„Visiškai sutariame, kad Rusijai kritiškai svarbu artimiausiomis valandomis – tiesiogine prasme – parodyti, jog jie stengiasi nuginkluotų separatistus, paskatinti juos nusiginkluoti, paraginti juos sudėti ginklus ir pradėti tapti teisėto proceso dalimi“, – J.Kerry sakė žurnalistams Paryžiuje.

Senkant trapių paliaubų Ukrainoje laikui, JAV ir Europos Sąjungos lyderiai padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padėti Vakarų remiamam Ukrainos vadovui užbaigti separatistų sukilimą.

JAV lyderis Barackas Obama trečiadienį vėlai vakare įspėjo, kad Rusijai nesiėmus skubių žingsnių sumažinti įtampą Ukrainos rytuose, jai gali būti paskelbtos naujos sankcijos.

J.Kerry sakė, jog JAV ir ES lyderiai sutarė, jog sankcijos turi būti parengtos.

„Tačiau mes būtume linkę neįvesti sankcijų režimo. Norėtume matyti jungtines Amerikos, Europos, Rusijos ir ukrainiečių pastangas“, - sakė jis.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas užsiminė, kad įtampa Ukrainoje pamažu slūgsta.

„Esama tam tikros - tačiau turime būti labai atsargūs - deeskalacijos“, - sakė ministras anglų kalba, pridūręs, kad trečiadienį įvyko Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių pokalbis.

„Yra įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti, ir mes tikimės, kad šiandien ar artimiausiomis dienomis jie bus įgyvendinti“, - pabrėžė L.Fabiusas.

P. Porošenka siūlo taikos planą
Europa perspėjo V. Putiną artėjant Ukrainos paliaubų pabaigaiPrieš trapių Ukrainos paliaubų pabaigą Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusija gali sulaukti skaudžių sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai, kuriuos, kaip teigiama, remia Maskva, nesustabdys savo kruvino sukilimo. Plačiau...
Ukrainos rytuose žuvo Rusijos televizijos žurnalistasPlačiau...
Putinas paragino Ukrainos lyderį pratęsti paliaubas su sukilėliaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paragino Ukrainą pratęsti pirmadienį turinčias pasibaigti laikinas paliaubas su prorusiškais sukilėliais, pranešė Kremlius.Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) prisijungė prie V.Putino raginimo Ukrainos lyderiui Petro Porošenkai pratęsti „ugnies nutraukimo režimą ilgesniam laikotarpiui“, sakoma Kremliaus pranešime, kuris buvo išplatintas po daugiau kaip dvi valandas trukusios keturšalės telekonferencijos.Pranešime taip pat nurodoma, kad buvo „aptariama galimybė pasiųsti ESBO inspektorius į praėjimo per Rusijos ir Ukrainos sieną punktus“.
Ukrainos lyderis sako, kad naujos keturšalės derybos su Putinu įvyks pirmadienįUkrainos naujasis lyderis pranešė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as dalyvaus naujoje telekonferencijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį.Prezidentas Petro Porošenka sakė, kad dėl naujo telefoninės diplomatijos raundo, kuri įvyks likus kelioms valandoms iki Kijevo laikinųjų paliaubų su prorusiškais sukilėliais pabaigos, buvo susitarta per dvi valandas trukusį šių šalių lyderių pokalbį telefonu sekmadienį.Europos Sąjunga (ES) penktadienį perspėjo V.Putiną, jog jis iki pirmadienio turi aiškiai paspausti kovotojus, kad jie nutrauktų 13 savaičių trunkantį sukilimą pramoniniame Rytų Ukrainos regione. Priešingu atveju Rusijai grasinama skaudžiomis ekonominėmis sankcijomis.Tačiau mūšiai tęsėsi nepaisant trumpo ugnies nutraukimo, o Ukrainos kariškiai pranešė, kad šeštadienį per kovas žuvo trys kariai. Sekmadienį ryte sukilėliai taip pat surengė dvi trumpas atakas prieš aerodromą netoli nuo Slovjansko miesto.
ES lyderiai dalyvaus P. Porošenkos telefoniniame pokalbyje su V. PutinuVokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas sekmadienį, dar nepasibaigus paliauboms ir paleidus nelaisvėje laikytus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, dalyvaus Ukrainos prezidento Petro Porošenkos telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, skelbia AFP.Sekmadienį numatyta telekonferencija siekiama patikrinti, ar vyksta kokie nors pokyčiai Maskvos pozicijoje. Pirmadienį, baigiantis paliauboms, Europos Sąjunga (ES) ir JAV pradės svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai, jeigu ši nepaspaus separatistų nutraukti sukilimo šalies rytuose.Sekmadienį prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje paleido paskutinius keturis nelaisvėje laikytus ESBO stebėtojus - moterį ir tris vyrus. 
Separatistai šeštadienį paleido paskutinius keturis ESBO stebėtojus, kuriuos jie buvo sulaikę gegužės pabaigoje.
Separatistai atakuoja nepaisydami paskelbtų paliaubųŠeštadienį, birželio 28 dieną, separatistai prie Ukrainos Slovjansko miesto apšaudė Antiteroristinės operacijos pajėgų pozicijas, nors penktadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenko pasiūlė trijų dienų paliaubas.Tokią informaciją savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Karinių-politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.
P. Porošenka pasisako už rusų kalbos naudojimą Ukrainos Aukščiausiosios Rados spendimas iš rusų kalbos atimti regioninės kalbos statusą, priimtas per pirmąjį parlamento posėdį po buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus gėdingo sprukimo, buvo klaida. Tokią nuomonę per interviu, kurį šiandien publikuoja prancūzų dienraštis „Figaro“, išsakė dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenka. Plačiau skaitykite čia.
