Rusijos prezidento teigimu, kiekvieną dieną padėtis Ukrainoje tampa vis dramatiškesnė.
„Pietryčiuose įsismarkavo humanitarinė katastrofa“, - pažymėjo V. Putinas. Jis pabrėžė, kad Rusija atidžiai seka įvykius kaimyninėje šalyje.
„Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad šis konfliktas kiek galima greičiau baigtųsi, kad Ukrainoje nebesilietų kraujas“, - pareiškė V. Putinas.
Įžvelgia Europos lyderių norą užbaigti sankcijų priešpriešą
Rusijos prezidentas kalbėjo ir apie atsakomąsias priemones į Vakarų sankcijas. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė manantis, kad daug Europos lyderių nori nutraukti priešpriešą su Rusija dėl sankcijų.
„Manau, kad daugelis Europoje, tarp jų – politikai, mano kolegos, ... (nori) kuo greičiau išeiti iš situacijos, kuri kenkia mūsų bendradarbiavimui“, – sakė V.Putinas, lankydamasis Krymo pusiasalyje, kurį Rusija anksčiau šiais metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo.
Jis pridūrė neseniai kalbėjęs su savo kolega iš Prancūzijos Francois Hollande’u ir pajutęs, jog tai atspindi ir prancūzų prezidento nusiteikimą. V.Putinas šias pastabas išsakė per susitikimą su Prancūzijos verslininku Philippe’u de Villiers’u, kuris sakė ketinąs Kryme statyti pramogų kompleksą.
„Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą apriboti importą iš virtinės šalių, paskelbusių Rusijai visiškai nepagrįstas ir neteisėtas sankcijas“, - V. Putino žodžius perduoda „RIA Novosti“.
V. Putinas pabrėžė, kad tai „nėra paprasčiausiai atsakomosios priemonės: tai būdas palaikyti vietinius gamintojus, taip pat atverti Rusijos rinką toms šalims, kurios trokšta bendradarbiauti su Rusija ir yra pasirengusios tokiam bendradarbiavimui“.
Liepos 31 d. Europos Sąjunga (ES) formaliai įvedė naujas plataus pobūdžio ekonomines sankcijas Rusijai, tikėdamasi, kad šie veiksmai privers Maskvą pakeisti savo politikos kursą Ukrainos atžvilgiu. Priimtos priemonės nutaikytos į Rusijos bankų, gynybos ir energetikos sektorius. Briuselis apribojo naftos pramonei skirtos įrangos eksportą, uždraudė Rusijos valstybės kontroliuojamiems bankams pardavinėti akcijas arba obligacijas Europoje. Taip pat draudžiama sudaryti naujas sutartis dėl ginklų, mašinų įrangos, elektronikos ir kitų dvigubos paskirties prekių tiekimo.
Sankcijos įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos. Kiek anksčiau JAV paskelbė sankcijas kelioms Rusijos gynybos ir žaliavų bendrovėms. Į sankcijų sąrašą pateko koncernas "Almaz-Antej", "Uralvagonzavod", "NPO Mašinostrojenija" ir kai kurios kitos stambaus kapitalo įmonės.
Rugpjūčio 7 d. Rusija apribojo kai kurių prekių importą iš šalių, įvedusių sankcijas Maskvai: JAV, ES valstybių, Kanados, Australijos ir Norvegijos. Į sąrašą įtraukta jautiena, kiauliena, vaisiai, daržovės, paukštiena, sūriai ir pieno produkcija, riešutai ir kiti produktai.
Ėmėsi taikinamojo tono
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, jog šalis turi ramiai ir veiksmingai kurti savo gerovę, neužsisklęsdama nuo išorinio pasaulio ir nenutraukdama ryšių su partneriais, – tokiomis formuluotėmis prezidentas nustatė taikinamąjį toną po mėnesius vartotos griežtos retorikos Ukrainos krizės klausimu.
V.Putino komentarų tonas buvo santūrus, jis išvengė kandžių pastabų, kurias anksčiau per šią krizę, į žemiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų nustūmusią Rytų ir Vakarų santykius, skirdavo Vakarų šalims.
„Turime ramiai, oriai ir veiksmingai didinti savo šalies gerovę, neatsiribodami nuo išorinio pasaulio, nenutraukdami ryšių su partneriais ir neleisdami su mumis elgtis paniekinamai bei globėjiškai“, – sakė V.Putinas.
