V.Putinas pareiškė, kad norint užbaigti krizę, svarbiausia yra tiesioginis dialogas tarp Kijevo valdžios ir Ukrainos rytų separatistų.
„Mes prašome pietryčių atstovų atidėti gegužės 11-ajai planuotus referendumus, kad būtų sukurtos dialogui reikalingos sąlygos“, - sakė V.Putinas.
Rusijos prezidentas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovu ieškoti būdų, kaip išspręsti krizę Ukrainoje, skelbia „Reuters“.
V. Putinas: Rusija atitraukė savo ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos sienos
Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.
„Mums visą laiką sakoma, kad nerimą kelia mūsų kariuomenė prie Ukrainos sienos – mes jas atitraukėme, jos šiandien yra ne prie Ukrainos sienos, o vietose, kur jos vykdo savo įprastus užsiėmimus poligonuose“, – sakė V.Putinas po derybų su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu.
„Tai nesunku patikrinti šiuolaikinėmis žvalgybos priemonėmis, viskas matyti“, – pridūrė jis.
„Žinau, jog turite savo pasiūlymų, savo idėjų, kaip rasti krizės Ukrainoje sprendimo būdą. Mūsų pozicija taip pat žinoma“, – prieš susitikimą su ESBO pirmininku Didier Burkhalteriu sakė V. Putinas.
„Pabandykime paanalizuoti situaciją ir ieškoti būdų, kaip krizę įveikti“, - pareiškė Rusijos prezidentas.
„Būtina sąlyga šiam dialogui pradėti – bet kokios prievartos nutraukimas: tiek panaudojant ginkluotąsias pajėgas, kas visiškai neleistina, tiek panaudojant neteisėtas ginkluotų radikaliųjų elementų formuotes“, – kabėjo jis per spaudos konferenciją.
Rusijos prezidentas patvirtino, kad Rusija pasirengusi prisidėti savo įnašu prie Ukrainos krizės sureguliavimo.
„Rusija pasirengusi įnešti savo pakeliamą įnašą į Ukrainos krizės sprendimą ir pačiu aktyviausiu teigiamu būdu įtakoti Ženevos procesą“, – sakė V.Putinas.
Jis dar pažymėto, kad Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną yra žingsnis „teisinga kryptimi“, bet vėl kartojo, kad prieš bet kurį visaliaudinį balsavimą Ukrainoje būtinos konstitucinės reformos.
Rinkimai „nieko nelems, jeigu visi Ukrainos piliečiai nesupras, kaip bus garantuotos jų teisės po šitų rinkimų'“, – pabrėžė V.Putinas.
„Reikia, kad visi žmonės Ukrainos pietryčiuose suprastų, pajustų ir patikėtų, jog ir po prezidento rinkimų gegužės 25 dieną jų teisės bus patikimai garantuotos..., kad jie vėl nebus palikti ir apgauti“, – pažymėjo Rusijos prezidentas.
Kaip tik šito pirmiausia reikia, norint pradėti tiesioginį dialogą tarp Kijevo ir Ukrainos pietryčių.
ESBO pirmininkas antradienį ragino skelbti paliaubas
ESBO pirmininkas antradienį išvykdamas į Maskvą paragino skelbti paliaubas Ukrainoje prieš gegužės 25 dieną numatytus prezidento rinkimus.
„Šiems rinkimams reikia paliaubų“, – sakė ESBO vadovas ir Šveicarijos prezidentas D.Burkhalteris Vienos oro uoste.
D.Burkhalteris trečiadienį atvyko į Maskvą, kuri numatomus rinkimus vadina „absurdiškais“.
Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis siekia atgauti prorusiškų separatistų užimtų kelių miestų kontrolę rytinėje Ukrainoje dalyje.
Vien Slovjanske per antradienį vykusius susirėmimus žuvo mažiausiai 34 žmonės, pranešė pareigūnai, kylant nerimui dėl pilietinio karo grėsmės.
D.Burkhalteris pareiškė, kad tarptautinei bendruomenei reikia „Ženevos tęsinio“, kalbėdamas apie balandžio 17 dieną Šveicarijos sostinėje priimtą tarptautinį taikos susitarimą.
ESBO vadovas kalbėjo Vienoje po Europos Tarybos posėdžio, kuriame taip pat dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo Ukrainos kolega Andijus Deščycia.
Kalbėdamas Europos Taryboje D.Burkhalteris paragino prieš rinkimus parengti „kelio gaires“, kurias palaikytų visos keturios Ženevos sutarties šalys: Rusija, JAV, Ukraina ir ES.
Pasak jo, tai pareikalautų tarptautinių įsipareigojimų rinkimams, sutarimo dėl nuomonių apklausos apie decentralizavimą visos šalies mastu, įsipareigojimo laikytis Ženevos sutarties bei saugumo klausimų sprendimo.
„Iš esmės svarbu, kad šios keturios šalys ... pritartų tokioms kelio gairėms ir jų laikymuisi „Veiksmų plano“ pavidalu“, – sakė jis, pridurdamas, kad ESBO yra „pasirengusi imtis vadovaujančio vaidmens šių kelio gairių įgyvendinimui“.
Jis taip pat sakė, kad ESBO stebėtojų Ukrainoje dabar yra 154 ir kad jų skaičius iki birželio pabaigos išaugs iki 300, laikantis kovo 21-osios susitarimo dėl 500 stebėtojų siuntimo.
Minimas stebėtojų kontingentas yra atskiras nuo rinkimų Ukrainoje stebėtojų, kurių šioje šalyje jau yra 100 ir laikui bėgant bus dar 900.
Dar kito, karinių ESBO stebėtojų būrio, kurį sudaro karo ekspertai iš ESBO valstybių, bet nepriklausančių ESBO personalui, aštuoni nariai buvo pagrobti Slovjanske balandžio 25. Vienas jų buvo paleistas po dviejų dienų, likusieji - šeštadienį.