Žurnalistai tvirtina aptikę akivaizdžių įrodymų, jog separatistus palaiko žmonės iš šalies Regionų ir komunistų partijų.

Donecke, prieš nuvilnijant separatistų mitingų bangai, pasirodė Pavelas Gubariovas, kuris apsiskelbė esąs liaudies gubernatorius.

„Žinau, jog pas jį lankėsi Valstybės Dūmos deputatai. Jis su jais bendravo ir konsultavosi. Vėliau jis buvo sulaikytas. Atvykėliai iš Rusijos daugiau su niekuo nebendravo – tik su P. Gubariovu“, - teigia visuomenės aktyvistas Denisas Kazancevas.

P. Gubariovas lankėsi pas Vladimirą Žirinovskį ir jo bičiulius. Su Aleksejumi Chudiakovu, nacistu iš Maskvos, P. Gubariovas susipažino viename rusų forume, kurį finansuoja Maskva. Šiuo metu dalis organizacijos, taip pat susijusios su minėtuoju forumu, aktyviai veikia Ukrainos teritorijoje.

„Anksčiau P. Gubariovas dirbo su Regionų partija. Konkrečiai su Nikolajumi Levčenka“, - teigia D. Kazancevas.

Kai P. Gubariovas įsiveržė į Donecko valstybinės tarybos posėdį, deputatai atsisakė suteikti jam žodį – jį palaikė tik minėtasis N. Levčenka“, - pasakoja aktyvistas. Vėliau tas pats politikas P. Gubariovui leido pasisakyti ir viename iš separatistų surengtų mitingų.

Šiuo metu N. Levčenka viešai pasisako žymiai rečiau ir nuosaikiau. N.Levčenkos paprašė atsitraukti į šalį, nes jis meta šešėlį ant tų, kuriems atstovauja, o tai gana pavojinga.

Donecko srities milicijai vadovauti buvo paskirtas Konstantinas Požidajevas – buvęs Rinato Achmetovo, turtingiausio Ukrainos žmogaus, bendrovės DTEK apsaugos tarnybos vadovas. Nors K. Požidajevas jau pasiprašė atleidžiamas, jeigu tikėtume vienu Donecko naujienų portalu, karinių objektų Artemovske apgultyje dalyvavo jo brolis ir sūnėnas bei vietos Regionų partijos deputatai.

O vienas iš Donecko milicijai pavaldžios sporto organizacijos „Dimano“ vadovų Jurijus Sivokonenka Maskvoje pareiškė, jog rinkimų gegužės 25 dieną Ukrainoje nebus. Ką tai galėtų reikšti?

Be to, tikrai ne patį menkiausią vaidmenį mitinguose Donecke atliko ir Ukrainos komunistų partija. Remiantis specialiųjų tarnybų turima informacija, prieš dvi savaites viename iš viešbučių, priklausančių Regionų partijos nariui, buvo apsistojęs Piotras Simonenka.

Specialiosios tarnybos įsitikinusios – jis gyveno prisidengęs svetima pavarde. Viešnagės tikslas buvo aptarti tolimesnę komunistų partijos strategiją, siekiant Ukrainos federalizacijos.

Įdomu tai, jog Luhanske į klausimą „Kas čia vadovauja?“, visi vieningai atsako – Regionų partijos frakcijos parlamente lyderis Aleksandras Jefremovas. „Ukrainoje jis turi rimtų bėdų. Jam likęs tik Luhanskas. Naujausias jo bandymas išsilaikyti – separatizmas“, - teigia D. Kazancevas.

Radionas Mirošnikas – dešinioji A. Jefremovo ranka, Regionų partijos deputatas Luhansko apskrities valdžioje, iki praeitos savaitės ėjęs valstybinės Luhansko televizijos vadovo pareigas. Šis žmogus, pasinaudodamas mokesčių mokėtojų pinigais, vykdė prieš Ukrainą nukreiptą propagandinę programą. Ponas Melnikas buvo vienas aktyviausių veikėjų per susirinkimus, kur mosuota Rusijos vėliavomis. Po šių mitingų buvo užimti valstybiniai pastatai ir pakeistos vėliavos.

Dar vienas asmuo, į kurį derėtų atkreipti dėmesį – generalinis Luhansko televizijos prodiuseris V. Matvejevas. Jis puikus Rusijos advokatas ir geras Melniko bičiulis. Jiems pradėjus dirbti televizijoje, kanalas ėmėsi laikytis Kremliaus linijos.

Ukrainos žurnalistai paties A. Jefremovo separatizmu nekaltina, tačiau jo artimiausios aplinkos veiksmai kalba patys už save.

„Vietos valdžia separatizmu ir prisijungimu prie kitos šalies ne itin suinteresuota. Juos domina federalizacija – nori valstybės valstybėje, kad jų niekas neliestų“, - teigia D. Kazancevas.