Kaip skelbia UNIAN korespondentas, tokią informaciją šiandien per spaudos konferenciją suteikė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenka.
Anot vadovo, nustatyta, jog sprogmenys buvo pagaminti bendrovėse, esančiose Sergijev Posado mieste Rusijoje.
Anot V. Nalivaičenkos, Rusijos specialiosios tarnybos privalo atsakyti, kas užsakė šiuos sprogmenis ir ginklus, kokiu tikslu jie atgabenti į Ukrainą.
V. Nalivaičenka taip pat skelbia, jog Ukrainos saugumo tarnybos šiuo klausimu sukaupti duomenys ir medžiaga tolesniam tyrimui perduoti Ukrainos generalinei prokuratūrai.
Ukrainos saugumo tarnybos vadovas patvirtino informaciją, kurią suteikė Ukrainos deputatas Genadijus Moskalis – esą Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai dalyvavo planuojant ir įgyvendinant Maidano valymo operacijas „Banga“ ir „Bumerangas“.
Skerdynėse dalyvavo Rusijos agentai
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Kremliaus remiamą nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių ir Rusijos saugumo agentus dėl vasario neramumų Kijeve, per kuriuos žuvo apie 100 žmonių.
Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas einantis Arsenas Avakovas sakė, kad J.Janukovyčius išleido „nusikalstamą įsakymą“ šaudyti į proeuropietiškus protestuotojus, o agentai iš Rusijos Federalinio saugumo tarnybos (FST) padėjo jam suplanuoti ir įvykdyti tą kruviną puolimą.
„Janukovyčius išleido nusikalstamą įsakymą ... vasario 18-20 dienomis šaudyti į protestuotojus“, – žurnalistams sakė A.Avakovas.
„FST agentai dalyvavo ir planuojant, ir vykdant tą vadinamąją antiteroristinę operaciją“, – pridūrė jis.
Tris mėnesius trukusių kartais smurtinių antivyriausybinių protestų, kurių dalyviai reikalavo glaudesnių ryšių su Europa, kulminacija buvo dvi skerdynių dienos Kijeve, kurios nulėmė parlamento vasario 22-osios sprendimą nušalinti V.Janukovyčių ir jo vyriausybę.
Vasario 19-osios naktį per gatvių mūšius Kijevo centre nuo šautinių žaizdų mirė beveik 20 žmonių, daugiausia – protestuotojai.
Vasario 20-ąją per kovas Kijevo centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje žuvo daugiau kaip 60 žmonių. Atrodo, kad daugelį jų nušovė snaiperiai.
Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paskelbė, kad dėl dalyvavimo tuose neramumuose buvo areštuota 11 dabar jau išformuoto elitinio milicijos specialiųjų pajėgų padalinio „Berkut“ narių ir jų vadas.
Profsąjungų rūmus galėjo padegti, kad apsisaugotų nuo „Alfa“ šturmo
Pagal vieną versiją, Profsąjungų rūmų padegimo vasario 18 d. priežastis galėjo būti apsisaugojimas nuo būrio „Alfa“, kurie bandė šturmuoti pastatą.
Kaip informuoja „Unian“ korespondentas, taip ketvirtadienį trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve teigė Ukrainos generalinis prokuroras Olegas Machnickis.
„Tyrimas tikrina Profsąjungų rūmų padegimo versiją, taip pat ir „Alfa“ narių dalyvavimą, – sakė jis.
Balandžio 3 d. Ukrainos saugumo tarnybos pirmininkas Valentinas Nalivajčenka pranešė, kad vasario 18 d. 108 ginkluoti specialiosios paskirties būrio „Alfa“ kariai ketino šturmuoti Profsąjungų rūmus Kijeve, Nepriklausomybės aikštėje, kur buvo susitelkę protestuotojai.
Jis pabrėžė, kad specialiosios paskirties būrio kovotojai ginkluoti automatiniais šautuvais „Kalašnikov“ ir vokiškais snaiperių šautuvais, buvo nusiųsti ant Profsąjungų rūmų stogo, bet juos sustabdė tai, kad pastatas užsidegė, jie buvo priversti atsitraukti.