Scenarijai, kaip sankcijos paveiktų Rusijos ekonomikąNaujos Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl krizės Ukrainoje gali smarkiai paveikti jau dabar stringančią ekonomiką, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas.Rusija numato tris scenarijus tuo atveju, jeigu ekonominės sankcijos būtų sugriežtintos, o blogiausiu atveju „ekonomikos augimo rodikliai smarkiai nukryptų į neigiamą sritį“, ministro žodžius citavo valstybinė televizija „Rossija“.„Turime du bazinius variantus, kurie buvo deramai aptarti vyriausybėje. Taip pat parengėme trečiąjį variantą, atliekantį tam tikro streso testo funkciją: „kas būtų, jeigu...“ Ten mes įtraukėme sankcijų prieš ištisus sektorius galimybę. Visų pirma tai lemtų Rusijos eksporto į Europos Sąjungą (ES) ir kitas šalis sumažėjimą“, – ministras sakė interviu tam kanalui.„Žinoma, parengėme tris variantus, besiskiriančius (potencialių sankcijų) griežtumu. Pirmasis – galima sakyti, prabangos dalykai: tokie kaip ikrai, kailiai; antrasis – griežtesnis, o trečiasis – atsižvelgiant į visą kompleksą: metalus, trąšas, naftą, dujas ir kita, atsižvelgiant tiek į kainų veiksnius, tiek į kiekybinius veiksnius“, – aiškino A.Uliukajevas.„Ekonomika atlaikytų tokį (griežčiausią) scenarijų. Aišku, ekonomikos augimo tempai smarkiai nukrypsta į neigiamą sritį. Dar stipresnis neigiamas poveikis – investicijų tempams, pajamų mažėjimui, didėjančiai infliacijai, mažėjančioms vyriausybės atsargoms. Tačiau apskritai įvykiai nesivystytų dramatiškai“, – pažymėjo ministras.
Rusija kaltina JAV krizės Ukrainoje skatinimuRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kaltina Jungtines Valstijas, kad šios drąsina Ukrainą eiti prieš Maskvą.Televizijos laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“ S.Lavrovas pasakė, kad „mūsų kolegos amerikiečiai, sprendžiant pagal daugybę liudijimų, vis dar labiau linkę stumti Ukrainos vadovybę konfrontacijos keliu“.Jis dar pridūrė, kad galimybės krizę Ukrainoje išspręsti būtų didesnės, jeigu tai priklausytų tik nuo Rusijos ir Europos.Šitaip S.Lavrovas kalbėjo po penktadienį vykusio ES lyderių susitikimo, kur buvo nuspręsta kol kas neskirti naujų sankcijų Rusijai dėl padėties destabilizavimo Ukrainos rytuose, bet Rusijos vyriausybė ir prorusiškieji separatistai buvo paraginti iki pirmadienio imtis veiksmų padėčiai pagerinti.
Separatistai pritarė P. Porošenkos pasiūlymui dėl paliaubųPlačiau skaitykite čia.
P. Porošenka paliaubas pratęs dar tris paras.Daugiau – čia.
V. Putinas ragina Ukrainą paskelbti ilgalaikes paliaubas.Daugiau – čia.
JT: iš Ukrainos į Rusiją pabėgo 110 tūkst. žmoniųApie 110 tūkst. žmonių pabėgo iš Ukrainos į Rusiją, o dar per 54 tūkst. tapo pabėgėliais šios konflikto krečiamos šalies viduje, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).„Nuo 2014 metų pradžios 110 tūkst. ukrainiečių atvyko į Rusiją“, – sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros atstovė Melissa Fleming, pridūrusi, kad dauguma tų žmonių veikiausiai pasitraukė iš Ukrainos rytinių regionų.Tuo tarpu pačioje Ukrainoje viena per praeitą savaitę savo namus rytiniuose regionuose paliko 16,4 tūkst. žmonių, o bendras vidaus pabėgėlių skaičius išaugo iki 54,4 tūkst., M.Fleming sakė žurnalistams.
Penktadienį, birželio 27 dieną, 6 valandą ryto liudininkai teigia Luhansko autobusų stoties rajone matę karinės technikos, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Asociacijos sutartį su ES pasirašiusios Ukrainos laukia „rimtos pasekmės“, įspėja Rusija.Daugiau – čia.
Paliaubos Ukrainoje baigėsi.Daugiau – čia.
Ukrainos rytuose per naujus susirėmimus žuvo keturi kariai.Daugiau – čia.
Rytų Ukrainos separatistai Donecko regione perėmė 3004-tojo Nacionalinės gvardijos karinio dalinio kontrolę, praneša „Ukrinform“.Daugiau – čia.
Kramatorske teroristai sunaikino Ukrainos pajėgų patikrinimo postą: yra žuvusiųjų ir sužeistų. Plačiau...
Ukrainos prezidentas sako esantis „pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs sudaryti taikos sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuri galėtų padėti užbaigti separatistų sukilimą, krečiantį šią Rytų Europos valstybę.„Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu.„Man nepatinka mintis, kad nebus pasinaudota paskutine galimybe atnešti taiką regionui“, – pridūrė jis.
Slovjanske Ukrainos kariai atlaikė prorusiškų separatistų puolimą tankais, tačiau vienas karys žuvo, praneša censor.net.ua.
Bus paminėtas ES Asociacijos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina pasirašymasBriuselyje penktadienį vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu bus pasirašomi Europos Sąjungos (ES) Asociacijos susitarimai su Ukraina, Moldova ir Gruzija. Užsienio reikalų ministerijoje rengiamas šiam istoriniam žingsniui paminėti skirtas renginys.Renginio metu sveikinimo žodį tars užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dalyvauti pakviesti Vilniuje reziduojantys ES šalių narių ir Rytų partnerystės valstybių diplomatai, Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų nariai, Lietuvoje išrinkti buvę ir nauji Europos Parlamento nariai, kiti svečiai. Asociacijos susitarimai su šiomis trimis Rytų Europos valstybėmis numato ne tik laipsnišką ES prekybos su jomis liberalizavimą, bet ir su juo tiesiogiai susietą Rytų partnerių nacionalinės teisės suderinimą su ES teisynu. Tai - ambicingiausi tarptautiniai susitarimai, dėl kurių ES yra iki šiol susiderėjusi su trečiosiomis valstybėmis.Asociacijos susitarimo su Ukraina politinė dalis buvo pasirašyta kovo 21 dieną. Briuselyje bus pasirašyti likę skirsniai ir formaliai užbaigta susitarimo, kaip vientiso instrumento, pasirašymo procedūra.
