Įvairūs vyriausybės ir žvalgybos pareigūnai Kijeve tvirtina turį įrodymų, įskaitant virtinę įrašytų pokalbių tarp prorusiškų pajėgų, jog separatistai numušė lėktuvą, sudužusį netoli kalnakasių miesto Grabovo Donecko regione, rašo „The New Yorker“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė: „Mes tai vadiname ne incidentu, ne katastrofa, bet teroristiniu aktu“. JAV žvalgybos pareigūnai žiniasklaidai teigė, kad nepaisant to, kas sunaikino lėktuvą, daugiau kaip 30 tūkst. pėdų (9,6 km) aukštyje skridusį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, jis buvo numuštas rusų gamybos raketa „žemė – oras“, kuri arba buvo pavogta iš Ukrainos kariuomenės, arba pristatyta Rusijos.
Tačiau šioje vietoje sustokime ir užfiksuokime visus atsargumo bei įspėjimo ženklus: nebuvo jokio tyrimo, jokios galutinės išvados (deramo ir įtikinančio tyrimo bet kokiu atveju gali ir nebūti, turint galvoje chaotišką padėtį Ukrainos rytuose bei akivaizdų Rusijos suinteresuotumą). Neturėtume užtikrintai tvirtinti to, ko nežinome.
Kur kas aiškiau tai, kad Vladimiras Putinas, vadovaudamasis apmaudu ir pykčiu Vakarų bei Ukrainos lyderių Kijeve atžvilgiu, pakurstė užsitęsusią politinę sumaištį – tiek Rusijoje, tiek tarp savo bendrininkų Ukrainoje, kurie patenkina neatidėliotinus politinius jo poreikius, bet kurių jis nebegali lengvai sužiūrėti ir kontroliuoti.
V. Putino sprendimas aneksuoti Krymą ir destabilizuoti Ukrainos rytus išpūtė jo populiarumą namuose. Nepaisant silpstančios ekonomikos, jo populiarumo reitingai artėja prie aukštumų, retai matomų kur nors kitur, išskyrus Šiaurės Korėją. Tačiau taktiškai gudrūs ir ciniški propagandos manevrai bei karinė improvizacija, leidę jam nueiti taip toli, gali sukelti netikėtų katastrofų. Vakarų ekonominės bei politinės sankcijos gali būti mažiausios iš jų.
Buvęs patarėjas Glebas Pavlovskis, gimęs Odesoje, yra vienas paslaptingiausių politinių aktorių Maskvoje. 1982-aisiais 31 metų G. Pavlovskis buvo suimtas dėl nelegalaus disidentinės literatūros platinimo. Tačiau jis sugadino savo reputaciją disidentų sluoksniuose, kai prisipažino dėl savo „nusikaltimų“ ir išvengė ilgos bausmės tremtyje, sunkaus darbo stovyklose. Vietoje to jis buvo nubaustas dvejais metais tremties šalies viduje, šiaurinėse provincijose, kur dirbo dažytoju ir kūriku.
Gorbačiovo laikais G. Pavlovskis ėjo liberalaus žurnalo „XX amžius ir pasaulis“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o subyrėjus Sovietų Sąjungai, tapo „politiniu technologu“. Tiek Borisui Jelcinui, tiek V. Putinui jis buvo itin įtakingas ir paslaptingai meistriškas politikos viešųjų ryšių specialistas. 2011 metais V. Putinas galiausiai nutraukė savo ryšius su G. Pavlovskiu, tačiau dar prieš tai jis iš vidaus spėjo pažinti Kremlių, kuriame dominavo V. Putinas ir „siloviki“ – saugumo pajėgų nariai.
Kai prieš porą savaičių Maskvoje susitikau su G. Pavlovskiu, jis atrodė itin sunerimęs dėl V. Putino strateginio mąstymo stokos ir karštligiškai antiukrainietiškų, antiamerikietiškų ir apskritai ksenofobiškų programų valstybinėje televizijoje, iš kurios beveik visi Rusijos gyventojai sužino naujienas ir įgauna supratimą apie tai, kas vyksta pasaulyje, svetainėje newyorker.com rašo Davidas Remnickas.
