JAV įsikūrusio nevyriausybinio demokratijos tyrimų ir stebėjimo centro ekspertai neseniai paviešintoje kasmetinėje ataskaitoje „Nations in transit“ apžvelgė demokratijos vystymąsi 29-iose posovietinio bloko šalyse, taip pat Balkanuose ir Centrinėje Europoje.

Autorių teigimu, Rusija per pastaruosius metus į regioną įnešė „naują, nerimą keliantį represijų mastą“. FH ataskaitos bendraautorė ir projekto vadovė Sylvana Habdank-Kolaczkowska tikina, kad „dramatiškas“ demokratinių rodiklių kritimas Rusijoje „daugeliu būdų paveikė nusigręžimą nuo demokratijos visame regione“.

Kasmet atliekamo tyrimo rezultatai parodė, jog demokratijos indeksas regione 2013 m. vėl smuko, o tokios tendencijos vyrauja visą pastarąjį dešimtmetį. Rodikliai prastėjo 12-oje posovietinių šalių, kurios nėra ES narės, o tai reiškia, jog net 80 proc. regiono gyventojų gyvena „konsoliduoto autoritarizmo sąlygomis“.

Tarp tokių valstybių patenka Rusija, Kazachstanas, Baltarusija, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.

FH duomenimis, pilietinei visuomenei aplinka nepalankiausia Rusijoje, Azerbaidžane ir Kazachstane. Ataskaitoje rašoma, jog Kremlius „aktyviai vykdo intensyvėjančių represijų politiką“ pasitelkdamas naujus įstatymus prieš kitaip mąstančius ar kitokią seksualinę orientaciją turinčius asmenis, taip pat grasindamas nevyriausybinėms organizacijoms, plėsdamas valstybinės žiniasklaidos tinklą ir cenzūruodamas internetą.

„Daugeliui šalių Rusija tapo modeliu ir įkvėpėja atsitraukiant nuo laisvų institucijų visoje Eurazijoje“, – rašoma pranešime.

Teigiamo FH įvertinimo susilaukė Kirgizija ir Gruzija – vienintelės buvusio sovietinio bloko šalys, kuriose demokratijos situacija pastaraisiais metais gerėjo.

„Dabartinė krizė Ukrainoje sutelkė pasaulio dėmesį į didelį ideologinį ir politinį atotrūkį tarp Europos, kuri vadovaujasi demokratijos principais, ir Eurazijos, – sakoma dokumente. – Iš tikrųjų lūžio linija tarp šių regionų gilėjo daugelį metų, o bloga Rusijos įtaka jos kaimynių valdymo praktikai didėjo gerokai iki invazijos į Krymą.“

Vyriausybės buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje „stengėsi nutraukti deguonies tiekimą savo demokratinėms institucijoms“, siekdamos susilpninti pilietinės visuomenės grupes ir pažaboti žiniasklaidą.

„2013 metais viena po kitos šalys ėmėsi antidemokratinių naujovių, kurių pradininkė buvo Maskva“, – sakoma ataskaitoje.

„2013-ųjų įvykiai rodo, kad Rusijos režimas yra pavyzdys kitiems autoritariniams lyderiams – netgi šalyse, kurių valdžia pranoksta kolegas Rusijoje pagal institucionalizuotą brutalumą ir nepakantumą“, – sakė šio tyrimo direktorė S. Habdank-Kolaczkowska.

„Prieš dešimt metų kas penktas žmogus Eurazijoje gyveno įsitvirtinusio autoritarinio režimo sąlygomis, kaip apibūdinama šioje ataskaitoje. Mūsų dienomis šis (rodiklis) yra keturi penktadaliai, ir ši tendencija spartėja“, – aiškino ji.

Iš 29 šalių, kuriose buvo vertinama padėtis 2013 metais, 13 buvo įvertintos kaip demokratijos, šešios – tarpinio, o likusios 10 – kaip autoritarinio režimo šalys.