Jei ne paskutinės minutės netikėtumas, promaskvietiška italė diriguos ES užsienio politikai

Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini turi tapti naująja Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove, trečiadienį sakė keli šaltiniai Europoje.

„Vėjas aiškiai pučia ta kryptimi“, – sakė vienas šaltinis, likus vos kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo, kurio metu bus paskirti žmonės į aukščiausius ES postus.

„Niekas nemato jokios alternatyvos“, – sakė kitas šaltinis, bet pareigūnai perspėjo, kad niekada negalima atmesti ir paskutinės minutės netikėtumo.

28 ES lyderiai Briuselyje renkasi šeštadienį, spręsti, kas bloko išorės politikos vadovo poste, kuris yra vienas svarbiausių Bendrijoje, pakeis Catherine Ashton.

Tai bus jau antras bandymas penkeriems metams paskirti žmogų į šį postą. Liepos mėnesį Rytų Europos šalių lyderiai blokavo F.Mogherini paskyrimą, teigdami, kad ji yra nepatyrusi ir pernelyg artima Maskvai, kilus įtampai dėl Ukrainos.

Tačiau rūpestingas Italijos premjero Matteo Renzi lobizmas nuo praėjusio mėnesio sušvelnino opoziciją, o Roma parėmė griežtesnes sankcijas Rusijai, nors ši yra viena svarbiausių Italijos prekybos partnerių.

Kita svarbi kandidatė buvo mėgstama Europos Komisijos humanitarinių reikalų vadovė, bulgarė Kristalina Georgijeva, bet visos šalys dabar sutinka, kad minimas postas turėtų atitekti socialistui.

Šeštadienį lyderiai taip pat sieks pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy, kurio darbas yra koordinuoti 28 bloko šalių lyderių politiką.

Kalbant apie šį postą svarbūs bus Rytų Europos lyderiai; dažnai būdavo minimas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, taip pat jo buvę kolegos iš Baltijos šalių - Valdis Dombrovskis iš Latvijos ir Adrus Ansipas iš Estijos.

Tačiau Šiaurės šalys taip pat įrodinėja, kad atėjo jų laikas užimti šį svarbų postą, kuriame iki šiol taktiškai, bet efektyviai dirbo belgas H.Van Rompuy.

Daugelio, taip pat – ir Didžiosios Britanijos, buvo remiama Danijos premjerė, socialdemokratė Helle Thorning-Schmidt. Tačiau Danija nepriklauso euro zonai ir tai yra trūkumas, ypač – Prancūzijai.
Tarp kitų minimų pretendentų yra konservatoriai Airijos premjeras Enda Kenny ir Suomijos premjeras Jyrki Katainenas.

Tai, kas užims minimus du postus, padės nuspręsti naują Europos Komisijos, kuriai turi vadovauti liuksemburgietis Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), sudėtį.

J.-C.Junckeris, kurio paskyrimui Europos Komisijos pirmininku kategoriškai nepritaria Britanija, kol kas atsisako atskleisti savo ketinimus dėl paskyrimų į kitus postus ir žada tai padaryti rugsėjį.
Neskaitant kelių išimčių, valstybės narės jau išrinko, kokie jų žmonės dirbs Komisijoje, tačiau nuo J.-C.Junckerio priklausys tai, kas kokius postus gaus.