Todėl jis mano, kad taikdarių padaliniuose turi būti paskelbta visiška kovinė parengtis, praneša „RIA Novosti“.
Roščinskij gyvenvietė (Samaros sritis), rugpjūčio 6 d. Rusijos taikdarių pajėgose turi būti paskelbta visiška kovinė parengtis, kad jos visada būtų pasiruošusios atlikti taikdarių užduotis.
Tokią užduotį per pasitarimą trečiadienį išsakė Rusijos gynybos ministras, armijos generolas Sergejus Šoigu.
„Pasaulis pasikeitė, pasikeitė kardinaliai. Kaip žinote iš ankstesnių pavyzdžių, taip pat ir šitos brigados, taikdarių pajėgų gali prireikti netikėtai. Būtent todėl taikdarių pajėgų padaliniuose ir brigadose turi būti nuolatinė kovinė parengtis“, – pasakė S. Šoigu.
Rusijos gynybos ministerijos kolegijos sprendimu, „visos taikdarių brigados turi būti sukomplektuotos – o šiandien būtent taip ir yra – išskirtinai vien iš profesionalų.“
„Čia neturi būti nė vieno šauktinio“, – pareikalavo S. Šoigu.
Lenkijos premjeras: Rusijos tiesioginio įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje didėja
D.Tuskas trečiadienį sakė, kad savo vertinimus grindžia informacija, kurią gavo per „pastarąsias keliolika valandų“, tačiau išsamesnių detalių neatskleidė.
„Rusijos tiesioginės intervencijos Ukrainoje grėsmė yra didesnė negu prieš kelias arba keliolika dienų“, – sakė jis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienio vakarą taip pat išsakė susirūpinimą dėl vėl padidėjusio Rusijos pajėgų susitelkimų netoli sienos su Ukraina ir padidėjusios invazijos grėsmės.
„Taip elgiamasi arba siekiant daryti spaudimą, arba įsiveržti“, – pažymėjo R.Sikorskis.
Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi 20 tūkst. karių, sako NATO
Rusija liepos pabaigoje padidino Ukrainos pasienyje sutelktą savo kontingentą nuo 12 000 iki 20 000 karių, sukurdama „pavojingą situaciją“ ir pakurstydama būgštavimus, kad jėga gali įsiveržti į kaimyninę valstybę, trečiadienį nurodė NATO.
Šiaurės Atlanto aljanso atstovė spaudai Oana Lungescu sakė, kad Rusijos pastarojo meto veiksmai padidino krizę ir pakenkė pastangoms rasti diplomatinį sprendinį.
„Rusija (pasienyje) sutelkė apie 20 tūkst. kovinės parengties karių... Tai pavojinga situacija“, - pažymėjo O.Lungescu.
„Bet koks humanitarinės situacijos blogėjimas separatistų kontroliuojamose teritorijose... vyksta dėl Rusijos tęsiamo padėties Ukrainoje destabilizavimo“, - pažymėjo ji.
O.Lungescu pakartojo, kad Rusija turi liautis teikusi bet kokią paramą separatistams ir atitraukti „visas pasienyje esančias savo karines pajėgas“.
Anksčiau šiais metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, NATO duomenimis, prie sienos su Ukraina buvo sutelkta 40 tūkst. rusų karių, tačiau iki birželio šis kontingentas buvo sumažintas iki maždaug tūkstančio, Rusijai demonstruojant pasirengimą svarstyti diplomatines iniciatyvas krizei sureguliuoti.
Vėliau Maskva vėl ėmė didinti savo kontingentą Ukrainos pasienyje.
Praėjusią savaitę Aljanso pajėgų Europoje vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as nurodė, kad dabar pasienyje yra „gerokai daugiau nei 12 tūkstančių“ rusų karių.
Pastarosiomis savaitėmis su prorusiškais sukilėliais kovojančios Ukrainos vyriausybinės pajėgos pasiekė svarbių laimėjimo ir visiškai priartėjo prie pagrindinio sukilėlių bastiono Donecko.
Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas antradienį sakė, kad padėtis Ukrainos rytuose yra „katastrofiška“, ir paragino tarptautinę bendriją „imtis skubių priemonių pagerinti humanitarinę situaciją“ tame regione.
„Kalbėdami apie humanitarinę situaciją, negalime nekreipti dėmesio į vieną esminį faktą: Rusija gali visa tai sustabdyti“, - sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotoja Rosemary DiCarlo, replikuodama V.Čiurkinui.
„Šis smurtas bus nutrauktas, jei Rusija sustabdys kovotojų, ginklų ir pinigų srautą iš Rusijos į Rytų Ukrainą “, - pabrėžė JAV diplomatė.