Žurnalistė neįsitikinusi, ar už prisijungimą prie Rusijos balsavę žmonės suvoks, kad už tai reikės mokėti. Ar Rusija investuos pinigus į Krymą, kad paverstų jį blizgančiu paveikslėliu kaip Sočis, neaišku. Jeigu ji to nedarys, krymiečių laukia ne patys geriausi laikai. Labiausiai žurnalistę iš Feodosijos leidinio „Kafa“ neramina tai, kad žmonės pradėjo skirstyti vienas kitą pagal tautybę, kalbą ir panašiai.
- Kokia bendra atmosfera Kryme, kokios žmonių nuotaikos?
- Nuvilnijo visuotinis džiūgavimas, „Rusija!“ ir panašiai. Visi labai laimingi. Kalbu be jokios ironijos. Didelė dalis žmonių tame regione, kur gyvenu (Feodosijoje – DELFI past.), labai džiaugiasi, nes pensijos padidės keturis kartus, o iki 2020 metų nereikės mokėti už komunalines paslaugas. Vladimiras Putinas žadėjo viską apmokėti. Tiesa, jis nežadėjo, bet apie tai jie sužinos vėliau.
Vakar pasklido informacija, kad per mėnesį laiko reikia apsispręsti, kokios šalies pilietybę priimsi. Tačiau klausimas keliamas griežčiau: jeigu per mėnesį laiko nepraneši, kad nenori tapti Rusijos piliečiu, tau ši pilietybė bus priskirta automatiškai. Stambiausias mūsų bankas „Privat bank“ užsidarė keturioms dienoms (ten pervedamos visos pensijos), sustojo visi atsiskaitymai, dauguma įmonių negali už nieką atsiskaityti. Keturias dienas bankomatuose nebuvo pinigų ir tai jau galima laikyti naujųjų Rusijos įstatymų pasisveikinimu. Dėl šito žmonės labai niršta. Tuomet pradedi jiems aiškinti, kad tai yra kaina už tai, kas įvyko, kad tai neišvengiama Rusijos veiksmų pasekmė (Rusijoje kitos šalies bankai neturi teisės dirbti be tam tikros licenzijos), tą ir gavote. Vakar vakare bankomatai vis dėlto buvo papildyti pinigais. Eilės siaubingos. Verta priminti, kad ir parduotuvėse nebuvo galima atsiskaityti bankų kortelėmis. Kitaip tariant, visi šie momentai yra išblaivėjimo elementai.
- Kokia padėtis su kainomis? Jos išaugo?
- Kainos kol kas lieka tokios pačios, jei ir išaugo, tai 5 – 7 proc., kol kas nieko nesijaučia. Kitas reikalas, jog sumažėjo prekių. Ties įvažiavimu į Krymą stovi didžiulė eilė automobilių su produktais, juos tikrina. Anksčiau važiuojant iš Chersono į Simferopolį, sugaišdavai keturias valandas, dabar – aštuonias. Sutriko visa logistika. Tačiau negaliu sakyti, kad parduotuvių lentynos tuščios.
- Sakėte, jog didžioji dalis Krymo gyventojų džiūgavo. Tačiau yra ir kita dalis žmonių, kurie veikiausiai yra apimti kiek kitokių jausmų. Ką galite pasakyti apie tokius žmones?
- Pagrindinis mano redaktorius – rusas – leido suprasti, kad po dviejų mėnesių išeis iš darbo, nes nesugebės redaguoti laikraščio pagal Rusiją. Ten kitos darbo sąlygos. Rašyti apie kačiukus ir strėles nugaroje, žinoma, yra gerai, tačiau tai jau šiek tiek kita profesija. Žmonės iš Krymo išvažiuos, bet jų išvažiuos mažai, nes viso sunkiu darbu užgyvento turto su savimi neišsiveši. Net jei atsirastų tavo nekilnojamojo turto pirkėjas, registras uždarytas, oficialiai parduoti savo nekilnojamąjį turtą dabar neįmanoma.