Kažkada buvusį gatvinį gruzinų kaimą po 2008-ųjų rusų kariai pertvėrė. Jis padalytas taip, kad vienos šeimos lauko virtuvė atsidūrusi Abchazijoje, o joje paruošti pietūs valgomi svetainėje, esančioje jau neokupuotoje Gruzijoje.

Tačiau taip keliauti iš vienos teritorijos į kitą gali nedaugelis. Gruzijos pusėje sutikta gruzinė, negalėdama gauti abchaziško paso, tačiau norėdama aplankyti už okupacinės linijos gyvenančią motiną, rizikuoja laukdama mamos kaimynės, pravesiančios į kitą pusę miško keliuku. Interviu ji duoti atsisako bijodama, kad dėl to kils problemų patekus į Abchaziją.

Vos išvažiavus LRT korespondentams, mergina įžengia į Abchazijos teritoriją ir ją suima Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai, saugantys visą Abchazijos ir Pietų Osetijos perimetrą. Po tokių sulaikymų nuo 2008-ųjų dingę jau keli tūkstančiai gruzinų.

Bandančių patekti į Abchaziją žymiai mažiau, nei iš ten norinčių patekti į Gruziją. Kai kuriems Abchazijoje likusiems žmonėms naujoji okupacinė linija perkirto įprastus kasdienius maršrutus – norint nueiti į parduotuvę ar pas gydytoją dabar nuolat tenka kirsti vadinamąjį Abchazijos pasienį.

Jaunajai Abchazijoje likusių gruzinų kartai pasienį tarp jų namų ir tėvynės žyminti upė – smagumo šaltinis. Jų tėvams ta pati upė – siena, kurią pereiti kaskart kainuoja pinigus. Per pagrindinį okupacinės linijos perėjimo punktą tarp Abchazijos ir Gruzijos žmonės iš Abchazijos kasdien keliauja elementarių prekių į Gruziją.

Kalbintas žmogus teigia iš Gruzijos į Abchaziją besivežantis baldus, kurie Gruzijoje pigesni, kaip ir visa kita.

Už vieną krepšį į Abchaziją grįžtantiems jos gyventojams abchazų pasieniečiai renka po maždaug 7 litus. Sumą už pulką avių galite įsivaizduoti patys, tačiau visi šie mokesčiai keliauja ne į Abchazijos biudžetą, kurio 80 proc. sudaro dotacijos iš Rusijos, bet į vadinamųjų Abchazijos pasieniečių, daugiausia Rusijos FST, kišenes.

Karinės bazės ties Abchazijos ir Gruzijos riba naujos – pastatytos po 2008-ųjų karo. Manoma, kad iš viso Abchazijoje dabar gali būti dislokuota apie 10 tūkst. rusų karių.

Pietų Osetiją gruzinai vadina viena didele Rusijos baze: iš 80 tūkst. buvusių gyventojų čia likę 20 tūkst., pusė jų – rusų karinis personalas, o visa Osetijos teritorija nuo Gruzijos jau kelerius metus po truputį atskiriama spygliuotomis tvoromis. Įsieninimo procesas ypač suaktyvėjo Gruzijai rengiantis pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

Tad spygliuotos tvoros okupuotą Gruziją raižo ten, kur nori Rusija, nors tai ir pažeidžia 2008-iais su Gruziją pasirašytą paliaubų sutartį.