Anot T. H. Ilveso, profesionalios kariuomenės skirtos didelėms šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija ar Vokietija, kur didelis gyventojų skaičius leidžia suburti didelę profesionalų armiją. Latvija arba Švedija susiduria su sunkumais, nes šiose šalyse nėra daug gyventojų.
„Estai, suomiai ir galbūt graikai yra paskutinės tautos Europoje, kuriose karinė tarnyba yra privaloma“, - kalbėjo prezidentas, pridūręs, jog tokia tarnyba yra metus trunkantys kariniai apmokymai.
Estijos vadovas taip pat pranešė, kad kitąmet rengiamoms karinėms pratyboms bus mobilizuota 11-15 tūkst. karių, o teoriškai Estija galėtų surinkti iki 30 tūkst. karių, kas būtų neįmanoma įvedus profesionalią karinę tarnybą.
„Jie tikrai gerai parengti, tačiau kiek jų yra? Du tūkstančiai? Viskas būtų baigta jau po pirmojo mūšio. O kas būtų su likusia Latvijos dalimi?“, - retoriškai klausė T. H. Ilvesas.
Estijos vadovas pastebėjo, kad Rusijos kariuomenė pastaruoju metu pasikeitė, pirmenybę pradėjo teikti mažoms ir mobilioms greitojo reagavimo grupėms, kurios gali būti žaibiškai perdislokuotos.
„Jie nuolat rengia karines pratybas, jų daliniai dingsta be jokio perspėjimo ir staiga atsiranda visai kitoje vietoje“, - įspėjo T. H. Ilvesas, pabrėždamas, kad Baltijos šalys taip pat turėtų keisti savo karybos metodus.