Praėjus vos 20 minučių nuo tos akimirkos, kai pirmieji valstybių asmenys susėdo prie derybų stalo, tapo aišku, kad juokai baigėsi.
Rugpjūčio 26 diena buvo tikrai neeilinė. Visas pasaulis stebėto itin retą atvejį, kai derybų metu, kurių dalį stebėti galėjo ir žiniasklaidos atstovai, vietos tuščioms protokolinėms kalbos neliko, skelbia gazeta.ru.
Pirmasis kalbėjo Baltarusijos prezidentas.
Aleksandras Lukašenka priminė apie Ukrainos pietryčiuose žuvusius nekaltus žmones, apie pabėgėlius: „Tai ne istoriniai kadrai, o realybė“.
Anot Baltarusijos prezidento, naujojo Ukrainos prezidento inauguracijos, kurioje pats dalyvavo, metu Petro Porošenka į jį kreipėsi su prašymu „neskubėti su Muitų Sąjungos sankcijomis (Ukrainai) ir perduoti tuos pačius žodžius Nursultanui Abiševičiui ir Vladimirui Vladimirovičiui“.
„Prašymą išpildžiau ir sprendimas buvo vienbalsis: surengti susitikimą Minske“, - sakė Baltarusijos prezidentas.
Galima daryti išvadą, kad susitikimas buvo suplanuotas dar prieš kelis mėnesius. Kodėl jis įvyko tik dabar, klausimas, kuris lieka neatsakytas.
„Raginu visus atidėti į šalį politines ambicijas! Baisiausia tai, kad žodis „karas“ pradėtas vartoti taip dažnai, problemos sprendžiamos automatiniais šautuvais. Tolimesnis konflikto eskalavimas gali baigtis košmariškomis pasekmėmis visam žemynui“.
Tai buvo A. Lukašenkos žvaigždžių valanda: Baltarusijos prezidentas, kuriam seniai uždarytas kelias į Europą ir Ameriką, ėmėsi taikdario vaidmens ir priėmė Europos Sąjungos atstovus.
„Juk mes Europos politikai!“ - vieną akimirką nuoširdžiai tokiu pasijutęs pareiškė Baltarusijos prezidentas.
Pabaigoje A. Lukašenka paskelbė parengęs „baigiamojo dokumento projektą“: „Jeigu tokia bus mūsų valia, baikime jį derinti ir pasirašykime“. Kas tai per dokumentas, ar jis buvo rengiamas kam nors padedant, ar tai vien Baltarusijos iniciatyva, oratorius nepatikslino.
Gazeta.ru jau skelbė, kad A. Lukašenka prieš derybas Minske telefonu daug kalbėjosi su V. Putinu, P. Porošenka ir N. Nazarbajevu, o Baltarusijos užsienio reikalų ministerija – su Briuseliu.
Dar prieš susitikimą ekspertai kalbėjo, kad jei susitikimas daugiau ar mažiau pavyktų, A. Lukašenka įgytų „taikdario“ statusą ir galėtų pagerinti santykius su Europa, atsikratęs ilgą laiką jam klijuoto „Europos atstumtojo“ etiketės,.
„Be jokių abejonių, tai didelė A. Lukašenkos sėkmė. Jam dabar net neberūpi, kuo baigsis derybos. Jam pavyko užimti idealiai neutralią poziciją visų konflikto šalių atžvilgiu: išsaugoti artimus gerus santykius su Maskva, nors A. Lukašeka ir pripažįsta, kad ne visais klausimais remia Rusijos politiką, bei gerus santykius su Kijevu. Susitikimas Minske – įrodymas, kad A. Lukašenka šiandien yra vienas įtakingiausių veikėjų Europoje “, – įsitikinęs vyriausiasis žurnalo „Rossija v globalnoj politike“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios, tai yra 2013 metų rudens, A. Lukašenka primygtinai laikosi neutralios pozicijos.
Viena vertus, jis leido Rusijai padidinti savo karinę galią Baltarusijoje. Baltarusijos aerodromuose nusileido Rusijos naikintuvų ir šturmų lėktuvų. Rusijos kariai netgi dalyvavo kariniame parade, kuris vyko Minske Baltarusijai minint Nepriklausomybės dieną – Baltarusijos žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Be to, Baltarusija visada palaiko Rusijos poziciją per visus Jungtinių Tautų balsavimus.
Kita vertus, A. Lukašenka palaikė Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą, nepritarė Rusijos sprendimui aneksuoti Krymą ir netgi dalyvavo P. Porošenkos inauguracijoje.
Be to, ne kartą pasisakė palaikąs Ukrainą, nepritarė Rusijos pritaikytoms atsakomosioms sankcijoms. Tiesa, nuolat pažymi, kad Baltarusijoje Maidano neleis.