Šie tiurkų kilmės musulmonai sunitai Krymą laiko savo namais, o tai, kad jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į centrinę Aziją ir dar anksčiau kentė Josifo Stalino represijas, reiškia, kad jie daug ramiau jautėsi su Ukraina.

Dabar jie prieš savo valią tempiami į dabartinę Rusiją, nors boikotavo sekmadienio referendumą, kuriame 97 proc. Krymo rinkėjų, kaip oficialiai teigiama, balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.

Totoriai sudaro 12 proc. šio Juodosios jūros pusiasalio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai ir kurių iš viso yra 2 mln., ir totorių protesto nepakako balsavimo baigčiai pakeisti.

„Kodėl aš nenoriu būti Rusijos dalis?“ – klausė vienas Krymo totorių bendruomenės lyderių Mustafa Asaba.

„Rusijos vyriausybė yra neprognozuojama, nes jai vadovauja diktatorius“, - sakė jis, turėdamas omenyje prezidentą Vladimirą Putiną, kuris sumanė Krymo aneksiją ir privertė sunerimti Europą ir JAV.

Krymo referendumas nulėmė žemiausią nuo Šaltojo karo laikų Rytų ir Vakarų santykių tašką.

M.Asaba, su tradicine juodos vilnos kepure, sakė, jog baiminasi, kad prorusiški agitatoriai Kryme griebsis „provokacijų“ siekdami griauti totorių identitetą – varžydami jų kalbą, kultūrą ir religiją.

„Visuomet naudojomės raiškos laisve ... ir aš galvoju, kad jeigu jie mus engs, mes priešinsimės“, – sakė jis žurnalistui vieno draugo namuose vėjų košiamame Belogorsko mieste už 50 km į rytus nuo Krymo sostinės Simferopolio.

„Bus teismų ir kalėjimų. Nieko gera iš to nebus“, – pridūrė jis.

Šis kresnas 58 metų vyras gimė Uzbekistane, į kurį jo šeima buvo ištremta 1944 metais. Tie deportavimai buvo bausmė totoriams, kurie prisidėjo prie nacių specialiųjų junginių ir kovojo su sovietais.

Daug totorių taip pat tarnavo Raudonojoje armijoje, bet kai sovietų pajėgos vėl užėmė Krymą, J.Stalinas nubaudė visą totorių bendruomenę – suvarydamas juos į gyvulinius vagonus ir visam gyvenimui išsiųsdamas į tremtį.

Daugelis jų mirė nuo ligų ir bado. Grįžti į Krymą jiems buvo leista tik 9-ajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungą valdant Michailui Gorbačiovui.

Sunkūs laikai

Krymo totoriai, kurie Ukrainos krizės metu nebijojo reikšti savo pažiūrų, prisimena praeities vargus laukdami to, kas, kaip jie tikisi, bus sunkūs laikai.

„Jei bus įgyvendintas blogiausio atvejo scenarijus (prisijungimo prie Rusijos) – o mes vis dar viliamės, kad taip nenutiks, – aš galvoju, kad mūsų žmonės išgyveno (ir) blogesnius laikus, įskaitant trėmimą ir gyvenimą su komendanto valanda Uzbekistane“, – sakė M.Asaba.

Jis mano, kad tik nedaug totorių dabar išvyks iš Krymo, kuris, regis, taps Rusijos dalimi, nors šis procesas dar oficialiai nebaigtas.

„Galvoju, kad 95 proc. totorių liks čia, kad ir kokios būtų sąlygos, nes Krymas yra mūsų tėvynė. Kitos nėra“, – pridūrė M.Asaba.

Rodoma drąsa negali paslėpti realios totorių baimės, kad Rusijos valdymas gali reikšti suvaržytas laisves.

Vienoje Belogorsko parduotuvėje duobėtos, negrįstos kuklių namukų gatvės gale vadybininkė Nijara, kuri nenorėjo nurodyti savo pavardės, sakė, kad žmonės kaupia maisto atsargas.

„Žmonės tikrai nerimauja, – sakė ji. – Aš turiu vaiką ir pati bijau“.

Nijara baiminasi, kad Krymo rusai dabar gali bandyti atsiimti totorių turtą, kurį laiko savu.

„Daug mūsų namų yra neregistruoti, o rusų taisyklės dėl tokių dalykų yra labai, labai griežtos“, – sakė ji.

Rusijos pajėgos Krymą kontroliuoja jau kelias savaites, nuo to laiko, kai Maskva atsiuntė tūkstančius savo karių, esą ginti rusų nuo „fašistų“ Kijeve, kurie nuvertė Maskvos remiamą prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Kaip ir totoriai, rusų nacionalistai turi gerą atmintį ir iki šiol prisimena, kad Krymo chanatas, kurį totoriai valdė nuo 15-ojo iki 18-ojo amžiaus, garsėjo krikščionių slavų ėmimu į vergiją ir pardavinėjimu Osmanų imperijoje.

Nemaža Belogorsko totorių bendruomenė organizavo neginkluotus patrulius, kad jie stebėtų rajone dislokuotą karinę ginkluotę ir visa kita, kas gali būti neįprasta ir kelti grėsmę.

Refatas Čubarovas, vienas Krymo totorių lyderių, vadovavęs kampanijai už referendumo boikotą, pirmadienį žurnalistams sakė, kad kelių dešimčių per praėjusią savaitę dingusių totorių likimas vis dar nežinomas.

Pastarąjį mėnesį Kryme buvo pranešta ir apie žmogaus teisių aktyvistų, su „Maidano“ protestais siejamų asmenų, žurnalistų dingimus.

Vieno trisdešimt kelerių metų totoriaus, kurį R.Čubarovas vadino Rešatu Ametovu, lavonas buvo rastas šią savaitę. Šis žmogus dingo kovo 3 dieną ir, pasak R.Čubarovo, mirė smurtine mirtimi. Jo laidotuvės rengiamos antradienį.

Regiono valdžia bando užmegzti ryšį

Prorusiška Krymo valdžia yra sakiusi, kad užtikrins atstovavimą totoriams vietos vyriausybėje ir suteiks bendruomenei deramas žemės nuosavybės teises bei finansinę pagalbą.

R.Čubarovas ir M.Asaba taip pat aptarė kokios nors formos autonomiją Krymo totoriams, bet derybos dar tik mezgasi.

Krymo separatistinės valdžios, kurios išrinkimo Kijevas nepripažįsta, lyderis Sergejus Aksionovas neseniai interviu sakė, kad totoriams skiriami pinigai šiemet bus padvigubinti.

„Nėra jokių etninių ar religinių konfliktų ir mes niekada to neleisime“, – sakė S.Aksionovas.

Tačiau nestebina, kad totoriai S.Aksionovą vertina labai įtariai.

„Aksionovas yra nepatikimas, jis yra separatistas, – sakė pagyvenusi totorė Lenura Asanova iš Belogorsko. – Jį palaiko Rusija“.

M.Asaba perspėjo V.Putiną, kad jo agresyvūs veiksmai dėl Krymo gali duoti netikėtų rezultatų.

„Po penkerių metų toks pats Maidanas įvyks Rusijoje, – tvirtino jis. – Štai kodėl jis bijo. Prieš metus niekas negalvojo, kad kas nors gali nuversti Viktorą Janukovyčių. Niekas“.