Per spaudos konferenciją premjeras Shinzo Abe pareiškė: „Kad ir kokios būtų aplinkybės, saugosiu Japonijos žmonių gyvenimą ir taikų būvį. Būdamas premjeru, nešu didžiulę atsakomybę. Vedamas šio ryžto, kabinetas patvirtino nacionalinio saugumo politikos pagrindus.“
Tačiau konservatyvių pažiūrų premjeras stengėsi paneigti kritikų pareiškimus, kad Japonija dėl tokio žingsnio gali būti įtraukta į karinius konfliktus už šalies ribų – pavyzdžiui, Afganistane arba Irake.
„Klaidingai suprantama, kad Japonija įsitrauks į karą, stengdamasi ginti užsienio šalį, – apie tai negali būti kalbos, – tvirtino Sh.Abe. – Tai bus griežtai gynybinė nuostata, siekiant apginti mūsų žmones. Mes nesiimsime jėgos naudojimo, kad gintume užsienio pajėgas.“
„Mūsų principas neleisti siųsti pajėgų į užsienį liks visiškai nepakitęs“, – pridūrė jis.
Nors tokiam žingsniui nepritaria didelė dalis visuomenės, o praeitą savaitgalį vienas vidutinio vyras protestuodamas prieš jį mėgino susideginti Tokijuje, Sh.Abe vyriausybė patvirtino teisę į „kolektyvinę savigyną“.
Naujasis sprendimas tikriausiai padidins įtampą su kaimynine Kinija ir Pietų Korėja, kurios dažnai kaltina Japoniją nepakankamai gailintis dėl savo agresyvios karo metų politikos.
Sh. Abe iš pradžių planavo pakeisti 9-ąjį straipsnį konstitucijoje, kurią Jungtinės Valstijos parengė Japonijai po Antrojo pasaulinio karo. Tame straipsnyje atsisakoma „grasinimo panaudoti jėgą arba ją panaudoti kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonę“.
Tačiau negalėdamas užsitikrinti dviejų trečdalių daugumos abejuose parlamento rūmuose ir neturėdamas vilčių sulaukti visuomenės palaikymo per privalomąjį referendumą, premjeras pakeitė taktiką – pasak oponentų, beatodairiškai pakeisdamas tos nuostatos prasmę.
Pagal naująją interpretaciją Japonijos pajėgos galėtų būti pasiųstos į pagalbą sąjungininkams, pirmiausiai Jungtinėms Valstijoms, jeigu juos atakuotų bendras priešas – netgi tuo atveju, kai Japonija nebūtų tiesioginis atakos taikinys.