"Dokumentiniai kadrai rodo, kaip 1940 metais sovietų kariai atidaro Estijos ir Sovietų Sąjungos sieną saugojusius vartus, kaip ilgos karinių transporterių kolonos dingsta netoliese esančiuose miškuose, kaip sunkvežimiai gabena tremtinius į šaltąjį Sibiro pragarą. Mano nuomone, šitie kadrai puikiai atspindi ketvirtojo dešimtmečio pabaigos Estijos istorijos realijas", - rašo autorius.
V. Kovaliovas ironizuoja: "Akivaizdu, kad 60-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimas visiškai nėra susijęs su trėmimais ir gulagais, bent jau taip mano dabartinės Rusijos politiniai ideologai. Matyt, dauguma estų laikosi kitos nuomonės".
Nesenai atlikta apklausa parodė, kad 60 procentų rusų mano, jog Baltijos valstybės laikosi priešiškos Maskvai politikos. Autorius šiuos rezultatus aiškina nežinojimu, kurį lėmė tendencinga Kremliaus propaganda.
"Puikiai žinoma, jog nemažai Rytų Europos gyventojų Rusiją laiko potencialiu priešu. Tokio požiūrio priežastys akivaizdžios: tie, kurie nesugeba pripažinti praeities klaidų, ketina jas pakartoti".
"Mažai tikėtina, kad Rusija šiandien ryžtųsi ginkluotai ekspansijai, bet nemalonių prisiminimų labai daug. Norint pakeisti padėtį, Kremliui reikia atsisakyti dabartinės užsienio politikos ir Rusiją pasauliui pristatyti kaip tolerantišką ir Europai bei istorinei tiesai atvirą šalį. Tai vienintelis kelias, kuriuo eidama Rusija gali tikėtis tapti civilizuota valstybe".