Interviu prancūzų televizijai TF1 ir radijui „Europe1“, kuris buvo transliuotas trečiadienį, Rusijos lyderis taip pat smarkiai užsipuolė JAV bandymus izoliuoti jo šalį dėl Ukrainos krizės.
Paklaustas, ar penktadienį Normandijoje susitiktų su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka ir paspaustų jam ranką, jei tai būtų galima organizuoti, V.Putinas atsakė: „Neplanuoju nieko vengti“.
„Bus kitų svečių ir aš nieko iš jų nevengsiu. Kalbėsiuosi su jais visais“, – pridūrė jis.
V.Putinas taip pat kandžiai atmetė amerikiečių teiginius, kad jie turi įrodymų apie Rusijos karinį kišimąsi Ukrainoje.
„Įrodymų? Pažiūrėkime! – sakė jis. – Visas pasaulis prisimena JAV valstybės sekretorių demonstruojant Irako masinio naikinimo ginklų įrodymus, mojuojant kažkokiais mėgintuvėliais su skalbimo milteliais JT (Jungtinių Tautų) Saugumo Taryboje“.
„Galiausiai JAV pajėgos įsiveržė į Iraką, Saddamas Husseinas buvo pakartas, o vėliau pasirodė, kad Irake niekada nebuvo jokių masinio naikinimo ginklų“, – kalbėjo V.Putinas.
Paklaustas, ar, jo nuomone, JAV pareigūnai meluoja, V.Putinas atsakė: „Nėra jokių ginkluotųjų pajėgų, jokių „Rusijos instruktorių“ Ukrainoje – ir niekada nebuvo“.
V.Putinas Prancūzijoje ketvirtadienį arba penktadienį turi susitikti su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, bet JAV prezidentas Barackas Obama atsisakė pasiūlyti jam oficialų susitikimą.
Rusijos lyderis sakė, kad negali suprasti tokios pozicijos, bet tvirtino, kad yra atviras susitikimui su JAV prezidentu.
„Tai jo pasirinkimas, aš esu pasirengęs dialogui“, – sakė V.Putinas.
Jis taip pat apkaltino Jungtines Valstijas veidmainiškumu dėl „agresyvių“ bandymų nubausti Rusiją dėl Ukrainos.
„Mes neturime beveik jokių karinių pajėgų užsienyje, tačiau pažiūrėkite: visur pasaulyje yra amerikiečių karinės bazės, amerikiečių kariai už tūkstančių kilometrų nuo jų sienų, – sakė jis. – Jie kišasi į tos ar kitos valstybės vidaus reikalus, tad sunku kaltinti mus piktnaudžiavimu“.
„Jeigu Prancūzija nuspręs neperduoti („Mistral“) – reiškia, tai bus jų sprendimas. Tuomet grąžinkite pinigus. Žinoma, tai nesuteiks mums galimybės plėtoti ryšių karinių technologijų srityje“, – sakė V.Putinas trečiadienį interviu prancūzų žiniasklaidai.
Tačiau jis pridūrė, kad Rusija pasiruošusi plėtoti bendradarbiavimą su Prancūzija ir „netgi pateikti naujų užsakymų, jeigu to panorės mūsų partneriai prancūzai“.
„Tikiuosi, gyvename civilizuotame pasaulyje ir visi vykdysime savo įsipareigojimus, įskaitant sutartinius įsipareigojimus“, – sakė V.Putinas.
Maskva viliasi, kad jos partneriai Prancūzijoje vykdys savo įsipareigojimus, „ir jeigu viskas vyks taip, kaip sutarėme, neatmetame (galimybės pateikti) kokių nors naujų užsakymų – nebūtinai karo laivų statybos srityje“, aiškino V.Putinas.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „ Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį - 2015 metais.
Kol kas Prancūzija nepaisė spaudimo sustabdyti šio prieštaringai vertinamo kontrakto, kurio pasirašymas sulaukė audringos reakcijos iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO sąjungininkių, vykdymą.
Paaiškino, kodėl aneksavo Krymą
V. Putinas, duodamas interviu Prancūzijos televizijos kanalui TF1 ir radijo stočiai „Europa-1“, sakė, kad Rusija negalėjo sau leisti atiduoti Krymo Šiaurės aljanso organizacijai, į kurią, jo manymu, pasikeitus valdžiai galėjo įstoti Ukraina.
„Tokiomis sąlygomis leisti, kai istorinė Rusijos teritorija su daugiausiai etniniais rusais nueitų ten, į kažkokį tarptautinį karinį aljansą, be to, patys Krymo gyventojai nori būti Rusijos dalimi. Atleiskite man, kitaip mes tiesiog negalėjome pasielgti“, - pažymėjo Rusijos prezidentas.
Negana to, interviu metu V. Putinas pataisė žurnalistą, kuris pasakė, jog „Rusijos kariuomenė aneksavo Krymą“. „Klystate, kad Rusijos kariuomenė aneksavo Krymą, Rusijos kariuomenė nieko neaneksavo, - pareiškė jis. - Rusijos kariuomenė buvo Kryme pagal tarptautines sutartis dėl ten esančios Rusijos karinės bazės ir iš tikrųjų padėjo Krymo gyventojams surengti referendumą dėl savo nepriklausomybės ir noro prisijungti prie Rusijos“.
