„Prie Juodosios jūros laivyno šiemet prisidės nauji povandeniniai laivai, taip pat – naujos kartos antvandeniniai laivai. Visa tai reikalauja didelio mūsų dėmesio“, – sakė S.Šoigu.
Dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno yra įkurdinta Kryme, kurį Rusija kovo mėnesį, po referendumo už atsiskyrimą nuo Ukrainos, aneksavo.
S.Šoigu sakė, kad šis laivynas iki 2020 metų gaus 86,7 mlrd. rublių (2,43 mlrd. dolerių) finansavimą.
Juodosios jūros laivynas, kurį, pasak analitikų, sudaro maždaug 40 priešakinės pozicijos karo laivų, yra laikomas Rusijos pietinių sienų apsaugos garantu ir platforma projektuojant galią Juodojoje ir Viduržemio jūrose.
Krymo aneksija kovo mėnesį išprovokavo didžiausią nuo pat Šaltojo karo laikų krizę tarp Rytų ir Vakarų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad Rusijos veiksmai dėl Krymo iš dalies buvo atsakas į NATO ekspansiją Rytų Europoje.
Rusija taip pat baiminosi, kad naujoji Ukrainos vyriausybė atšauks nuomos susitarimą jos laivynui likti iki 2042 metų.
Vakarai, reaguodami į Krymo aneksiją, įvedė sankcijas Rusijos pareigūnams, verslininkams ir kompanijoms, o Vašingtonas ir Berlynas pagrasino tolesniais veiksmais, jei Maskva žlugdys Ukrainos prezidento rinkimus, numatytus surengti gegužės 25 dieną.
F. W. Steinmeieris: naujo Europos padalijimo grėsmė vėl reali
Europos saugumo sistema gali būti sunaikinta. Nutraukti dialogą su Rusija tuo metu, kai Ukrainoje didėja įtampa, būtų neregėta klaida. Esame pasmerkti diplomatijai. Tokią nuomonę antradienį paskelbtame interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ išsakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
Pasak jo, pastarosiomis dienomis blogėjanti situacija Ukrainos rytuose ir kruvini susirėmimai Odesoje rodo, kad nuo atviros karinės konfrontacijos mus skiria tik keli žingsniai.
„Konfliktas dėl Ukrainos įgauna tokį aštrų pavidalą, koks jau atrodė neįmanomas Europoje. Naujo Europos padalijimo grėsmė vėl reali. Nereikia turėti iliuzijų, šis pavojus gresia ne tik Ukrainai. Per daugelį metų sukurta Europos saugumo sistema gali būti sunaikinta. Todėl reikia padaryti visa, kad taip neatsitiktų. Turime ieškoti visų įmanomų būdų, kurie užkirstų kelią reguliariam pilietiniam karui Ukrainoje“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Jo manymu, reikia, kad konflikto šalys vėl sėstų prie derybų stalo Ženevoje. Pasak ministro, klaida buvo ne pats balandį surengtas susitikimas Ženevoje, o tai, kad nebuvo susitarta dėl ten sudarytų susitarimų įgyvendinimo mechanizmo.
Paklaustas apie Baltijos šalių nerimą, kad, turint omenyje jų teritorijoje gyvenančią rusų mažumą, čia gali pasikartoti Rytų Ukrainos įvykiai, F. W. Steinmeieris pareiškė: „Suprantame tuos būgštavimus. Esame solidarūs su Baltijos šalimis. Pats kalbėjau apie tai, lankydamsis ten su vizitu. O reaguodama į galimą karinę grėsmę NATO kuriam laikui padidino savo pajėgas, saugančias oro erdvę virš Baltijos šalių“.