Prorusiški Ukrainos separatistai paleido 4 ESBO stebėtojusPlačiau...
Separatistai nelaukia paliaubų pabaigos: Donecke šturmuojamas karinis dalinysPlačiau skaitykite čia...
Maskva dalyvaus liepos mėnesio derybose dėl Kijevo sutarties su ESRusija ketvirtadienį pareiškė, kad pagaliau susitarė su Briuseliu ir Kijevu dėl jos dalyvavimo derybose dėl istorinės asociacijos sutarties, kurią Ukraina ir Europos Sąjunga turi pasirašyti šią savaitę.Dideliam Rusijos nusivylimui, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį turi pasirašyti jau paskutinį skyrių iš ES pakto, atsidūrusio šalį krečiančios krizės centre.Vis tik Maskva tikisi, kad galės pareikšti pretenzijas dėl galimos žalos jos ekonominiams interesams, Kijevui pasirašius sutartį, ir grasina apsaugoti savo rinką nuo Ukrainos produktų.„Turime daug klausimų, bet Rusijos šalis pateikė specialią notą dėl jai rūpimų dalykų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas.„Šiandien pagaliau buvo pasiektas susitarimas dėl trišalio formato, techninių ekspertų susitikimas, tiesiogine prasme, įmanomas šiandien arba rytoj“, – kalbėjo A.Meškovas, kurį cituoja naujienų agentūra ITAR-TASS.„Ir ES prašymu ministrų susitikimas turėtų įvykti liepos viduryje“, – kalbėjo A.Meškovas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija patikslino, kad šis susitikimas vyks liepos 11 dieną.Nors ir pritardama deryboms, Maskva pabrėžė, kad „tokie susitikimai rengtini prieš pasirašant tokius svarbius dokumentus“.„Rusija ir Ukraina anksčiau siūlė trišalį konsultacijų formatą, bet Briuselis joms nepritarė“, – nurodė ministerija.Buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius turėjo pasirašyti asociacijos sutartį lapkritį, tačiau spaudžiamas Maskvos paskutinę minutę atsisakė tai padaryti, išprovokuodamas ne vieną mėnesį trukusius protestus, kurie galiausiai privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.Maskva ketvirtadienį pareiškė vis dar mananti, jog Briuselio numatytos asociacijos sutartys su Ukraina, taip pat su Moldova ir Gruzija „gali pakenkti Rusijos ekonomikai“ – nutraukti jos prekybinius ir ekonominius ryšius su šiomis šalimis.A.Meškovas taip pat apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios ieško dingsties, jog galėtų imtis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją dėl krizės Ukrainoje.„Visiškai akivaizdu, kad yra tam tikros jėgos, visų pirmiausia ir svarbiausia – Jungtinės Valstijos, kurios yra ypatingai suinteresuotos sankcijomis Rusijai bet kokia pramanyta dingstimi“, – sakė jis.„Todėl nuo mūsų nepriklauso, ar Rusijai bus įvestos sankcijos, ar ne“, – pridūrė viceministras.
Venecijos komisija yra pasiruošusi peržiūrėti Ukrainos konstitucijos pataisasKijevui svarbu, kad Europos komisija kovai už demokratiją (Venecijos komisija) kuo greičiau peržiūrėtų Ukrainos konstitucijos pataisų projektą, kurį inicijavo prezidentas Petro Porošenka, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.„Ukrainai svarbu, kad Venecijos komisija kuo greičiau peržiūrėtų šį dokumentą“, – sakė P.Porošenka, ketvirtadienį susitikęs su komisijos pirmininku Gianni Buquicchio Strasbūre.Remiantis prezidentūros pranešimu, P.Porošenka pabrėžė, kad viena svarbiausių šio įstatymo projekto dalių yra valdžios decentralizavimas.„Decentralizavimo klausimas yra svarbus taikos plano elementas“, – sakė P.Porošenka.G.Buquicchio pareiškė, jog Venecijos komisija yra pasirengusi jau artimiausiu laiku peržiūrėti prezidento siūlomas Konstitucijos pataisas ir pateikti savo išvadas.„Ukraina yra mano širdyje. Mes būsime su jumis, pone prezidente, su jūsų šalimi. Europa su jumis“, – patikino komisijos vadovas.
Ukrainos karinių šarvuočių kolona atvažiavo prie šalies rytuose esančios gyvenvietės, vidutiniškai už 20 kilometrų nuo Luhansko miesto, „RIA Novosti“ sakė nepriklausomybę pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ Gynybos ministerijos atstovas spaudai Aleksejus Toporovas.Daugiau – čia.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija skelbia turinti informacijos, jog dalis teroristų Ukrainos Rytuose rengiasi sudėti ginklus, tačiau separatistai už tokį sprendimą savus be gailesčio šaudo, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
P. Porošenka: nuo paliaubų pradžios Rytų Ukrainoje žuvo 18 kareiviųNuo paliaubų pradžios Rytų Ukrainoje žuvo 18 kareivių. Dar 27 kariai buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį kalbėdamas Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje Strasbūre pareiškė šalies prezidentas Petro Porošenka. Paliaubos Pietryčių Ukrainoje buvo paskelbtos praėjusios savaitės pabaigoje, praneša agentūra "RIA Novosti".
Ukrainos sukilėliai sutiko dalyvauti tolesnėse taikos deryboseUkrainos separatistai sutiko penktadienį dalyvauti tolesnėse derybose, siekiant užbaigti konfliktą rytiniuose regionuose, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.„Yra susitarimas birželio 27 dieną Donecke surengti konsultacijas“, – agentūra citavo vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderį Andrejų Purginą.
