Dokumente raginama nedelsiant sudėti ginklus ir žadama decentralizuoti valdžią įvedant konstitucines reformas.

Plane taip pat rašoma, kad bus panaikinti kaltinimai sukilėliams, kurie įvykdė "rimtus nusikaltimus". Be kita ko, siūlomas "užtikrintas koridorius rusų ir ukrainiečių samdinių pasitraukimui" iš konflikto zonos, skelbiama Kijevo privačios "Inter TV" televizijos tinklalapyje.

Kovos Ukrainoje nuo balandžio mėnesio jau pareikalavo mažiausiai 360 gyvybių. Tai didžiausia krizė šalyje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.

Siūloma nustatyti 10 km pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siūlys nustatyti 10 km pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija pagal 14 punktų planą, turinti padėti atkurti taiką šalies rytuose, sakoma penktadienį žiniasklaidos paskelbtoje neoficialioje to dokumento kopijoje.

Ukraina teigia, kad kovotojai iš Rusijos ir ginklų bei karinės įrangos siuntos plūsta per abiejų šalių sieną, stiprindamos prorusiškų separatistų pajėgas. Dėl šios priežasties pastangos užtikrinti geresnę 1 900 kilometrų ilgio sienos apsaugą yra Ukrainos prioritetas.

Pasiūlymas nustatyti 10 km pločio buferinę zoną yra įtrauktas į 14 punktų planą, kurio fotokopiją paskelbė Ukrainos žiniasklaida. Anksčiau toks pasiūlymas nebuvo minimas Kijevo.

Kol kas neaišku, ar siūloma demilitarizuota zona bus tik Ukrainos pusėje, ar abipus sienos. Taip pat neaišku, koks būtų toje zonoje gyvenančių žmonių statusas.

Galių decentralizacija

Anksčiau Rusijos prezidentas nusileido Vakarų spaudimui ir atsisakė pripažinti Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių nepriklausomybę, kuri buvo paskelbta po kovo 11 dieną prorusiškų separatistų skubiai organizuotų ginčijamų referendumų dėl suvereniteto.

Tačiau V.Putinas taip pat ėmėsi aktyvių pastangų spausti Kijevą pertvarkyti Ukrainą į federaciją, kur regionų lyderiams būtų suteikta teisė priiminėti savo įstatymus ir kurie galėtų užmegzti nepriklausomus prekybinius ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Rusija.

Nauji proeuropietiški Ukrainos vadovai, kurie iškilo po ne vieną mėnesį trukusių kruvinų protestų, dėl kurių vasarį buvo priverstas atsistatydinti Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sulaukė panašaus spaudimo dėl regionų iš Vakarų lyderių.

Tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga vis dėlto neparėmė V.Putino stumtai Ukrainos „federalizacijos“ idėjos, ir regionams P.Porošenkos pristatytame plane yra numatytos ribotos teisės.

Planas garantuoja „rusų kalbos apsaugą“ rytiniuose regionuose ir įpareigoja prezidentą konsultuotis su vietos valdžia dėl to, ką jis turėtų skirti gubernatoriumi. 

Tačiau jis nesuteikia regionams teisės savarankiškai rinkti administracijų vadovus - tai buvo dar vienas svarbus Rusijos reikalavimas.

V.Putino oficiali reakcija į plano detales, kurias P.Porošenka jam išdėstė per ketvirtadienį vėlai vakare įvykusį pokalbį telefonu, buvo santūri.

„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, - sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.

Jame priduriama, kad V.Putinas pateikė „virtinę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“ prieš prorusiškus separatistus Donecko ir Luhansko srityse.

P.Porošenkos kanceliarija pranešė, kad Ukrainos lyderis, kuris gegužės 25 dieną jau pirmajame pirmalaikių prezidento rinkimų ture iškovojo įtikinamą pergalę prieš kelis prorusiškus varžovus , pasakė V.Putinui, kad „tikisi jo paramos taikos planui“.

Paskambino V. Putinui

P. Porošenka ketvirtadienį paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui aptarti plano, kaip nutraukti kraujo liejimą Ukrainos rytuose.

Tai buvo jau antrasis vėlai vakare įvykęs lyderių pokalbis telefonu šią savaitę, nurodė Kremlius.

„Petro Porošenka informavo Rusijos valstybės vadovą apie pagrindinius punktus jo plane dėl situacijos Ukrainos pietryčiuose sureguliavimo“, - sakoma praėjusią naktį Kremliaus išplatintame pareiškime.

V.Putinas pateikė „virtinę komentarų“ dėl plano, pabrėždamas, jog turi būti „nedelsiant nutraukta karinė operacija“, kurią Kijevas pradėjo prieš prorusiškus separatistus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Ukrainos prezidentūra savo ruožtu pranešė, kad P.Porošenka „apibrėžė pagrindines pozicijas taikos plane dėl situacijos šalies rytuose ir jo įgyvendinimo grafiką“, akcentuodamas, jog separatistai privalo paleisti įkaitus.

P.Porošenka sakė V.Putinui, jog kartu su ugnies nutraukimu „tikisi paramos šiam taikos planui“.

Susirėmimai Ukrainos rytuose nuo balandžio jau pareikalavo mažiausiai 360 gyvybių. Tai rimčiausia krizė šalyje nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.

Pastarąjį kartą Ukrainos ir Rusijos vadovai telefonu kalbėjosi antradienį.