėje. Daugiausiai už šią partiją balsuoja etniniai rusai, kurie sudaro beveik 21 proc. visų rinkėjų.

Ši partija pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antros valstybinės kalbos statusas, ir neseniai balsavo prieš Seimo rezoliuciją, kurioje reiškiama parama Ukrainai, susidūrusiai su Rusijos agresija.

Nilsas Ušakovas
„Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas ne kartą pabrėžė Latvijos ekonominių ryšių su Rusija svarbą.

„Jei kalbėtume apie mūsų politiką Rusijos atžvilgiu, neabejotinai būčiau labiau pragmatiškas“, - sakė jis.

„Turime pasinaudoti Rusijos rinka, pritraukti rusų turistus. Turime stengtis turėti naudos iš to, kad esame Rusijos, kuri tikrai padeda mūsų ekonomikai, kaimynai“, - pabrėžė Latvijos sostinės meras.

Praėjusį mėnesį N.Ušakovas sukėlė pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad jeigu būtų galimybė rinkti politikus Rusijoje, „ko gera, šiuo metu geriausias pasirinkimas būtų prezidentas Vladimiras Putinas“.

Pasak apklausų organizatorių, „Santarvės centras“, palaikantis glaudžius ryšius su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“, šeštadienį gali surinkti apie ketvirtadalį balsų, bet tikriausiai niekada nebus valdžioje.

„Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais visas Latvijos vyriausybes sudarydavo įvairios koalicijos, atstovaujančios etninių latvių interesams“, – sakė Latvijos universiteto profesorius Daunis Aueras.

„Rusakalbiai yra nuolatinė politinė opozicija, ir veikiausiai liks tokiais po 2014 metų parlamento rinkimų“, – pridūrė jis.

Ukrainos scenarijus

Latvijoje rusų kalba yra gimtoji apie trečdaliui gyventojų. Daugelis jų netgi nėra Latvijos piliečiai, nes nesugeba arba nenori atitikti pilietybės suteikimo kriterijų, įskaitant latvių kalbos mokėjimą.

„Gimiau ir užaugau Latvijoje – nesuprantu, kodėl turėčiau laikyti pilietybės egzaminą, jeigu čia gimiau“, – sakė 62 metų Rygos gyventojas Julianas Beriukovas, kurie prieš dvejus metus nutarė prašyti Rusijos pilietybės.

Tačiau tęsiantis didžiausiai Europos priešpriešai su Rusija nuo Šaltojo karo pabaigos, kyla realių nuogąstavimų, jog Maskva gali mėginti destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse.

„Į šią šalį jau kelis kartus buvo įsiveržusi jos kaimynė, o daugeliui žmonių tai tebėra gyvi prisiminimai“, – sakė Seimo užsienio politikos komiteto pirmininkas Uojaras Kalninis ir pridūrė, jog „dabar iš Maskvos sklindančioje retorikoje apstu grasinimų, nukreiptų prieš Baltijos šalis“.

28 metų IT specialistas latvis Karlis Zalanas sakė bijantis, kad Latvijoje nepasikartotų Ukrainos scenarijus – kur Maskva anksčiau šiais metais aneksavo Krymo pusiasalį, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Jis tikisi, kad gyventojai balsuos už bet kokias partijas, išskyrus prorusiškas.

„Tobulame pasaulyje Latvija galėtų bendradarbiauti tiek su Rusija, tiek su ES. Tačiau šiandieniniame pasaulyje Rusija taip nesielgia, – aiškino K.Zalanas. – Rusija mėgins Latvijai padaryti tą patį, ką padarė Ukrainoje.“

Iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas perkopė 23 proc.

Rinkėjų aktyvumas šeštadienį vykstančiuose Latvijos parlamento rinkimuose vidurdienį buvo 23,12 proc. – per penkias valandas balsavo 359 tūkst. 500 rinkėjų, rodė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenys.

