Kitame Kijevo gale, Julijos Tymošenko rinkimų štabe „President“ viešbutyje, likimo valiai palikti keturi beveik nepaliesti didžiuliai šokoladiniai tortai. Buvusios Ukrainos premjerės komanda sėdi niūriais veidais – suglumę ir pažeminti.
Rinkimų kampanijai jie atidavė visą širdį, o į štabą rinkimų naktį užklydo vos keli žurnalistai, o ir tie leido suprasti, jog mieliau būtų kitur. Kai apie pusę aštuonių vakaro į štabą atvyko pati J. Tymošenko (praėjus 30 minučių po rinkėjų apklausų ir nieko gero nežadančių jų rezultatų), politikės kalba buvo itin trumpa.
Emocijų nuslėpti nepavyko – buvusi premjerė pareiškė, jog Ukrainos žmonės pasirinko. Ir pasirinko ne ją. Aišku, ji pati to tiksliai nepasakė, tačiau būtent tai išgirdo visi susirinkusieji, newrepublic.com rašo žurnalistas Oliveris Carollas.
Nors apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose tada ji ir nepasisakė, žmonėms politikės kalba nepaliko abejonių, jog taip ir bus.
J. Tymošenko pradėjo visomis išgalėmis spausti naująją valdžią. Kartu su kitų partijų lyderiais ji kovo pradžioje dalyvavo išplėstinėje Saugumo Tarybos sesijoje, kur reikalavo taikiai trauktis iš Krymo, be karinio įsikišimo – gana protinga pozicija, atsižvelgiant į Ukrainos kariuomenės būklę.
Kitas politikės žingsnis nemenkiau nustebino. Ji pradėjo parlamente rengti spaudos konferencijas – nors net nebuvo parlamento deputatė. Kaip teigia vienas aukštas valdžios pareigūnas, ji vertė laikinai prezidento pareigas einantį Oleksandrą Turčynovą paskirti ją gynybos ministre, tačiau planas neišdegė – tada ėmė reikalauti Saugumo Tarybos sekretorės posto.
Norai taip ir liko norais, tačiau santykiai su vienu iš buvusių mokinių sugadinti negrįžtamai.
Sumenkus pasirinkimo variantų skaičiui, prasidėjo kova dėl prezidento posto. J. Tymošenko kampanijos kertinis teiginys buvo „Tapau aplinkybių auka“.
Kovo pabaigoje visuomenės apklausos parodė, jog ją palaiko tik 9,4 proc. Ukrainos gyventojų – P. Porošenka patiko 31,7 proc. apklaustųjų. Šalinininkai tvirtino, jog tokia starto pozicija jai puikiai tinka – ji įpratusi kovoti ir laimėti: puiki oratorė, populistė iš prigimties ir patyrusi laimėtoja turėjo per gana trumpą laiką atotrūkį sumažinti iki minimumo. Tačiau laikas bėgo, o J. Tymošenko situacija tik prastėjo.
Liūdną baigtį prognozavo ir ne itin pasisekęs buvusios premjerės turas po Ukrainos teritorijas, kurių gyventojai seniau jai negailėjo gerų žodžių. Gegužės 21 dieną J. Tymošenko vyko į Konotopo ir Romnų miestus, esančius Sumų srityje – šalies rytuose, visai netoli sienos su Rusija. Per 2010 metų prezidento rinkimus J. Tymošenko ten pasirodė labai gerai, surinko 37 proc. balsų.
Dabar jos pasirodymas pasirodė įdomus tik keliems šimtams žmonių. Vos prieš savaitę į minėtuosius miestus atvykusio P. Porošenkos pasveikinti rinkosi tūkstančiai.
Net ir tarp tų, kurie pasirodė, tikrai ne visi buvo nusiteikę palankiai. Romnų mieste vienas drąsuolis garsiai abejojo kiekviena J. Tymošenko fraze.
„Iš pradžių ji man labai patiko, graži moteris ir taip toliau. Tačiau mūsų ji nebeapkvailins“, – pareiškė vyras. Vos už kelių metrų du žmonės – vyras ir moteris – laikė plakatą su užrašu „Juliją į prezidentus“. Ar jie buvo aktyvistai?
Ne visai: jie tiesiog talkino bičiulei. Šypsodamasi moteris menkai įvertino J. Tymošenko galimybes regione. „Ji žada gerus dalykus, tačiau žmonės nepamiršo, kas nutiko, kai ji buvo valdžioje“, - sakė pašnekovė, kuri staigiai nutilo, pastebėjusi, jog artėja kita nuožmiai atrodanti moteris su segtuvu.
