„Esama ženklų, kad Rusija ruošiasi surengti didelio masto karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose“, – ambasadorius Jurijus Klymenka sakė diplomatams per pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.
Rusijos karių ir prorusiškų vietos savigynos būrių judėjimas maždaug Belgijos dydžio Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, buvo beveik netrikdomas, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento leidimą naudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje šalyje, kurioje vasario 22-ąją buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.
Rusijai aneksavus Krymą, Kijevo naujieji lyderiai ir jų sąjungininkai Vakarų šalyse dabar baiminasi, kad V.Putinas nusitaikė į Ukrainos rytinius regionus, kuri taip pat gyvena daug rusakalbių, tęsdamas savo kampaniją, kurios tikslas - "apginti" tėvynainius kaimyninėje šalyje.
Pasak J.Klymenkos, Rusijos pajėgų telkimas prie Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo, rodo, kad planuojamas įsiveržimas. Diplomatas taip pat citavo nepatvirtintus pranešimus, kad Rusų kariai minuoja tą teritoriją.
J.Klymenka pridūrė, kad Ukrainos saugumo tarnybos sulaikė asmenų, turinčių Rusijos saugumo tarnybos pažymėjimus, esą kursčiusių neramumus šalies rytinėje ir pietinėje dalyje.
"Ukraina ir Ukrainos liaudis pasiruošusios ginti savo tėvynę visomis būtinomis priemonėmis", - pabrėžė J.Klymenka, tačiau pridūrė, kad "šiuo metu esame ištikimi taikiam sprendiniui".
"Teisės į savigyną panaudojimas Ukrainai būtų kraštutinė priemonė", - sakė jis.
Ambasadoriaus pareiškimą palaikė daugelis kitų ambasadorių, tačiau ginčijo vienas Rusijos diplomatas, kuris perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, teisinantį iki šiol Rusijos vykdytus veiksmus Ukrainos teritorijoje, įskaitant faktinę Krymo aneksiją.
Parlamentas: Ukraina kovos dėl Krymo išvadavimo
Kijevas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kovos dėl to strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio „išvadavimo“, sakoma ketvirtadienį Ukrainos parlamento priimtoje rezoliucijoje.
„Ukrainos liaudis niekada ir jokiomis sąlygomis nenutrauks kovos dėl Krymo išvadavimo nuo okupantų, kad ir kokia sunki ji būtų“, – sakoma rezoliucijoje „Dėl kovos už Ukrainos išvadavimą“, kurios projektą pateikė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.
Aukščiausioji Rada taip pat kreipiasi į tarptautinę bendruomenę, prašydama susilaikyti nuo Krymo Respublikos pripažinimo.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipiasi į visas tarptautinės bendruomenės nares, primygtinai prašydama susilaikyti nuo vadinamosios Krymo Respublikos, taip pat Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos ... tarptautinio pripažinimo“, – sakoma parlamento deklaracijoje.
Už šį dokumentą balsavo 274 iš 303 Aukščiausiosios Rados posėdyje užsiregistravusių deputatų.
Jame sakoma, kad Ukraina niekada nepripažins neatsiejamos savo teritorijos dalies aneksijos, kurią Rusija įvykdė „šiurkščiai pažeisdama fundamentalias tarptautinės teisės normas ir visuotinai pripažintus valstybių sambūvio principus“.
„Neskubės“ įvesti vizas Rusijos piliečiams
Ukraina neskubės įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams, atsakydama į Maskvos vykdomą Krymo pusiasalio atplėšimą, ketvirtadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.
„Neturėtume skubėti įvesti vizų režimą Rusijai“, – sakoma A.Jaceniuko spaudos tarnybos paskelbtame pranešime, kuriame cituojami premjero komentarai, išsakyti Briuselyje.
„Labai mažai tikimybė, kad tokia Ukrainos iniciatyva būtų veiksminga, siekiant paveikti Rusiją“, – sakė jis, pridūręs, kad vizų įvedimas gali neigiamai paveikti ukrainiečius, gyvenančius rytiniuose šalies regionuose, kuriuose daugumą sudaro rusakalbiai.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nutarė artimiausiomis dienomis įvesti viza Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Ukrainą.
A.Jaceniukas yra išvykęs į Briuselį pasirašyti sutarties dėl politinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES).
Vokietija įšaldė svarbią sutartį
Vokietija trečiadienį įšaldė svarbią sutartį su Maskva, pagal kurią buvo įsipareigojusi įrengti mokymų stovyklą Rusijos pajėgoms, sakydama, kad bet koks toks šalies karinės galios stiprinimas būtų „nepateisinamas“, įsiplieskus krizei dėl Krymo aneksijos.
Vicekancleris Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad įšaldomas bendrovės „Rheinmetall“ vykdomas projektas, Maskvai stiprinant savo gniaužtus Ukrainai priklausančiame Juodosios jūros pusiasalyje.
Vokietijos vyriausybės pranešime sakoma, kad ji palaiko ryšį su tuo gynybos pramonės koncernu, kurio kontraktas su Rusijos vyriausybe, kaip pranešama, vertas apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).
Vienas „Rheinmetall“ atstovas anksčiau sakė, kad bendrovė vykdys pagal tą kontraktą numatytus įsipareigojimus pastatyti centrą, kuriame kasmet būtų apmokoma 30 tūkst. karių.