Ukrainos saugumo tarnybos pirmininko teigimu, kitą dieną gatvių Kostelnaja, Kreščiatiko pastatuose dirbo snaiperiai – 7 „Alfos“ nariai.
Jie toliau darbavosi ir vasario 20 d. – įrengė papildomų snaiperių postų prezidento administracijos pastate.
Kaip pabrėžė V. Nalivajčenka, šiuo metu vyksta „Alfa“ vadovybės, atskirų specialiosios paskirties būrio narių apklausa, jie bendradarbiauja su tyrėjais. Kita „Alfa“ narių dalis kartu su „Berkut“ nariais pabėgo į Krymą, svarbu sugrąžinti juos apklausai.
V. Nalivajčenka pranešė, kad vadinamoji antiteroristinė operacija buvo pradėta buvusio Ukrainos saugumo tarnybos pirmininko Aleksandro Jakimenkos, bendradarbiaujant su buvusiu vidaus reikalų ministru Vitalijumi Zacharčenka ir dalyvaujant buvusiam prezidentui vasario 18 d. 23 val.
Rusijos FST nekomentuoja
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) atsisakė komentuoti Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Valentyno Nalyvaičenkos pareiškimą, kuriame jis sakė neatmetantis galimybės, jog Rusijos specialiosios tarnybos prisidėjo prie vasario neramumų Kijeve, per kuriuos žuvo apie 100 žmonių.
„Skelbiamų kaltinimų mes nekomentuojame. Tegul šie pareiškimai lieka Nalyvaičenkos sąžinės reikalas“, – ketvirtadienį sakė FSB viešųjų ryšių centro atstovas naujienų agentūrai „Interfax“.
Anksčiau V.Nalyvaičenko sakė neatmetąs galimybės, kad Rusijos FST agentai dalyvavo planuojant ir vykdant vadinamas antiteroristines operacijas Kijeve per masinius protestus 2014 metų vasarį,
„Mums labai svarbus Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto atsakymas. Mus domina du klausimai. Pirmas: dėl 2013 metų gruodžio 20 dienos – FST poligono, Rusijos Federacijos FST 26 darbuotojų. Prašome atsakyti, ką (jie) darė, (nurodyti) jų laipsnius ir pareigas. 2014 metų sausio vidurys – 6 darbuotojai, Rusijos Federacijos piliečiai; ką jie darė, kokios buvo jų užduotys ir ką jie planavo?“, – ketvirtadienį sakė V.Nalyvaičenka spaudos konferencijoje Kijeve.
„Mes turime pagrindo manyti, kad būtent šios grupuotės, kurios buvo viename iš FST poligonų, dalyvavo vadinamosios antiteroristinės operacijos planavime ir vykdyme“, – sakė jis.
Savo ruožtu, Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas einantis Arsenas Avakovas sakė, kad J.Janukovyčius išleido „nusikalstamą įsakymą“ šaudyti į proeuropietiškus protestuotojus, o agentai iš Rusijos Federalinio saugumo tarnybos (FST) padėjo jam suplanuoti ir įvykdyti tą kruviną puolimą.
„Janukovyčius išleido nusikalstamą įsakymą ... vasario 18-20 dienomis šaudyti į protestuotojus“, – žurnalistams sakė A.Avakovas.
„FST agentai dalyvavo ir planuojant, ir vykdant tą vadinamąją antiteroristinę operaciją“, – pridūrė jis.
Tris mėnesius trukusių, kartais smurtinių antivyriausybinių protestų, kurių dalyviai reikalavo glaudesnių ryšių su Europa, kulminacija buvo dvi skerdyniųKijeve dienos, kurios nulėmė parlamento vasario 22-osios sprendimą nušalinti V.Janukovyčių ir jo vyriausybę.
Vasario 19-osios naktį per gatvių mūšius Kijevo centre nuo šautinių žaizdų mirė beveik 20 žmonių, daugiausia – protestuotojai.
Vasario 20-ąją per kovas Kijevo centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje žuvo daugiau kaip 60 žmonių. Atrodo, kad daugelį jų nušovė snaiperiai.
Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paskelbė, kad dėl dalyvavimo tuose neramumuose buvo areštuota 11 dabar jau išformuoto elitinio milicijos specialiųjų pajėgų padalinio „Berkut“ narių ir jų vadas.