„Turime konsoliduotis ir mobilizuotis – tačiau ne karams, kokiems nors konfliktams arba priešpriešoms su kuo nors, o uoliam darbui Rusijos vardu ir Rusijos labui“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, jog Rusija padarys visa, ką gali, kad konfliktas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi ir kad būtų nutrauktas ten vykstantis kraujo liejimas.
Aiškindamas savo idėjas dėl Rusijos užsienio politikos doktrinos jis sakė, kad „ji vis dėlto turi būti taikinga“.
„Visi mūsų partneriai pasaulyje turi suprasti, kad Rusija, kaip didelė suvereni valstybė, turi įvairių būdų ir priemonių savo nacionaliniams interesams užtikrinti, tarp jų – ir ginkluotosiomis pajėgomis, – sakė jis. – Bet tai ne panacėja. Mes neketiname, kaip kai kurie žmonės, lėkti su skustuvu per visą pasaulį ir mojuoti tuo skustuvu. Tačiau visi turėtų suprasti, kad mes savo arsenale taip pat turime ir tokių dalykų“.
Daugelis V.Putino kritikų Vakarų sostinėse sako, kad jis ir anksčiau buvo pareiškęs tokių taikingų komentarų, bet jų neatitiko veiksmai tikrovėje.
V. Putinas: valdžia turi atsižvelgti į Krymo specifiką
V. Putinas pareiškė, kad Krymo valdžios institucijos savo kasdieniame darbe turi atsižvelgti į šio regiono specifiką ir tradicijas.
Krymas – turistinis regionas – išgyvena didelį turistinių užsakymų sumažėjimą. Vietos turizmo pareigūnai apskaičiavo, kad šiemet regione apsilankys 3 mln. turistų, o prieš Rusijos įvykdytą aneksiją Kryme per metus apsilankydavo 6 mln. turistų. Šiam Juodosios jūros pusiasaliui taip pat teko spręsti problemas dėl vandens ir elektros tiekimo, kuris vyksta per siaurą sausumos ruožą, jungiantį Krymą su Ukraina, sutrikimų.
Savo ketvirtadienio kalboje V.Putinas sakė, kad Krymas yra neatskiriama Rusijos dalis ir kad nėra kelio atgal dėl Maskvos įvykdyto Krymo perėmimo.
Jis sakė, jog žmonės neturėtų skųstis dėl į Krymą patenkančio pinigų kiekio, nes Krymas yra Rusijos teritorija ir tie pinigai leidžiami visų Rusijos žmonių labui.
Pasak jo, Krymo pusiasalyje turi būti užtikrinta reali trijų kalbų - rusų, ukrainiečių ir totorių - lygybė.
Krymas gali atlikti unikalų taikinamąjį vaidmenį Rusijai ir padėti užgydyti žaizdas, paliktas 1917 metų bolševikų revoliucijos ir 1918–1922 metų pilietinio karo, ketvirtadienį pareiškė V. Putinas.
„Krymas gali atlikti unikalų vienijantį vaidmenį Rusijai, tapti savotišku istoriniu raudonųjų ir baltųjų susitaikymo šaltiniu, kad galutinai užgydytume žaizdas, kurias mūsų liaudžiai padarė dramatiškas skilimas XX amžiuje“, – sakė V.Putinas per susitikimą su Valstybės Dūmos frakcijų atstovais Jaltos kurorte Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Prezidentas priminė, kad Krymo pusiasalis tapo karinės konfrontacijos arena tarp „raudonųjų“ bolševikų ir jų priešininkų „baltųjų“ ir kad per šį regioną į užsienį emigravo per 150 tūkst. Rusijos piliečių.
V.Putinas teigė gaunantis daug laiškų iš tų emigrantų, palikusių Rusiją po pilietinio karo, palikuonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
„Tuose laiškuose – palaikymo ir tikėjimo Rusija žodžiai, išgyvenimai dėl mūsų šalies ateities, dėl Krymo ir Sevastopolio. Tie žmonės išsaugojo meilę tėvynei per kelias kartas – be abejo, tai verta pagarbos“, – sakė jis.
