„Kai kuriuose motorizuotųjų šaulių ir zenitinių raketinių daliniuose, dislokuotuose Uralo ir Vakarų Sibiro teritorijoje, buvo paskelbtas aliarmas, o šiuo metu jie atlieka daugelio kilometrų žygius automobiliais ir geležinkeliais į numatytas (pratybų) vietas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Centrinės karinės apygardos vado pavaduotoją pulkininką Jaroslavą Roščiupkiną.
Jis nenurodė, kur tie daliniai yra perkeliami, bet sakė, kad šios pratybos yra „įvairiapusis kovinės parengties patikrinimas“.
Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai NATO ketvirtadienį pranešė pastebėjusi Rusijos pajėgų telkimąsi netoli sienos su Ukraina.
Be to, ketvirtadienio vakarą įvyko Rusijos saugumo tarybos posėdis, kuriame prezidentas Vladimiras Putinas aptarė konfliktą rytų Ukrainoje.
Rusijos naujienų agentūra RBK ketvirtadienį citavo šaltinius Gynybos ministerijoje, kurie sakė, jog kariai siunčiami prie sienos su Ukraina kartu su karo lauko ligoninėmis ir degalų atsargomis.
Jos bus pasiruošusios įžengti į kaimyninės šalies rytines Luhansko ir Donecko sritis, kuriose veikia ginkluoti prorusiški separatistai, kad „sukurtų užtvaras tarp civilių gyventojų ir Ukrainos armijos“.
Rusija neigia vėl telkianti kariuomenę prie Ukrainos sienų
Kremliaus atstovai paneigė ketvirtadienį NATO generalinio sekretoriaus kaltinimus, neva Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo kelis tūkstančius naujų karių, praneša „Reuters“.
„Nieko nedislokuojame, - sakė Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikai Jurijus Ušakovas. - Sienų apsaugos tarnyba gavo šiokį tokį pastiprinimą, tačiau kariai atitraukti".
J. Ušakovo teigimu, Maskva susirūpinusi savo vakarinių sienų saugumu, todėl pasiuntė papildomų pareigūnų jos apsaugai.
Kremliaus komentaras: mus tai stebina
Apie tai pranešė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mus stebina tokie pareiškimai dėl neva telkiamų Rusijos karinių pajėgų prie sienos su Ukraina. Šiuo atveju kalbama ne apie karių telkimą, o apie priemones, būtinas Rusijos Federacijos sienos apsaugai, kurių imamasi remiantis tiesioginiu prezidento nurodymu“, - pareiškė D. Peskovas.
Kaip rašo news.liga.net, taip pat jis pareiškė, kad šių priemonių pasienyje imtasi dėl ženkliai padažnėjusių pažeidimų, įskaitant ir karinę techniką.
„Ginkluotųjų pajėgų skaičius nustatomas pagal poreikį tam, kad būtų užtikrinama tinkama sienos apsauga“, - pabrėžė D. Peskovas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba situacijos nekomentuoja
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) informacijos centro atstovas Vladimiras Čepovojus nepaneigė ir nepatvirtino informacijos, neva Charkovo srityje ir antiteroristinės operacijos zonoje išsilaipino Rusijos desantininkai.
UNIAN korespondento teigimu, V. Čepovojus apie tai pranešė per spaudos konferenciją.
„Dabar šios informacijos nekomentuosiu. Šiuo metu dirbame tikslaus informacijos skelbimo režimu. Suformuluosime atsakymą, nes mūsų užduotis – du ar tris kartus per dieną skelbti operatyvinę informaciją. Todėl dabar į šį klausimą neatsakysiu“, - sakė V. Čepovojus.
Jis taip pat pridūrė, kad atsakymą į klausimą dėl rusų desantininkų išsilaipinimo šiandien 15 val. vietos laiku gali pateikti Gynybos ministerijos atstovai.
Jis paragino žurnalistus „nežaisti karštomis naujienomis, nes karas tęsiasi toliau“.
Siena su Rusija užtverta
Ukrainos generalinis štabas patvirtino informaciją, kad ukrainiečių pajėgos užtvėrė Ukrainos ir Rusijos sieną. Apie tai parlamente pranešė laikinasis gynybos ministras Michailas Kovalis, skelbia news.liga.net.
„Gavau oficialią generalinio štabo viršininko ataskaitą, kad mūsų pajėgos visiškai apsupo probleminį regioną ir atkūrė valstybinę Ukrainos sieną“, - sakė jis.
Kiek anksčiau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas parlamente sakė, kad Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų padaliniai pasiekė Izvarino gyvenvietę Luhansko srityje ir tuo pačiu faktiškai baigė užtverti sieną.
Kai skelbta anksčiau, taikiame prezidento Petro Porošenkos plane konfliktui Ukrainos rytuose sureguliuoti numatoma decentralizuoti valdžią, surengti pirmalaikius rinkimus ir sudaryti koridorių teroristų bei samdomų kovotojų išėjimui.
Ukrainos pajėgos teigia nukovusios 300 separatistų
Ukrainos rytuose vyriausybės pajėgos penktadienį toliau įnirtingai kovėsi su prorusiškais separatistais, o per ankstesnę dieną vykusius susirėmimus, kaip pranešama, buvo nukauti apie 300 sukilėlių.
Žuvusių sukilėlių skaičiaus negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai, tačiau vienas kovotojų vadas ketvirtadienį pripažino, kad jų pajėgos patyrė „didelių nuostolių“, susirėmusios su geriau ginkluotomis vyriausybės pajėgomis, palaikomomis sunkiosios šarvuotosios technikos.
Vyriausybės pajėgos nurodė, kad ketvirtadienį žuvo septyni jų kariai. Tolesni susirėmimai penktadienį vyko už maždaug 100 kilometrų nuo sienos su Rusija.
Ketvirtadienį paryčiais susirėmimai įsiplieskė į rytus nuo Krasnyj Lymano miestelio, kai prorusiški separatistai atsisakė sudėti ginklus pagal prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą taikos planą, pranešė vyriausybės pajėgos.
Armija ir saugumo pajėgos laipsniškai didino spaudimą separatistus, sukilusius prieš centrinę Kijevo vyriausybę, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, tačiau jie toliau kontroliuoja strategiškai svarbų Slovjansko miestą.
Vyriausybės pajėgų „antiteroristinės operacijos“ atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad apie 300 separatistų buvo nukauti per susirėmimus prie Jampilio ir Zakitnės kaimų, per kuriuos buvo naudojama artilerija ir aviacija.
Iš separatistų buvo atimta sunkiosios ginkluotės, įskaitant šarvuotąjį transporterį, sunkvežimį su įtaisytu didelio kalibro kulkosvaidžiu, nešiojamąjį zenitinį raketinį kompleksą, granatsvaidžių ir pėstininkų ginklų, V.Selezniovas nurodė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Ukrainos pajėgų nuostoliai – septyni žuvusieji ir 30 sužeistųjų. Kovos veiksmai tęsiasi“, – pridūrė atstovas.