Tikisi, kad pirmalaikiai rinkimai Ukrainoje įvyks spalio mėnesįUkrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išreiškė viltį, kad pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą bus surengti spalio mėnesį.„Demokratiškiausias būdas yra pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos aš ketinu skelbti, ir tikiuosi, kad jie bus surengti šių metų spalį“, – sakė P.Porošenko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinėje sesijoje Strasbūre.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paragino Rusiją palaikyti jo taikos planą „darbais, o ne žodžiais“.Daugiau – čia.
Ukrainos pajėgos atrėmė puolimą prieš aerodromą Kramatorske  Ukrainos pajėgos šiandien ryte atrėmė puolimą prieš aerodromą Donecko srities Kramatorsko mieste.   Daugiau – čia.
J. Kerry: Rusija turi „artimiausiomis valandomis“ pademonstruoti gerą valią.Daugiau – čia.
Ukrainos Slovjansko mieste savanoriams kyla bėdų evakuojant žmones, tokią informaciją „Sevodnia“ perdavė vienas iš savanorių Petro Dudnikas, skelbia rus.newsru.ua.Daugiau – čia.
Kramatorske teroristai užpuolė Antiteroristinės operacijos pajėgų kontroliuojamą vietos aerodromą.Daugiau – čia.
ESBO stebėtojai Ukrainoje nelaisvėje laikomi jau mėnesįPraėjus 30 dienų nuo aštuonių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų dingimo Rytų Ukrainoje, apie grupės narių būklę kol kas žinoma nedaug, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas "Eesti Rahvusringhaaling".Donecko regiono separatistų atstovas Andrejus Purginas "Interfax" korespondentams teigė, kad kovotojai gali netrukus paleisti stebėtojus, tarp kurių yra Danijos, Turkijos ir Estijos piliečių."Keturi ESBO stebėtojai yra Severodonecke, - kalbėjo A. Purginas. - Jiems sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, tikrai neprimenančios kalėjimo - visi jie gyvena komfortiškai. Kartu jie yra garantas, kad miestas nebus puolamas. Čia yra pavojingų chemikalų gamyklų, jų sunaikinimas gali sukelti siaubingą ekologinę katastrofą".Anot pašnekovo, dėl stebėtojų paleidimo vyksta intensyvios derybos, todėl yra tikimybė, jog jie netrukus galės grįžti namo."Tai nebus apsikeitimas įkaitais. Jie galės grįžti namo be jokių išankstinių sąlygų", - tikino A. Purginas.Šveicarijos prezidentas ir dabartinis ESBO vadovas Didjė Burkhalteris (Didier Burkhalter) pranešė, kad organizacijai pavyko užmegzti kontaktus su pagrobėjais, tačiau ryšys yra labai trapus."Neturėjome galimybės užmegzti tvirtų santykių su pagrobėjais", - sakė prezidentas.Anot D. Burkhalterio, dėl ESBO stebėtojų paleidimo bus tariamasi ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Rytiniame Ukrainos pasienyje su Rusija suaktyvėjo Rusijos žvalgybinė aviacija. Apie tai trumpoje spaudos konferencijoje pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) informacinio centro vadovas Vladimiras Čepovojus.Daugiau – čia.
„Donecko liaudies respublika“ vadas Igoris Girkinas (Strelkovas) įvardijo tris sąlygas, kurias įvykdžius separatistai būtų pasirengę paisyti paliaubų.Daugiau – čia.
Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai telefonu kalbėjosi apie krizės Ukrainoje sprendimąRusijos, Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai bei Vokietijos kanclerė trečiadienį visi kartu surengė pasitarimą telefono ryšiu, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Pasak jo, V.Putinas pasiūlęs pratęsti ir po penktadienio laikinąsias paliaubas, dėl kurių sutarė Kijevas ir kai kurios Ukrainos rytuose kovojančios separatistų grupės.Taip pat sutarta tęsti tokio pobūdžio keturšales derybas telefono ryšiu ir ketvirtadienį, sakė Ukrainos prezidento atstovas.Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos ir Ukrainos lyderiais ragino sukurti paliaubų priežiūros Ukrainoje mechanizmą, nurodė Prancūzijos prezidento spaudos tarnyba.F.Hollande'as ir A.Merkel „paragino“ Rusijos vadovą V.Putiną ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką „dirbti kartu, ypač siekiant įvesti paliaubų priežiūros mechanizmą“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sakė, kad šis procesas turėtų vykti padedant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), ir paragino abi šalis nedelsiant paleisti sulaikytuosius.A.Merkel pasiūlė per paliaubas tvarkos sienos perėjose priežiūrą užtikrinti kartu su ESBO stebėtojais, tarp kurių būtų ir Rusijos atstovų.Pasak Ukrainos prezidentūros, A.Merkel dar pasiūliusi apsikeisti sąrašais ir paraginusi Rusijos vadovybę viešai kreiptis į visas grupuotes, kurios laiko įkaitus,paleisti juos.Taip pat ji pasiūlė ketvirtadienį pratęsti trišalės kontaktinės grupės derybas, kuriose dalyvautų buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, ESBO atstovė Heidi Tagliavini ir Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas.Ukrainos valdžia susitarė paskelbti savaitės trukmės paliaubas, kurios prasidėjo birželio 21 dieną, nepaisant to, kad prorusiškų separatistai numušė Ukrainos armijos sraigtasparnį.
F. Hollande'as ir A. Merkel ragina sukurti paliaubų Ukrainoje kontrolės mechanizmąPrancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos ir Ukrainos lyderiais ragino sukurti paliaubų priežiūros Ukrainoje mechanizmą.F.Hollande'as ir A.Merkel „paskatino“ Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką „dirbti kartu, ypač siekiant įvesti paliaubų priežiūros mechanizmą“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sakė, kad šis procesas turėtų vykti padedant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), ir paragino abi šalis nedelsiant paleisti sulaikytuosius.Ukrainos valdžia susitarė paskelbti savaitės trukmės paliaubas, kurios prasidėjo birželio 21 dieną, nepaisant prorusiškų separatistų numušto Ukrainos armijos sraigtasparnio.
