Pentagono atstovas paragino Rusiją „sumažinti situaciją“. Pareiškimas pateiktas, kai G7 šalių grupė susitarė šeštadienį nustatyti Rusijai „šviežias“ sankcijas dėl Ukrainos.
Kol kas nepatikslinama, kokios konkrečiai priemonės bus taikomos Maskvai. Bet G7 lyderiai įspėja, kad ruošiamasi pereiti prie "platesnių koordinuotų sankcijų", taip pat ir prieš kai kurias pramonės šakas.
"Reuters" praneša, kad JAV gali paskelbti baudžiamųjų priemonių esmę jau pirmadienį. Manoma, kad į sankcijų sąrašą bus įtraukti kai kurie fiziniai ir juridiniais asmenys, taip pat žmonės, artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Pasak aukšto Amerikos valdininko, kiekviena Didžiojo septyneto šalis pati spręs, kokių konkrečių sankcijų imtis. Šalys koordinuos savo veiksmus, sankcijos nebūtinai bus identiškos.
Naujomis sankcijomis bus siekiama nubausti Rusiją, kuri nesilaiko tarptautinių susitarimų Ukrainos krizei sureguliuoti.
Pasklido kalbų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netgi nutraukė bendravimą su JAV prezidentu Baraku Obama – taip rašo „The Daily Beast“, kur teigiama, kad V. Putinas tokių veiksmų nusprendė imtis dėl rengiamų naujų sankcijų Rusijai.
„Putinas nesikalbės su Obama jausdamas spaudimą“,- teigė Šiuolaikinės plėtros instituto vadovas Igoris Jurgens, pažymėdamas, kad diplomatiniai santykiai sustabdyti ne amžinai, laikraštį cituoja unian.net.
Lėktuvai Ukrainos oro erdvėje - per pastarasias 24 val.
Dabar Rusija turi dešimtis tūkstančių karių palei sieną su Ukraina, prorusiški separatistai toliau užgrobia valstybinius pastatus tuzine miestų Ukrainos rytuose.
Iki šeštadienio, balandžio 26 d., 16 val. Rusija turi turi paaiškinti pratybų prie rytinės Ukrainos sienos priežastis ir detales. Vadovaujantis tarptautine teise, 16 val. baigiasi 48 val. terminas, praneša unian.net.
Tuo metu Rusija apkaltino Vakarus norint „užvaldyti“ Ukraina .
Penktadienį Pentagono atstovas pulkininkas Stevenas Warren savo pareiškime nurodė, kad Rusijos lėktuvai kelis kartus pateko į Ukrainos oro erdvę per pastarasias 24 valandas.
Jis daugiau nedavė jokių detalių, tačiau paragino Maskvą imtis „neatidėliotinų veiksmų situacijai sumažinti“.
Ukrainoje maištininkai ESBO misijos narius vadina NATO šnipais
DELFI primena, kad penktadienį prorusiški separatistai Rytų Ukrainos Slovjansko mieste užgrobė autobusą su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) kariniais inspektoriais. Tačiau separatistų lyderis bando pateisinti šį veiksmą - tvirtina tarp sulaikytųjų radęs Ukrainos vyriausybės „šnipą“.
Vis dėlto, šeštadienį prorusiški maištininkai, laikantys grupę Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėtojų Ukrainos rytuose, apkaltino juos, kad jie esą „NATO šnipai“ ir pažadėjo jų nepaleisti.
„Vakar mes suėmėme kelis NATO šnipus..., jie bus išmainyti į mūsų pačių kalinius; nematau kito būdo juos išvaduoti", - sakė žurnalistams Denisas Pušilinas, kuris yra Donecko respublika pasiskelbusių maištininkų vadas.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis anksčiau rusų veiklą prie Ukrainos sienos pavadino „pavojingai destabilizuojančia“ ir „labai provokatyvia“.
Maskva dar neapsisprendė, ar pripažinti Ukrainos prezidento rinkimus
Klausimą dėl Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo Rusija ketina spręsti priklausomai nuo to, kaip šie rinkimai vyks.
„Mes pažiūrėsime, kaip jie vyks. Jeigu tankai šaudys, tuomet tai, žinoma, absurdas. Tačiau kol kas mes kategoriškų pareiškimų ir išvadų iš anksto nedarome“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas interviu, kuris šeštadienį paskelbtas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“.
Jis taip pat sakė, kad gali būti, jog rinkimai neįvyks.
Vakarų lyderiai sutarė taikyti naujas sankcijas Rusijai, nes stabilius ir taikius rinkimus jie laiko svarbiu dalyku. Ukraina kaltina Rusiją siekiu sužlugdyti prezidento rinkimus.
Tuo tarpu Rusijos diplomatas sako, kad valdžia Kijeve vengia vykdyti Ženevoje balandžio 17 dieną pasirašytus susitarimus dėl padėties Ukrainoje deeskalavimo.
„Kol kas Kijeve nieko nepadaryta Ženevos susitarimui realizuoti. Jeigu jie laiko save vyriausybe, tai turi žengti pirmąjį žingsnį. Tuo labiau, kad jiems ir padaryti reikia daugiau negu protestuojantiems Ukrainos rytuose: nuginkluoti „Pravyj sektor“, išlaisvinti užimtus administracinius pastatus. Ir svarbiausia – jie turi pradėti dialogą su rytais. Jie kol kas nė piršto nepajudino“, – sakė V.Čiurkinas.
Kalbėdamas apie Vakarų sankcijas Rusijai dėl įvykių Ukrainoje, jis išreiškė nuomonę, kad Vakarai šioje srityje nuėjo per toli.
„Jie (Vakarai) jau nuėjo gerokai per toli, negu reikėjo. Mes kaip tik tuo dabar rūpinamės, kad jie, ypač amerikiečiai, kurie visa tai remia, įsisąmonintų, jog nuėjo per toli“, – sakė V.Čiurkinas.
Vakarų vyriausybės, savo ruožtu, kaltina Rusiją nieko nedarymu, kad Ženevos susitarimas būtų vykdomas.