Šis paminklas laikomas nuversto buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nusikalstamo režimo simboliu. Tačiau visuomeniniai aktyvistai, verslininkai, politikai ir akademinės bendruomenės atstovai, su kuriais DELFI pavyko susitikti Charkove, pabrėžia, kad senosios schemos vis dar veikia, o reformos dar net nepradėtos.

Kaip rašo ru.DELFI.lt, nepasitenkinimas tuo, kad šalis vis dar neperėjo prie naujųjų žaidimo taisyklių versle, ekonomikoje ir kitose srityse, išlieka didelis. Aktyviausi visuomenės sluoksniai sieja viltis dėl kardinalių reformų su šių metų spalio 26 d. įvyksiančiais išankstiniais Ukrainos parlamento rinkimais. Kaip interviu DELFI pabrėžė Ukrainos rinkėjų komiteto vadovas Charkovo srityje Michailas Kamčatnas, šių rinkimų rezultatai ir pirmieji naujosios vyriausybės veiksmai parodys, ar Ukrainoje bus antrasis Maidanas.

– Kaip bus išdėlioti rinkiminės kampanijos akcentai?

– Manau, kad rinkimines kampanijas vykdysiančios partijos pasidalins į dvi grupes: pasisakančių už taiką partijų grupė, siekianti kuo greitesnio taikos užtikrinimo, ir partijos, kurios kalbės, kad mums nereikia tokios Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytos taikos, o reikia pergalės, esame už taiką ir taikų gyvenimą, tačiau būtina pasiekti logišką pabaigą ir užbaigti viską sąlygine pergale prieš Rusiją.

– Prie ko prives ar turėtų privesti šie rinkimai? Ar tai taps stabilizuojančiu, ar priešingu faktoriumi ir ko iš jų galima tikėtis?

– Mano manymu, rinkimai netaps stabilizuojančiu faktoriumi – tai bus tarpinis etapas prieš ateityje laukiantį stabilizuojamąjį faktorių. Manau, kad mūsų laukia parlamento atsinaujinimas. Galbūt jis nebus toks kokybiškas, kokio tikimės. Kalbu apie pilietinę visuomenę. Parlamentas greičiausiai atsikratys komunistų ir Regionų partijos atstovų – į sovietinę praeitį mus tempiančia našta, o tai reiškia, kad vis dėlto turėsime galimybę sparčiau judėti šiokių tokių reformų link, įskaitant ir tas reformas, kurios mus gali suartinti su Europa.

– Ar rinkėjai nori reformų? Kokios nuotaikos vyrauja?

– Šioje srityje yra problemų, nes politikai, deja, ukrainietiškuoju mūsų šalies periodu garsiai reikalavo reformų, tačiau paprastai tai būdavo tik žodžiai, arba tai baigdavosi visišku krachu, todėl žmonės turi išvystytą neigiamą požiūrį net ir į pačią reformos sąvoką. Tačiau būtina paminėti, kad šiuo metu aktyvūs gyventojai, įskaitant it verslininkus, tapusius pagrindiniais revoliucijos vedliais, suvokia, kad toliau eiti jau nėra kur, jie yra pasirengę tam tikrą laiko tarpą patirti nuostolius, tačiau nori, kad įvyktų radikalūs pokyčiai. Visų pirma tikimasi pokyčių ekonomikos, verslo ir kitose srityse. Deja, Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė netapo reformatoriškąja vyriausybe. Tačiau mano liberalioms laisvės idėjoms prijaučiančių kolegų rate būtent tai ir buvo prognozuojama. Pamatę vyriausybės sudėtį iš karto supratome, kad tai nėra reformatoriai. Tai – buvę Komjaunimo nariai, biurokratinėje sistemoje išaugę žmonės ir pan. Todėl šiuo metu svarbu, kad ateitų iš tikrųjų tie žmonės, kurie nesilaiko šios praeities ir yra pasiruošę panaudoti politinę valią vykdant šias reformas.

– Ar galimas dar vienas Maidanas?

– Galimas. Jis įmanomas tuo atveju, jei į Aukščiausiąją Radą ir vėl pateks kritinė buvusių „regionalų“ masė arba tie, kas buvusioje valdžioje priklausė vienokioms ar kitokioms schemoms. Tiesiog ateis žmonės ir juos išneš iš parlamento. Antrasis variantas – tai verslo Maidanas. Jei naujoji daugumos suformuota vyriausybė pagaliau nepradės reformų, pirmiausia ekonomikos srityje, nes būtina suteikti ekonominę laisvę verslininkams, manau, toks sprogimas yra galimas.

– Ar žmonės supranta, kad reformos bus labai skausmingos?

– To siekiantys žmonės supranta, kad tai – skausmingas procesas, tačiau kito varianto neturime. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonės išgąsdinti labiau, tačiau manau, kad jie taip pat suvokia, kad yra vaikai ir anūkai, kurie vis dėlto padės sunkiuoju periodu savo tėvams ir seneliams.