Niekas - nei paryžiečiai, nei miesto svečiai - nenori visiškos transformacijos. Ne atsitiktinumas, kad Paryžius mažai kuo skiriasi nuo XIX a. miesto, kai imperatorius Napoleonas III atėjo su planu įrengti didelius bulvarus ir statyti mažas, baltos spalvos akmeninius pastatus, rašoma „Associated Press“.

Galimybę pakeisti miestą turi dvi rinkimų, prasidėjusių sekmadienį, svarbiausios dalyvės, iš kurių viena gali tapti Paryžiaus mere. Pagrindinės kandidatės - socialistė Anne Hidalgo ir konservatorė Nathalie Kosciusko-Morizet.

Paryžiuje socialistų kandidatė Anne Hidalgo (An Hidalgo), imigrantų iš Ispanijos duktė, mero poste turėtų pakeisti dabartinį merą, savo bosą Bertrand'ą Delanoe (Bertraną Delanoė).

Tačiau vertinant naujausių apklausų rezultatus atrodo, kad jai teks labai atkakliai varžytis su buvusia N.Sarkozy ministre Nathalie Kosciuscko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė).

Prancūzų rinkėjai sekmadienį balsuoja vietos valdžios rinkimuose

Rinkimų apylinkės visoje šalyje buvo atidarytos 8 val., (9 val. Lietuvos laiku), jose atiduoti savo balsą gali 44,8 mln. rinkėjų, tarp jų – 280 tūkst. rinkėjų iš Europos Sąjungos (ES).

Anksčiau balsavimas prasidėjo Prancūzijos užjūrio teritorijose, tokiose kaip Naujoji Kaledonija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Rejunjono sala Indijos vandenyne.

Balsavimas Prancūzijoje baigsis 18 val. arba 20 val., priklausomai nuo rajono.

Tai pirmas visoje šalyje vykstantis balsavimas nuo 2012 metų prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Francois Hollande'as. Valdančiųjų socialistų populiarumas yra rekordiškai smukęs, o pagrindinė opozicinė partija UMP grumiasi su skandalais, persekiojančiais buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy.

Esant tokiam fonui apklausos rodė, kad maždaug ketvirtadalis rinkėjų svarsto, ar balsuoti už Marine Le Pen vadovaujamą Nacionalinį frontą (FN). Tai reiškia galimą persilaužimą šiai antiimigracinei, euroskeptiškai partijai, kurią įkūrė dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas.

Šie vietos valdžios rinkimai taip pat turi būti labai svarbūs moterims: kad ir koks būtų dviejų balsavimo ratų galutinis rezultatas, neabejotina, kad Paryžius pirmą kartą mero poste turės moterį.
Rinkimų taisyklių pakeitimai taip pat reikšmingai padidins moterų skaičių vietos valdžios institucijose svarbiose Prancūzijos kaimo vietovėse.

Kiek mažiau nei milijonas žmonių (beveik 1 iš 60-ies gyventojų) yra kandidatai šiuose rinkimuose, per kuriuos bus išrinkta daugiau kaip 36 tūkst. municipalitetų merų, pradedant mažiausiais kaimeliais ir baigiant tokiais metropoliais kaip Lionas, Marselis ir Paryžius.
M.Le Pen mano, kad jos partija gali gauti 10-15 vidutinio dydžio miestų merų postus.

Tai būtų stebėtinas proveržis partijai, kuri per praėjusius municipalinius rinkimus 2008 metais buvo įklimpusi į finansinę krizę ir vidaus rietenas, ir atrodė pasmerkta būti Prancūzijos politikos paribyje.
Nuogąstaujama, kad sumažėjęs Socialistų partijos rinkėjų, nusivylusių dabartiniu vyriausybės darbu, aktyvumas bus naudingas FN.

Pagal rinkimų sistemą, bet kuri partija, užsitikrinusi 10 proc. paramą pirmajame rate, turi teisę kelti savo kandidatus antrajame rate kovo 30 dieną.

Geri FN pirmojo rato rezultatai kai kuriuose municipalitetuose gali reikšti N.Sarkozy centro dešiniųjų UMP eliminavimą arba balsų dešiniesiems pasidalijimą antrajame rate, taip suteikiant postūmį socialistams.