Iš jų 30 400 rinkėjų, arba 1,95 proc., pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe, jų balsalapiai buvo atiduoti per tris paras iki šeštadienį prasidėjusio visuotinio balsavimo, likę 329 tūkst. 100 rinkėjų balsavo per pirmas penkias valandas šeštadienį.

Kaip matyti iš CRK duomenų, balsuojančiųjų aktyvumas yra maždaug toks pat kaip ir per ankstesnius parlamento rinkimus.

Didesnis aktyvumas negu praėjusiuose rinkimuose iki vidurdienio buvo Rygoje, vakariniame Kuršo regione, šalies centre Žiemgaloje, mažesnis aktyvumas užfiksuotas rytuose Latgaloje ir šiaurės rytuose Vidžemėje.

Rygoje iki vidurdienio balsavo 24,15 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, palyginimui – 21,5 proc. ankstesniuose rinkimuose. Latgaloje šiemet iki vidurdienio balsavo 21, 65 proc., kai 2011 metais tuo metu buvo balsavę 23,27 proc. rinkėjų.

Šiemet eiliniams parlamento rinkimams Latvijoje ir užsienyje užregistruoti iš viso 1 552 235 rinkėjai.

Protestavo prieš rinkimus

Rygoje šeštadienio rytą prie Kongresų rūmų susirinkusi mažiau kaip 20 žmonių grupė protestavo prieš Latvijos parlamento rinkimus.

Pasak BNS korespondento, protestavusieji laikė iškėlę Latvijos vėliavas ir plakatus su tokiais užrašais: „Šie rinkimai neteisėti, nes 350 tūkstančių Latvijos gyventojų nesuteikta balsavimo teisė“, „Konstitucinis teismas 2005: Latvijos nepiliečiai – tarptautinei teisei nežinoma asmenų kategorija“.

Dalis protestavusiųjų buvo Latvijos rusų sąjungos aktyvistai.

Latvijos premjerė įsitikinusi savo partijos sėkme

Latvijos premjerė L. Straujuma buvo tvirtai įsitikinusi, kad jos centro dešinioji partija „Vienybė“ gerai pasirodys per parlamento rinkimus.

„Norėčiau tikėti, kad būsiu išrinkta į parlamentą – o tuomet pamatysime rezultatus“, – sakė vyriausybės vadovė, atidavusi balsą Rygos priemiestyje Jaunmarupėje.

Laimdota Straujuma
„Tikiu, kad „Vienybė“ nugalės, o (kairioji prorusiška partija) „Santarvės centras“ negaus daug balsų, nes šalies saugumas – visų svarbiausia. Nesu tikra dėl „Santarvės centro“ ir jo požiūrio į Latvijos nepriklausomybę, nes „Santarvės centro“ lyderis N. Ušakovas yra sakęs, kad V. Putinas yra geriausias prezidentas Rusijai“, – pridūrė L.Straujuma.

Premjerė paragino piliečius aktyviai balsuoti, pabrėždama, kad kiekvienas balsas yra svarbus. L.Straujuma prisipažino balsavusi už savo „Vienybę“ ir palaikiusi vieną partijos sąrašo kandidatą bei išbraukusi kitų dviejų vardus, tačiau jų neatskleidė.

Paklausta apie galimybes bendradarbiauti su naująja partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), įkurta buvusios valstybės sekretorės Ingunos Sudrabos, premjerė sakė, kad tokios partnerystės galimybę komentuoti kol kas pernelyg sunku, nes lieka neaiški I.Sudrabos pozicija dėl geopolitinių aspektų, o jos politiniai pareiškimai taip pat iki šiol buvo migloti.

Kalbėdama apie savo prioritetus, L.Straujuma paminėjo planus didinti finansavimą sveikatos apsaugai, vaistų pramonei ir bendram ekonomikos augimui.

Premjerė į rinkimų apylinkę Jaunmarupėje buvo atvykusi kartu su savo anūke.