Kryme bus atskiros ginkluotosios pajėgos, Jaltoje pareiškė V. Putinas. Jis nurodė, kad yra pasirengęs skirti 20 trln. rublių (1,4 trln. litų) gerai ginkluotei, skelbia televizijos „Dožd“ tinklaraštis.
„Tai ne militarizacija. Tai geras impulsas karinės pramonės šakos plėtrai“, - paaiškino V. Putinas ir paragino laikytis taikios užsienio politikos.
„Gynybos ministerija parengė ginklavimosi programos papildymą ir atskirą programą dėl karinės grupės Kryme įkūrimo ir plėtros. Aš tą programą patvirtinau“, – V.Putinas sakė per vizitą tame Juodosios jūros pusiasalyje.
Prezidentas pridūrė, kad ta programa nebus per didelio masto ir nepareikalaus daug lėšų.
„Mes jai neskirsime per daug karių ir ginkluotės, tačiau ta programa natūraliai dera prie visų mūsų ginkluotųjų pajėgų plėtros planų, įskaitant jų teritorinę dedamąją“, – sakė V.Putinas.
Rusijos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Valstybės Dūmos deputatais Jaltoje. V. Putinas nuo trečiadienio su darbo vizitu lankosi Kryme, kurį Rusija atplėšė nuo Ukrainos kovo mėnesį.
Esant būtinybei Rusija trauksis iš tarptautinių sutarčių
Rusija esant būtinybei trauksis iš tarptautinių sutarčių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas.
„Aš paprasčiausiai ne visai suprantu, ar mums reikalingi kokie nors specialūs denonsavimo mechanizmai. Štai JAV ėmė ir vienašališkai pasitraukė iš sutarties dėl Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo, ir reikalas baigtas, ir kaip mes jų neįkalbinėjome – nieko“, – kalbėjo V.Putinas susitikime su Dūmos frakcijų lyderiais.
Pasak jo, JAV „rėmėsi, jų nuomone, savo nacionalinio saugumo sumetimais“.
„Ir mes darysime visai taip pat, kai manysime, kad tai naudinga ir reikalinga, siekiant užtikrinti mūsų interesus“, – pareiškė Rusijos vadovas.
Prognozavo sensaciją
Prieš V. Putino pasisakymą Kryme žiniasklaida prognozavo, kad ši kalba gali tapti tikra sensacija.
Rusijos vadovas trečiadienį pirmininkavo Rusijos Saugomo tarybos posėdžiui. Dabar prezidentui teko stoti prieš šalies parlamentą, išklausyti deputatų pranešimus ir spręsti ne vieną svarbų vidaus politikos klausimą, tarp kurių gali būti ir šalies įsipareigojimai tarptautiniams teisiniams mechanizmams, skelbia newsru.com.
Kaip skelbia RBK, Rusijos valdžios suvažiavimas Kryme – išskirtinis, savo formatu jis primena vyriausybės ataskaitą parlamentui. Parlamentarams, kaip tikimasi, pranešimą skaitys prezidentas ir Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.
Tikimasi, kad vėliau kalbės Dūmos frakcijų vadovai, o jų kalbų pasiklausyti pakviestas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas. Gali būti, kad susirinkime dalyvaus ir Federacijos Tarybos narių. Keista, tačiau visas ministrų kabinetas nepakviestas. Nors į Krymą ir atvyko vicepremjeras Dmitrijus Kozakas, socialinių reikalų vicepremjerė Olga Golodec, Krymo reikalų ministras Vitalijus Saveljevas, darbo ir socialinės apsaugos ministerijos vadovas Maksimas Topilinas ir kultūros ministras Vladimitas Medinskis, posėdyje dalyvaus ne visi, teigia šaltiniai: manoma, jog kultūros ministras galės dalyvauti tik prezidento susitikime su kultūros veikėjais, kuris planuojamas ketvirtadienį po pietų.
Susitikime nebus ir vicepremjero Viktoro Šuvalovo bei finansų ministro Antono Siluanovo.
Kodėl Rusijos valdžia nusprendė tiktis būtent Kryme, spėlioja BBC apžvalgininkai. Jų teigimu, prezidentas nori šiai „teritorijai suteikti svarbos“ – priminti, kad Krymas priklauso Rusijai, o Krymo žmones patikinti, kad apie juos nepamiršo.