J. Kerry: Rusija turi žengti konkrečius žingsnius krizei Ukrainoje išspręstiRusija turi žengti konkrečius žingsnius krizei Ukrainoje išspręsti, sakė trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, perspėdamas, kad Maskva gali lengvai vėl gauti Rusijos parlamento pritarimą karinei intervencijai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi viešai paraginti promaskvietiškus sukilėlius sudėti ginklus, taip pat nutraukti ginklų tiekimą jiems, sakė J.Kerry, kuris dar pridūrė: „Esama daug konkrečių dalykų, kurie yra svarbūs praktiškai“.„Mes manome, kad prezidentui Putinui svarbu įrodyti savo veiksmais, ne tik savo žodžiais, kad jis visiškai tikrai linkęs siekti taikos“, – sakė J.Kerry per spaudos konferenciją po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.„Svarbu jam nutraukti ginklų ir kovotojų siuntimą per sieną, viešai paraginti separatistus sudėti savo ginklus, atitraukti Rusijos pajėgas ir įrangą, ir padėti, kad būtų paleisti įkaitais tapę ESBO (nariai)“, – sakė jis.
NATO ir Ukrainos komisijos posėdyje išreikšta Lietuvos parama UkrainaiBriuselyje trečiadienį vykusiame NATO ir Ukrainos komisijos užsienio reikalų ministrų posėdyje aptarti naujausi įvykiai Ukrainos rytiniuose regionuose bei tolesnė NATO parama Ukrainai sprendžiant didžiausią saugumo krizę per šios šalies nepriklausomybės istoriją."Šiuo sudėtingu laikotarpiu negalime palikti Ukrainos vienos. Labai svarbu, kad tiek NATO, tiek Aljanso šalys narės dvišaliu pagrindu tęstų paramą Ukrainai, kovojančiai už savo teritorinį integralumą ir apsisprendimo teisę", - pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. NATO ministrai pasveikino Ukrainos kolegą Pavlo Klimkiną dėl sėkmingai įvykusių Prezidento rinkimų ir pritarė Ukrainos Prezidento parengtam taikos planui.NATO ir Ukrainos komisijoje sutarta toliau aktyviai bendradarbiauti naudojantis tokio pobūdžio susitikimais, taip pat aktyviau naudoti ir neseniai Lietuvos pastangomis įsteigtą neformalią NATO Ukrainos draugų grupę.Briuselyje taip pat įvyko L. Linkevičiaus ir P. Klimkino dvišalis susitikimas, kurio metu sutarta palaikyti glaudų abipusį dialogą abiem šalims svarbiais klausimais.
Rusija ir Vokietija aptarė būtinybę pratęsti paliaubas UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo Vokietijos kolega Frankas-Walteris Steinmeieris trečiadienį kalbėjosi apie būtinybę pratęsti vienos savaitės paliaubas Ukrainoje, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.„Apsikeičiant nuomonėmis dėl įvykių Ukrainoje, buvo aptarta būtinybė pratęsti paliaubas ir nutraukti kovas su perspektyva pradėti tiesioginį dialogą tarp kovojančių šalių, padedant ESBO“, – sakoma ministerijos pranešime, kuris buvo paskelbtas po diplomatijos vadovų pokalbio telefonu.Ukrainos prezidento Petro Porošenkos paskelbtų paliaubų terminas baigiasi penktadienį, tačiau susirėmimai tęsiasi, nepaisant sukilėlių vadų sutikimo sustabdyti ginkluotą kovą.
Ukrainos kariai ir separatistai pradėjo apsikeitimą belaisviais.Daugiau – čia.
P. Klimkinas: Ukraina laikysis paliaubų.Daugiau – čia.
Donbaso geležinkeliuose pastarosiomis dienomis nugriaudėjo septyni sprogimaiPastarosiomis dienomis Donbaso geležinkeliuose buvo surengti septyni sprogimai, praneša Donecko geležinkelių Vidaus reikalų ministerijos poskyrio spaudos tarnyba.Birželio 24 dieną nežinomi asmenys nesankcionuotai sutrikdė geležinkelių darbą tarpustotėse „Horlivka – Panteleimonovka“ bei „Horlivka – Novobachmutovka“ (Nikitovkos stoties milicijos poskyrio aptarnaujama teritorija), taip pat „Karavannaja – Dolia“ ir „Bulavinas – Debalcevas“ (Debalcevo stoties milicijos poskyris). Šie incidentai užregistruoti Ikiteisminių tyrimų registre pagal teroristinio akto ženklus, rašo „Ostrov“.  Nikitovkos stotyje esančio milicijos poskyrio budėtojai geležinkelio darbuotojų pranešimų apie pažeistus geležinkelius sulaukė 19 val. 20 min. ir 19 val. 49 min. vietos laiku. Operatyvinė tyrimų grupė nustatė, kad atkarpose „Horlivka – Panteleimonovka“ ir „Horlivka – Novobachmutovka“ sprogimai  nuvertė aukštos įtampos laidų stulpus, kurie užtvėrė kelią.Donecko stoties milicijos poskyris geležinkeliečių pranešimo apie sprogimą atkarpoje „Karavanaja – Dolia“ sulaukė 20 val. 6 min. vietos laiku. Operatyvinė tyrimų grupė nustatė, kad pažeista 50 m bėgių.Debalcevo stoties milicijos poskyriui apie sprogimą tarpustotėje „Bulavinas – Debalcevas“ pranešta 22 val. 10 min. Pažeista pirmoji, antroji ir trečioji geležinkelių linijos. Įvykio vietoje dirba operatyvinė tyrimų grupė.  Visais atvejais žmonės nenukentėjo. Traukinių eismas minėtose tarpustotėse laikinai sustabdytas. Vyksta remonto darbai.Birželio 25 dienos rytą trys sprogimai nugriaudėjo Horlivkos geležinkelių linijose.Nikitovkos stoties milicijos poskyris tris pranešimus apie pažeistus geležinkelius gavo 5 val. 30 min., 6 val. 55 min. ir 7 val. 35 min. vietos laiku.  Dviem atvejais Dolomito stotelėje sugadintos septintoji ir devintoji iešminės pervados. Traukinių eismo tai nesutrikdė.    Paskutinis sprogimas sugadino 4 m bėgių tarpustotėje „Delivka – Nikitovka“. Traukinių eismas minėtomis atkarpomis sustabdytas.  Sprogimų vietose dirba operatyvinės tyrimų grupės. Sužeistųjų nėra. Vyksta atstatymo darbai. 
