Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pavadino Rusijos desanto išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje karine invazija bei ketina imtis būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Rusijos karinis įsiveržimas.
„Ukrainos Užsienio reikalų ministerija griežtai ir kategoriškai pasmerkė šių metų kovo 15 d. įvykusį Rusijos karinių pajėgų desanto, kurį sudaro 80 karių, išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje, kuriam įvykdyti buvo panaudoti 4 kariniai sraigtasparniai ir 3 šarvuočiai“, - teigiama Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos žiniasklaidos tarnybos pranešime.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija reikalauja Rusijos nedelsiant išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, rašo unian.net.
Ukraina pasilieka teisę imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų nutraukta Rusijos vykdoma karinė invazija.
Aukščiausioji Rada paleido Krymo parlamentą
Krymo parlamentas paleistas už Konstitucijos pažeidimą. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo akimirkos.
Aukščiausioji Ukrainos Rada paleido Krymo parlamentą. Už šį nutarimą balsavo 278 deputatai, praneša “LIGABiznecInform” korespondentas.
Remiantis naujai priimtu dokumentu, Aukščiausioji Rada nutaria nutraukti Krymo parlamento galias ankščiau laiko. Parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas taip pat pranešė, kad rytoj pasirodys neeilinis laikraščio „Ukrainos balsas“ numeris, kad Ukrainos piliečiai Kryme galėtų susipažinti su Aukščiausios Rados sprendimu. Be to, aprašymų komitetui jis pavedė sudaryti sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų į Krymo Aukščiausiąją Radą projektą.
Uždarydamas šeštadienio posėdį O.Turčynovas paskelbė kad kitas plenarinis Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdis vyks kovo 17 dieną, pabrėždamas, kad „padėtis yra labai pavojinga“ ir „esama realios įsiveržimo į Ukrainos teritoriją grėsmės“.
Pasak jo, parlamentarai pirmadienį turėtų priimti sprendimų dėl šalies gynybinės galios stiprinimo.
Primename, kad kovo 16 dieną Kryme numatytas referendumas, po kurio autonominė Krymo Respublika gali išreikšti norą tapti Rusijos Federacijos dalimi.
JAV, Europos šalys, Europos Sąjunga, tarptautiniai institutai, ESBO ir kitos tarptautinės organizacijos bei dabartinė Ukrainos valdžia nepripažįsta referendumo teisėtu ir legitimiu, o Ukrainos Konstitucinis teismas pripažino, kad Krymo Aukščiausiosios Rados sprendimas pravesti referendumą prieštarauja Konstitucijai.
Krymo siekis prisijungti prie Rusijos atskleidžia tarptautinės teisės koliziją
Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, organizuojamą šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“.
Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.
1994 metais Rusija, JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Budapešto memorandumą, užtikrinantį „Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir esamas sienas“ – mainais į Kijevo sutikimą pašalinti iš savo teritorijos visu Sovietų Sąjungos laikų branduolinius ginklus.