V. Putino įsiveržimas į Krymą ir manipuliavimas padėtimi Ukrainos rytuose, G. Pavlovskio teigimu, „buvo improvizacija, nors logistika ir planai egzistavo jau seniai“.
Pasak G. Pavlovskio, sugrįžęs į prezidento kėdę V. Putinas „dirbtinai kūrė situacijas, kuriose „patologinė mažuma“ – protestuotojai Bolotnaja aikštėje, „Pusy Riot“ ar liberalūs „pedofilai“ – būdavo priešinami su „sveika dauguma“. Kiekvieną kartą, kai tai įvykdavo, jo reitingai kildavo viršun“.
Naktinės televizijos transliacijos iš Ukrainos, kupinos perdėtos informacijos apie ukrainiečių „fašistus“ ir masines skerdynes, buvo Kremliaus prodiusuotas „spektaklis“, profesionaliai sukurtas pagrindinių valstybinių televizijų vadovų, teigė jis.
„Dabar V. Putinui tai tapo problema, nes jo sistema negali būti absoliučiai valdoma“, - sakė G. Pavlovskis. Žinių laidos „perkaitino“ visuomenės nuomonę ir kolektyvinę politinę vaizduotę.
„Kaip V. Putinas iš tikrųjų galėtų tai suvaldyti? - tęsė G. Pavlovskis. – Tam reikia būti neįtikėtinu dirigentu. J. Stalinas šiuo atžvilgiu buvo puikus dirigentas. Tuo tarpu V. Putinas nebegali užbaigti šio triuko. Žiūrovai yra įkaitę ir pasiryžę tęsti. Jie laukia tolesnių konfliktų. Neįmanoma imti ir pasakyti: „Nurimkite“. Tai pavojingas momentas. Šiandien 40 proc. Rusijos gyventojų trokšta tikro karo su Ukraina. Pats V. Putinas karo nenori. Tačiau žmonės reaguoja į šią žiniasklaidos mašiną. V. Putinui reikia sumažinti temperatūrą“.
G. Pavlovskis buvo itin sunerimęs dėl vieno iš prorusiškų separatistų lyderių Ukrainos rytuose – buvusio (galimai ir dabartinio) Rusijos žvalgybos karininko, daugumai žinomo netikra Strelkovo pavarde (tikrasis Strelkovo vardas ir pavardė yra Igoris Girkinas).
I. Strelkovas, mesianistinis nacionalistas, kuriantis intrigų atmosferą, jau buvo prasibrovęs į mūšio laukus Čečėnijoje, Serbijoje ir Padnestrėje. Šiuo metu jis padeda vykdyti separatistų operacijas Donecke. Kaip ir likę radikalūs nacionalistai bei neoimperialistai Maskvoje, šiomis dienomis lengvai patenkantys į eterį, I. Strelkovas su V. Putinu nesutaria tik dėl vieno dalyko: kad Rusijos prezidentas nenuėjo pernelyg toli ir kad neįsiveržė bei neokupavo „Naujosios Rusijos“, kuria separatistai vadina Ukrainos rytus. G. Pavlovskio teigimu, tokie žmonės kaip I. Strelkovas ir jo sąjungininkai Maskvoje yra pavojingi ir užvaldyti iliuzijų – jie įsitikinę, kad dalyvauja didžiose istorinėse dramose, prilygstančiose 1812 metų Borodino mūšiui ar „Tolkieno romanams“.
Jei paaiškės, kad tokie žmonės kaip I. Strelkovas ir kiti jo bendražygiai yra atsakingi už „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą ir visų juo skridusių žmonių žūtį, karštligė Rusijoje bei Ukrainoje gali sustiprėti labiau už viską, ką V. Putinas galėjo prognozuoti ar norėti. V. Putinas padarė tiek daug, sugalvodamas, finansuodamas, organizuodamas ir kurstydamas, kad tas laikas, kai jis galėjo nutraukti informacinį karą Rusijoje ir savo patikėtinių karą Ukrainos rytuose, seniai praėjo. Dabar Ukrainos rytų laukuose guli šimtai palaikų. Koks bus sekantis V. Putino žingsnis?