Teroristų aukų skaičius Ukrainos Slovjansko mieste toks didelis, jog separatistai nebesugalvoja, ką daryti su žuvusių palaikais, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Aleksandras Rozmazninas.Daugiau – čia.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai atšaukė prezidento teisę siųsti karius į UkrainąRusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose.Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V.Putino iniciatyva, vienas aukšto rango įstatymų leidėjas sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.Tačiau jis pabrėžė, kad Federacijos Taryba pasiruošusi grąžinti prezidentui tą teisę, jeigu prireiktų.Parlamento aukštųjų rūmų nutarimas buvo priimtas 153 balsais prieš vieną.
W. Hague'as: Rusija turi palaikyti Ukrainos taikos planą Motyvai griežtinti sankcijas Rusijai stiprės sulig kiekviena diena, jeigu Maskva nesiims konkrečių veiksmų, kad paremtų Ukrainos vyriausybės taikos planą, kurį kol kas palaiko tik žodžiais, trečiadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.Antradienį rytų Ukrainoje įvykęs incidentas, kai prorusiški sukilėliai numušė vyriausybės pajėgų sraigtasparnį, kuriame buvę devyni kariai žuvo, sunkiai dera prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų, kad jis palaiko Kijevo pasiūlytą taikos planą, pažymėjo W.Hague'as.„Nematėme veiksmų, kurie tai atitiktų“, – jis sakė atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame daug dėmesio bus skiriama krizei Ukrainoje.Kol kas V.Putinas nesiėmė jokių veiksmų, ir tai „reiškia, kad pagrindas sankcijoms tampa stipresnis“, pabrėžė W.Hague'as.Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė atsižvelgs į „teigiamus signalus“, kuriuos Maskva siunčia dėl krizės Ukrainoje.„Tikimės, kad teigiami signalai, kuriuos dabar siunčia Rusijos prezidentas, bus išgirsti visame pasaulyje ir, svarbiausia, Ukrainoje“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Grigorijų Karasiną.
Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės kaimyninėje šalyje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.Daugiau – čia.
NATO neįžvelgia jokių ženklų, kad Rusija laikosi įsipareigojimų dėl Ukrainos.Daugiau – čia.
Intensyvinamos tarptautinės pastangos išgelbėti paliaubas Ukrainoje po atakos prieš sraigtasparnį.Daugiau – čia.
Ukrainos prezidentas situaciją šalyje aptarė su JAV ir Vokietijos pareigūnaisUkrainos prezidentas Petro Porošenka įgyvendinamą taikos planą aptarė su JAV viceprezidentu Joe Bidenu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.Pokalbio metu Ukrainos vadovas neatmetė galimybės nutraukti paliaubas, nes „savanorių pulkai“, pasiryžę stebėti jų laikymąsi Donecko srityje numušė Ukrainos karinių pajėgų sraigtasparnį ir pražudė devynis juo skridusius asmenis. Prezidento spaudos tarnyba informuoja, kad nuo paliaubų pradžios šalies saugumo pajėgos buvo apšaudytos 35 kartus.„Birželio 24 dienos vakare vykusio susitikimo metu su saugumo organizacijų vadovais P. Porošenka nurodė nedvejojant atsakyti į ugnį“, - rašoma pranešime.
V. Putinas perspėjo UkrainąPlačiau skaitykite čia...
Ukraina gavo Australijos palaikymą naudoti jėgąUkraina turi teisę į ginkluotą atsaką po karinio sraigstasparnio numušimo antradienį. Taip pareiškė Australijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT), rašo unian.net.Pasak jo, Australija supranta, kad Ukrainos karinės pajėgos jėgą naudoja gynybai. Jos turi tokią teisę.Australija pripažįsta, kad informacija apie teroristų numuštą sraigstasparnį yra bloga žinia.
Laukiama teroristų šturmoGrupės „Informacinis pasipriešinimas“ duomenimis, prie Slaviansko teroristai apšaudė iš kartu tris Ukrainos karinių pajėgų postus, rašo unian.net.Teroristai naudoja minosvaidžius ir automatinius granatsvaidžius. Pranešama, kad prie Karačiuno kalno įsitvirtinę kovotojai ruošiasi šturmui.
Separatistų planuose – savo centrinis bankas ir perėjimas prie rublioDonecko liaudies respublikos teroristai nori į savo kontrolę perimti Donbaso bankus, rašo zn.ua.Pinigus bankininkams siūloma įvežti per Slavianską ir Mariupolį, be to teroristai pareikalavo su jais derinti maršrutus. Jie įsipareigojo užtikrinti postų perėjimą. Tiems bankų atstovams, kurie sutiks dirbti formuojamoje sistemoje, teroristai pažadėjo palaikymą. Norintiems atsisakyti pasiūlyta galvoti apie priverstinį skyrių uždarymą – esą tegu ruošiasi Krymo scenarijui, pagal kurį privačių bankų skolas perims centrinis bankas. Tiesa, panašu, kad teroristai dar patys nesuvokia, kaip turėtų būti įgyvendintas depozitų ir kreditų augimas jų siūlomame modelyje.
