Tačiau politikos analitikų, Kremliaus patarėjų ir diplomatų nuomone, Maskva žaidžia kur kas subtilesnį žaidimą – nustatė ilgalaikį kursą, kad sulaikytų Ukrainą ekonominėje ir karinėje Rusijos orbitoje, rašo leidinys.

„Turėdamas tokį tikslą, Kremlius kelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin protingas, – kad Kijevas įvestų federacinę valstybės valdymo sistemą ir daug labiau išplėstų gubernatorių įgaliojimus visoje Ukrainoje“, – rašoma straipsnyje.

„Federacinė struktūra garantuoja, kad Ukraina nebus antirusiška“, – paaiškino rusų politologas Sergejus Markovas.

Tačiau daugelis analitikų griežtai atmeta Rusijos planą, nes laiko jį širma. „Tai dar vienas būdas suskaldyti ir padaryti (sau) paklusnią Ukrainą“, – sako Lilija Ševcova („Carnegie Moscow Center“). – Jis reiškia, kad Maskva bet kurią akimirką galės užgrobti ir atskelti bet kurią Ukrainos dalį.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori, kad Ukraina visų pirma būtų visiškai neutrali, antra, priklausoma nuo Maskvos“, sako opozicionierius Vladimiras Ryžkovas. Jeigu neutrali Ukrainos vyriausybė bus silpna, bus galima „žaisti tiesiogiai su gubernatoriais, virš Kijevo galvos“.

Daugelis analitikų mano taip: jei V. Putinas padarys išvadą, kad nepasiekė savo konstitucinės reformos srityje, jis ko nors imsis iki gegužės 25 d., kai Ukrainoje turi vykti prezidento rinkimai. Gali būti, kad Rusija mėgins „įpiršti savo sprendimą“ gegužės 9 d., kai „gatves užplūs didžiulės emocionaliai nusiteikusios minios“, rašoma leidinyje.

Analitikai pateikė tris galimus scenarijus: 

Pirmas: Rusijai pavyks padaryti įtaką prezidento rinkimuose kokio nors kandidato, kurį jį palaiko, dėka arba prastumti į konstituciją pataisas dėl federalizacijos, rašoma straipsnyje. Kol kas nė vienas kandidatas netapo atviru Maskvos sąjungininku, tačiau galimi kandidatai – Michailas Dobkinas ir Julija Tymošenko.

Antras scenarijus bus panašus į „antrąją Krymo aneksijos dalį“. Pietų ir Rytų gyventojai dalyvaus referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, rašoma leidinyje. Kijeve baiminasi, kad Kremlius pakeis kursą ir pareikalaus referendumo, jeigu bus nepatenkintas nauja konstitucija. O tai savo ruožtu gali išprovokuoti ginkluotą įsiveržimą.

„Be abejonės, antras variantas destabilizuos Ukrainą ir sutrukdys jos visavertei integracijai su Vakarais, tačiau Maskvai jis gana rizikingas“, – mano straipsnio autorius. Pirma – nėra garantijos, kad Rusijai pavyks be kovos užimti dideles teritorijas Ukrainos rytinėje dalyje, antra – JAV ir ES sankcijos bus sugriežtintos, tai turės nemenkų padarinių Rusijos ekonomikai, trečia – gali būti, kad rusai nepritars bandymui atkąsti gabalo Ukrainos, o Vakarų Ukraina gali virsti antirusiška Vakarų sąjungininke netoli Rusijos sienos. Straipsnio autorius mano, kad sąžiningame referendume daugelis balsuotų „prieš“.

„Ir turbūt svarbiausia – oligarchai iš Vakarų Ukrainos, iš kurių keli tapo gubernatoriais, iš esmės yra prieš prisijungimą prie Rusijos“, – rašo leidinys.

Trečias scenarijus – didelio masto rusų kariuomenės įsiveržimas. Leidinio nuomone, šis scenarijus mažiausiai tikėtinas: „Piniginė įsiveržimo vertė ir perspektyva to, kad rusai grįš namo karstuose, gali greitai sumažinti V. Putino reitingą.“

Ir vis tik analitikai neatmeta įsiveržimo varianto: „Jeigu V. Putiną skatina tik emocinis noras atkurti Rusijos imperiją arba jeigu bus nužudyta daug rusakalbių piliečių, V. Putinas veikiausiai padarys išvadą, kad vienintelė išeitis – atitinkamos jėgos priemonės“.

Kremliaus propaganda ruošia pagrindą įsiveržimui, rašo straipsnio autorius. Sergejaus Markovo teigimu, „V. Putinas mano: jeigu jis leis ultranacionalistams sustiprinti savo valdžią, karas anksčiau ar vėliau bus, bet su didesne kariuomene, kontroliuojant JAV. Geriau spręsti problemą esant švelnesnėms aplinkybėms.“

Kaip rašoma leidinyje, Rusija veikia patikrintu metodu – destabilizuoja buvusias TSRS respublikas, kad „išsaugotų įtaką jų vidaus reikalams ir padarytų jas nepatrauklias Vakarams“.