Pastaroji pasisakė esanti Irina Mitrofanova, partijos skyriaus vadovė. I.Mitrofanova pareiškė, jog J. Tymošenko užtikrintai laimės. Anot jos, apklausų rezultatai suklastoti, už juos sumokėjo politiniai oponentai, kurie pasiryžo sunaikinti buvusią premjerę.
Per dvi dienas, kurias žurnalistas praleido Ukrainoje stebėdamas situaciją, J. Tymošenko ir jos komanda jam pasirodė valdoma pykčio ir aukos sindromo. Esą visi prieš juos susimokę, negalima niekuo pasitikėti, visi tenori pakenkti.
Pakeliui iš Konotopo į Romnus, žurnalistas turėjo progą pabendrauti su J. Tymošenko rinkimų kampanijos svetainės redaktore, kuri prisistatė Anastasijos B. vardu (pavardės nenurodė). Moteris nepaliko abejonių ištikimybe savo kandidatei – kartais jos žodžiai skambėjo taip, tarsi juos kalbėtų pati J. Tymošenko.
Paklausta, kodėl J. Tymošenko kalbos skirtos apjuodinti pagrindinį oponentą, Anastasia atsakė: „Porošenko bailys. Tris kartus jį kvietėme į debatus, tris kartus jis atsisakė. Mūsų šaliai tikrai nereikia bailio“.
Patys ukrainos oligarchai susivienijo dėl labiau nuspėjamo ir jiems palankesnio kandidato – P. Porošenkos. Politikės teiginys, jog ji neturi nieko bendro su korupcija ir jos netoleruoja, skamba gana keistai, prisimenant faktą, jog XX amžiaus pabaigoje ji buvo viena iš turtingiausių šalies žmonių.
Jeigu dabar su milijonais ji ir neturi nieko bendro, tai greičiausiai ne jos pasirinkimas, o aplinkybės.
J. Tymošenko minias bandė įtikinti, jog iš visų jėgų kovos su politiniu monopoliu Ukrainoje. Černijive, per vieną iš paskutinių susitikimų su potencialiais rinkėjais, J. Tymošenko prasitarė, jog jai buvo pasiūlytas ministrės pirmininkės postas – mainais už tai, kad prezidento rinkimuose nemestų iššūkio P. Porošenkai.
Žurnalistui valdžios atstovai patvirtino, jog toks siūlymas buvo iš tikrųjų pateiktas – konkrečiau kalbant, J. Tymošenko buvo pasiūlyta parengti partijos sąrašą pirmalaikiams parlamento rinkimams. Tačiau J. Tymošenko tartis nelinkusi.
„Jie galvojo, kad pasitrauksiu ir užleisiu vietą oligarchui. Niekada!“ – tai J. Tymošenko žodžiai.
J. Tymošenko aštrių žodžių negailėjo ir žiniasklaidai. Esą nei vienas iš šalies televizijos kanalų jai nesuteikė pakankamai eterio. „Neklausykite, ką jie kalba. Visas televizijas kontroliuoja oligarchai“, - piktinosi kandidatė.
J. Tymošenko štabas labiausiai pyko ant tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Ukrainska Pravda“, konkrečiai ant vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Sergejaus Leščenkos.
Jo atlikti tyrimai dėl kandidatės ryšių su liūdnai pagarsėjusiu ministru pirmininku Pavlo Lazarenka nemenkai pakenkė rinkimų kampanijai. „Lengva įkąsti tam, kuris negali apsiginti“, – konstatuoja Anastasia.
S. Leščenka straipsniuose naudojosi visiems prieinamais dokumentais iš JAV teisingumo departamento bei San Frasisko teismo, taip pat interviu su FTB agentais. Anastasios kaltinimai žurnalistui – kaip vanduo nuo žąsies: „Pasitikiu savo šaltiniais, žinau, kad J. Tymošenko daug metų melavo Ukrainos žmonėms“.
Po nesėkmės prezidento rinkimuose, J. Tymošenko ateitis politikoje priklauso išskirtinai nuo jos pasirengimo ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti. Jeigu buvusiai premjerei tai padaryti pasisektų, parlamento rinkimų rezultatai greičiausiai pradžiugintų (spėjama, jog P. Porošenka juos surengs jau rugpjūtį).
Galbūt politikei pavyks rasti bendrą kalbą su Olegu Liaško, kuris prezidento rinkimuose neprognozuotai surinko 9 proc. balsų. Tačiau kompromisai niekada nebuvo stiprioji J. Tymošenko pusė.
„Ši karalienė tikra kovotoja – ir kovoja ne aikido. Jos žanras – sumo imtynės“, - apie J. Tymošenko sakė vienas valdžios atstovas.