Per du mėnesius žuvo  423 žmonėsSituacija rytinėje Ukrainos dalyje pablogėjo lyginant su laikotarpiu, kurį apėmė ankstesnė Jungtinių Tautų (JT) valdybos vyriausiojo komisaro ataskaita, praneša unian.net.Apžvalgoje teigiama, kad nuo balandžio 15 d. iki birželio 20 d. Ukrainoje žuvo 423 žmonės, tarp kurių buvo ir kariškių, ir taikių gyventojų. Be to, skaičiuojama apie 46 tūkst. pabėgėlių, turėjusių palikti savo namus. 11 500 jų gyveno Kryme, likę – Rytų Ukrainoje. Pabėgėlių skaičius padvigubėjo vien per paskutines dvi savaites.
Donecke per savaitę dingo be žinios 27 žmonėsKaip praneša Donecko meras Aleksandras Lukjančenko, iš 27 dingusių žmonių 14 buvo pagrobti nežinomų asmenų, rašo unian.net. Pasak mero, mieste susidariusi sudėtinga kriminogeninė situacija.
Donecko oro uoste vėl aidėjo šūviaiAntradienio pavakare buvo girdėti šūviai Donecko oro uosto rajone, pranešė portalas news.liga.net, remdamasis miesto savivaldybės išplatinta informacija.„Nepatvirtintais duomenimis, buvo girdėti nepertraukiamos šūvių salvės oro uosto pusėje. Tikėdamiesi puolimo (antiteroristinės operacijos jėgų) šaudė Donecko liaudies respublikos šalininkai, tačiau puolimo nebuvo. Į įvykio vietą išvyko operatyvinė tyrimų grupė“, - teigiama pranešime.Donecko oro uostą kontroliuoja Antiteroristinės operacijos pajėgos.
Rusija gali būti apkaltinta pažeidusi tarptautinius teisės aktusUkrainos parengtą rezoliucijos, kurioje kritikuojami Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu, nagrinės ESBO Parlamentinė asamblėja, kuris vyks birželio pabaigoje Baku, ruošia rezoliucijos projektą, praneša unian.net.Šiuo dokumentu Rusija kaltinama pažeidusi Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir tokiu būdu pažeidus Helsinkio akto principus.Kad rezoliucija būtų priimta, už ją turi balsuoti apie 300 deputatų.
Birželio 23 d. Mariupolyje Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinė gvardija sulaikė vadinamąjį „Donecko liaudies respublikos“ ruporą - teroristų vietos skyriaus vadeivą I. Voropajevą (gimusią 1958 m.). Ji kurstė vietos gyventojus nepaklusti Ukrainos valdžiai, atskirti Donecko sritį nuo Ukrainos ir prijungti ją prie Rusijos. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad šios moteriškės nurodymu gegužės 9 d. separatistai užpuolė Mariupolio vidaus reikalų valdybos pastatą. Užpuolimo metu žuvo žmonės, tarp jų - ir teisėsaugininkai.
Po ES užsienio reikalų tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Asselbornas pranešė, kad teroristų pusėje kariauja ir samdiniai, prieš tai kariavę Sirijoje, rašo newsru.ua.„Aš nežinau jų tautybės, man jie jos nepasakė, tačiau jie kovoja separatistų pusėje“, - pasakė Ž. Asselbornas.Anksčiau buvo pranešama, kad rusai bandė verbuoti Prancūzijos užsieniečių legiono veteranus kovai Ukrainos rytuose teroristų pusėje, siūlydami iki 10 tūkst. eurų per mėnesį.
Donecko apskrityje teroristai apšaudė automobilį, žuvo vairuotojasMarjinkos rajone keturi asmenys kaukėti, kamufliažinėmis uniformomis asmenys automatiniais šautuvais apšaudė automobilį „Daewoo Sens“.Apie tai praneša unian.net, remdamasis Ukrainos VRM informacija.„Vairuotoją mirtinai sužeidė, o keleivį su šautinėmis žaizdomis pilvo srityje išvežė į ligoninę“, – rašoma pranešime.Pagal Ukrainos BK 1 d. 115 str. pradėta baudžiamoji byla.
Separatistai Rytų Ukrainoje paskelbė paliaubas iki birželio 27 d.Separatistų lyderiai Rytų Ukrainoje sutiko laikytis ugnies nutraukimo iki birželio 27 dienos, teigė vienas lyderių Aleksandras Borodajus, kuriuo remiasi „Reuters“.Tai A. Borodajus pranešė po susitikimo su „kontaktine grupe“, kurią sudaro buvęs Ukrainos prezidentas, Maskvos pasiuntinys Kijeve ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas.„Konsultacijos baigėsi Luhansko ir Donecko „respublikų“ valdžiai priėmus sprendimą laikytis paliaubų (...) iki (birželio. - ELTA) 27 dienos“, - sakė A. Borodajus.Prorusiškai nusiteikę separatistai apie paliaubas paskelbė Ukrainos prezidentui penktadienį pranešus apie vienašališką ugnies nutraukimą. Tai yra taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti separatistų sukilimą rusakalbių regionuose Ukrainos rytuose, dalis.
Donecke vyksta derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir nepriklausomais pasiskelbusių separatistų, dalyvaujant ESBO atstoveiDonecko srities valstybinės administracijos pastate prasidėjo daugiašalės derybos tarp Ukrainos, nepriklausomomis pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Rusijos Federacijos atstovų.Derybose dalyvauja Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovybės atstovė Heidi Tagliavini (Heidė Taljavini), buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, visuomeninės organizacijos „Ukrainos pasirinkimas“ vadovas Viktoras Medvedčiukas, Donecko „respublikos“ premjeras Aleksandras Borodajus, judėjimo „Jugo-Vostok“ („Pietryčiai“) lyderis Olegas Cariovas bei Luhansko „respublikos“ atstovai.Anksčiau Ukrainos prezidento Petro Porošenkos tinklalapis skelbė apie numatomą posėdį dėl prezidento taikos plano įgyvendinimo siekiant sureguliuoti padėtį šalies rytuose; posėdyje ketinta tam tikrus nustatyti taikos plano įgyvendinimo etapus.