Rusijos vadovas taip pat išreiškė nuogąstavimą, kad NATO Ukrainos sąskaita gali priartėti prie Rusijos sienų. „Kai mes kalbame apie Ukrainą ir karinius blokus, tai, žinoma, negali nejaudinti, nes tokiu atveju, jeigu Ukraina, sakysime, prisijungs prie NATO, karinė infrastruktūra visiškai priartės prie Rusijos sienų. Mes negalime būti tam abejingi“, - pažymėjo V. Putinas.
Rusijos prezidentas davė interviu Prancūzijos žiniasklaidai prieš vizitą į Prancūziją, kur dalyvaus iškilmėse, skirtose 70-osioms sąjungininkų kariuomenės išsilaipinimo Normandijoje metinėms. Jis pareiškė, kad yra pasirengęs dialogui su JAV prezidentu Baracku Obama, tačiau „rinktis jam“. Taip pat jis apkaltino JAV valdžią veidmainyste ir „agresyviais“ mėginimais izoliuoti Rusiją už jos veiksmus Ukrainoje.
Rusija nepuoselėja planų atgaivinti imperiją, sako V. Putinas
V. Putinas neigė, kad egzistuoja kokie nors planai atgaivinti Rusijos imperiją, ir sakė, kad jo šalies plėtra vyks tik tarp savų sienų.
„Mes neskatinsime rusiškojo nacionalizmo ir neketiname atgaivinti Rusijos imperijos“, – sakė V.Putinas trečiadienį interviu prancūzų žiniasklaidai.
Taip jis sureagavo į reporterių prašymą pakomentuoti savo žodžius, kad Sovietų Sąjungos žlugimas „buvo didžiausia geopolitinė 20-ojo amžiaus katastrofa“. Korespondentai taip pat paklausė V.Putino: „Ką jūs siūlote: rusiškąjį nacionalizmą ar Rusijos imperijos atkūrimą iki jos ankstesnių sienų?“.
„Norime vystyti savo šalį tarp savo pačių sienų, žinoma. Bet – ir tai labai svarbu – kaip ir kitos šalys kitose pasaulio dalyse norime naudotis modernia politika ir gerinti savo konkurencinį pranašumą, įskaitant ekonominę integraciją. Štai ką darome posovietinėje erdvėje Muitų sąjungoje ir, dabar, taip pat Eurazijos sąjungoje“, – sakė jis.
„Ką aš turėjau omenyje, kai pasakiau, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo viena didžiausių humanitarinių – visų pirma humanitarinių – 20-ojo amžiaus katastrofų? Aš turėjau omenyje tai, kad visi Sovietų Sąjungos piliečiai gyveno sąjunginėje valstybėje nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, o jai žlugus 25 mln. rusų staiga tapo užsienio piliečiais“, – sakė V.Putinas.
„Tai buvo didžiulė humanitarinė katastrofa. Ne politinė ar ideologinė katastrofa, o išimtinai humanitarinė suirutė. Šeimos buvo perskirtos, žmonės neteko savo darbo ir pragyvenimo lėšų ir neturėjo būdų normaliai vieni su kitais bendrauti. Tai buvo problema“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
H. Clinton vadina „silpna“ moterimi
V. Putinas trečiadienį įsikišo į JAV politiką, pateikdamas sarkastišką komentarą apie moteris ir pavadindamas buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton, kuri gali būti kandidatė 2016 metų prezidento rinkimuose, „silpna“.
Per interviu prancūzų televizijai V.Putino buvo paklausta apie neseniai išsakytas H.Clinton pastabas, kad Rusijos lyderis bando perbraižyti sienas Rytų Europoje, visai taip, kaip 4-ajame dešimtmetyje darė Adolfas Hitleris.
„Su moterimis geriau nesiginčyti“, – atsakė V.Putinas ir pridūrė: „Bet ponios Clinton pareiškimai niekada nebuvo pernelyg malonūs“.
V.Putinas sakė, kad buvo susitikęs su H.Clinton, kai ji buvo JAV diplomatijos vadovė, ir kad buvo „nuoširdžių pokalbių per įvairius tarptautinius renginius“.
Tačiau Vakarams kritikuojant Rusijos lyderį dėl agresyvios politikos Ukrainoje ir Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, V.Putinas neslėpė, kad jam H.Clinton komentarai apie Hitlerį atrodo kraštutiniai.
„Kai žmonės nueina per toli, taip būna ne dėl to, kad jie yra stiprūs, bet dėl to, kad jie yra silpni, – sakė V.Putinas. – Tačiau galbūt silpnumas nėra blogiausia savybė moteriai“.
Prancūzų reporteriai toliau klausinėjo V.Putino, ar jis nori atkeršyti H.Clinton, ar viską nuleisti juokais.
„Kurią dieną suteiksiu sau malonumą ir mes drauge pasijuoksime iš kokio gero pokšto“, – atsakė jis, tačiau tuo neapsiribojo.
„Kai girdžiu tokius kraštutinius pareiškimus, man jie reiškia tik tai, kad jie neturi jokių pagrįstų argumentų. Kalbant apie JAV politiką aišku, kad Jungtinės Valstijos vykdo agresyviausią ir griežčiausią politiką savo pačių interesams apginti – bent jau taip tai mato Amerikos lyderiai – ir jie tai daro nuolatos“, – sakė V.Putinas.