N. Ušakovas: Latvija būtų saugi vadovaujant „Santarvės centrui“

Latvija būtų saugi, jeigu jai vadovautų prorusiška kairioji partija „Santarvės centras“, jos lyderis N. Ušakova pareiškė žurnalistams, šeštadienį atidavęs savo balsą parlamento rinkimuose.

„Valstybė būtų neabejotinai saugi „Santarvės“ rankose“, – tikino jis.

N.Ušakovas, kuris taip pat yra Rygos meras, pridūrė esantis gerai nusiteikęs ir prognozavo, kad rinkimus laimės jo partija.

„Mes prognozuojame pirmąją vietą sau, bet kiek mandatų galiausiai gausime – priklausys nuo rinkėjų“, – sakė politikas.

Paklaustas, kas galėtų tapti „Santarvės centro“ partneriais, jeigu partijai atsivertų galimybę formuoti naują valdančiąją koaliciją, N.Ušakovas pareiškė, kad jo judėjimas „nėra alergiškas“ nė vienai politinei jėgai ir būtų pasiruošęs kurti „vaivorykštės koaliciją“.

„Mes nesame itin alergiški nė vienai politinei jėgai – esame pasiruošę gerbti visų rinkėjų pasirinkimą ir pasiruošę vaivorykštinei vyriausybei“, – sakė jis.

„Santarvės centro“ lyderis nurodė, kad šiais metais svarbu ne kiek partijų pateks į parlamentą, o kas bus išrinkti.

N.Ušakovas atskleidė balsavęs už „Santarvės centro“ sąrašą, neatlikdamas jokio papildomo reitingavimo ir nieko neišbraukdamas.

„Niekam nesuteikiau palaikymo pliusų ir nieko neišbraukiau, nes visa komanda yra vienodai gera“, – sakė jis.

Policija gavo 13 pranešimų apie pažeidimus

Latvijos teisėsaugos institucijos šeštadienį gavo 13 pranešimų apie numanomus rinkimų agitacinės kampanijos taisyklių pažeidimus, vykstant parlamento rinkimams, nurodė policijos atstovė.

Policijos atstovė Zanė Araja sakė BNS, kad dėl penkių pranešimų pradėti administraciniai tyrimai.

Apie keturis numanomus rinkimų kampanijos pažeidimus pranešta Rygos regione. Du pranešimai gauti šiaurės rytiniame Vidžemės regione, trys – vakariniame Kuršo regione, dar keturi – rytiniame Latgalos regione.

Penktadienį policijai pranešta apie penkis politinės reklamos taisyklių pažeidimus.

Rinkimų agitacijos draudimas Latvijoje įsigaliojo nuo penktadienio, parlamento rinkimų išvakarių. Pagal rinkimų kampanijos įstatymą politinė reklama žiniasklaidoje ir viešose vietose negali būti skelbiama parą iki rinkimų ir balsavimo dieną.

Rinkimuose latviai ne tokie aktyvūs

Palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais Latvijoje, rinkėjai šiemet balsavo pasyviau, sakė šalies Centrinė rinkimų komisija.

Tačiau Rygos rinkimų apylinkėse buvo nusidriekusios norinčiųjų balsuoti eilės. Latvijos naujienų agentūra LETA paskaičiavo, kad norintys balsuoti Rygos rinkimų apylinkėse turėjo sugaišti apie 20 min. laukdami savo eilės.

Saugumo policija pranešė apie suaktyvėjusius bandymus pirkti rinkėjų balsus, tokių atvejų buvo užregistruota daugiau nei prieš trejus metus vykusiuose rinkimuose į Seimą.

Apie balsų pirkimą pranešima iš visų Latvijos regionų, bet „pirmauja" Rygos priemiesčiai.

Užfiksuotas papirkinėjimo atvejis Kuldygos mieste Latvijos vakaruose, kai sportiniu kostiumu vilkintis vyras priėjo prie rinkimų apylinkėje stoviniuojančios grupelės žmonių ir pasiūlė jiems pinigų, jei jie balsuos už tam tikrą kandidatų sąrašą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (298)