Pagal Ukrainos prezidento Petro Porošenkos parengtą atsarginį planą, ginklus sudėti atsisakę teroristai bus sunaikinti.Daugiau – čia.
Nepriklausomybės šalininkai Rytų Ukrainoje atsisako pripažinti vienašališkas Kijevo pasiūlytas paliaubas, teigė vienas iš separatistų lyderių, kuriuo remiasi "RIA Novosti".Daugiau – čia.
S. Lavrovas paaiškino, kas sieja Rusijos politikus ir Ukrainos teroristusRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad savarankiškai pasiskelbusių „respublikų“ Rytų Ukrainoje atstovus su kai kuriais Rusijos politikais sieja bendra sovietinė praeitis.„Kalbant apie ryšius, juos labai lengva paaiškinti: apie 90 proc. valdžios atstovų kilę iš vienos šalies – Sovietų Sąjungos“, - sakė S. Lavrovas.Kaip rašo news.liga.net, jau anksčiau buvo pranešama, jog vienas iš „Donecko liaudies respublikos“ lyderių Denisas Pušilinas išvyko į Maskvą  ir ten yra jau dvi savaites. Per tą laiką jis susitiko su Rusijos prezidento padėjėju Vladislavu Surkovu, Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko, Rusijos prezidento patarėju Sergejumi Glazjevu ir Rusijos liberaldemokratų partijos lyderiu Vladimiru Žirinovskiu. Remiantis Rusijos žiniasklaidoje pateikiamais duomenimis, D. Pušilinas taip pat susitiko su keliais ambasadoriais, tačiau jų pavardės nėra skelbiamos.
W. Hague’as: ES pasirengusi imtis griežtesnių sankcijų prieš RusijąDidžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as pirmadienį įspėjo Rusiją, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi įvesti daugiau sankcijų dėl krizės Ukrainoje, jei tai bus būtina.W.Hague'as tai pareiškė atvykęs į Liuksemburgą dalyvauti Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų pasitarime, kuriame prieš penktadienį numatytą ES lyderių susitikimą ketinama aptarti papildomų sankcijų Rusijai klausimą.„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas neturėtų abejoti tuo, kad mes Europos Sąjungoje esame pasirengę imtis tų priemonių“, - sakė žurnalistams W.Hague'as.„Buvo daug dirbta rengiant platesnes sankcijas Rusijai“, - pridūrė jis.
Tikimybė, jog Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas bus įgyvendintas per trumpą laiką, labai menka: tam gali prireikti nuo pusmečio iki dvejų metų. Daugiau – čia.
Slovjanske atsirado grupė moterų snaiperių, ginkluotų naujausios kartos šautuvais. Merginos verbuoja paauglius.Daugiau – čia.
Ukrainos prezidentas ragina A. Merkel padėti užbaigti konfliktą šalies rytuoseNaujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus pasaulio lyderius aktyviau prisidėti prie pastangų užbaigti pramoniniuose šalies rytuose vykstantį prorusiškų separatistų sukilimą, pirmadienį pranešė valstybės vadovo kanceliarija.„A.Merkel ir kitų pasaulio lyderių dalyvavimas yra nepaprastai svarbus siekiant užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose“, - sakė Vakarų remiamas P.Porošenka sekmadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere.
JAV grasina sankcijomis Jungtinės Valstijos vėl pagrasino Rusijai sankcijomis Ukrainos konflikte, praneša agentūra "Reuters".Vyriausybė Maskvoje privalo išnaudoti savo įtaką ir paraginti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje sudėti ginklus, naktį į pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai. Be to, Rusija turi sustabdyti ginklų ir kovotojų srautus per sieną į Ukrainą. Priešingu atveju JAV esą su savo partnerėmis G7 grupėje tarsis dėl tolesnių ekonominių sankcijų.Ukrainos prezidentas Petro Porošenka per pokalbį telefonu su JAV viceprezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad separatistai nepaiso vyriausybės paskelbtų paliaubų ir tęsia savo atakas.Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienį telefonu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui taip pat pagrasino naujomis sankcijomis, jei šalis neprisidės prie padėties deeskalacijos.
Rusija: Ukrainai reikalingos „tvarios paliaubos“ ir taikos derybosRusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad rytų Ukrainoje turi įsigalioti „tvarios paliaubos“, kad baigtųsi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių bei galėtų prasidėti taikos derybos.„Šiame etape būtina pasiekti tvarų ugnies nutraukimą, kuris yra neatsiejama sąlyga pradėti praktinius žingsnius, kuriais būtų užmegztas dialogas tarp Kijevo valdžios ir protestuojančiųjų Ukrainos pietryčiuose atstovais“, – nurodė URM po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio telefonu su Vokietijos diplomatijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siūlo derybas prorusiškiems separatistams šalies Rytuose. Savo kalboje per televiziją jis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs dialogui, praneša agentūra AFP.12 minučių trukusioje kalboje P. Porošenka teigė "esąs pasirengęs diskutuoti su tais, kurie yra neteisingame kelyje, kurie per klaidą užėmė separatistines pozicijas". Skirtingos nuomonės, pasak prezidento, "nėra kliūtis dalyvauti dialoge". Tačiau derybos esą neįmanomos su separatistais, "kurie vykdė teroro aktus, žudynes ir kankinimus".P. Porošenka pabrėžė, kad vyriausybės "planas A" yra taikus scenarijus. Tačiau esą egzistuoja ir "detalus planas B".Ukrainos prezidentas penktadienį paskelbė vienašališkas paliaubas. Tačiau separatistų lyderiai atsisakė sudėti ginklus, kol iš regiono nepasitrauks vyriausybinės pajėgos.