Straipsnio autorius Giulio Anselmi reiškia nuomonę, kad "buvimas lenku kardinolams, vyskupams, kurijos prelatams ir net vienuolėms buvo patikimesnis leidimas nei kieno nors rekomendacija".
"Karolis Wojtyla nepraktikavo nepotizmo. Bet savo slaviškąją tėvynę jis laikė širdyje, o testamente, iki 1985 metų, neatmetė galimybės būti palaidotas Lenkijoje. Gimtoji kalba jam buvo prieglobstis ir apsauga", - teigia G. Anselmi. Anot jo, niekas niekada neabejojo, kokios tvirtos popiežiaus asmeninio sekretoriaus arkivyskupo S. Dziwiszo pozicijos.
"La Repubblica" cituoja anoniminį vyskupą iš Romos kurijos, kuris teigia, jog "kunigas Stanislawas pastaruosius ketverius metus valdė Bažnyčią", ir rašo, kad asmeninis sekretorius, sutelkęs valdžią savo rankose, priimdavo sprendimus dėl paskyrimų.
Pasak laikraščio, tik per žingsnį nuo jo stovi Popiežiaus tarybos pasaulietiniams reikalams tarybos vadovas arkivyskupas Stanislawas Rylko, kuris artimiausioje konsistorijoje turėjo būti paskelbtas kardinolu. "S. Rylko galėjo nuolat lankytis popiežiaus būste ir prie jo stalo, su S. Dziwiszu padėdavo jam rašyti knygas ir kalbas, o kito sekretoriaus kunigo Mieczyslawo Mokryckio vaidmuo buvo antraeilis", - rašo G. Anselmi. Pasak jo, jau dabar lenkai, einantys svarbias pareigas Vatikane, pripažįsta, kad jiems sunku dirbti naujomis aplinkybėmis.
Anot publicisto, iš lenkų kardinolų nė vienas neužima svarbių pozicijų ir neatliks esminio vaidmens per konklavą. Jo nuomone, Lenkijos primas Jozefas Glempas yra už Argentinos kardinolo Jorge Mario Bergoglio kandidatūrą.