Tuose traukiniuose 2004 metų kovo 11-osios piko valandą, kai į sostinę važiavo daug priemiesčių gyventojų, žuvusių žmonių giminaičiai miesto Retiro parke pakabino baltų gėlių girliandas ir paleido 191 baltą balioną.
„Ši diena įrėžta visų mūsų širdyse“, - sakė Terorizmo aukų asociacijos vadovė Angeles Pedraza, kuri per minėtą teroro ataką neteko dukters Miriam.
„Su kiekviena diena skausmas didėja ... Kasmet vis sunkiau dėl šito amžino skausmo, kuris, kaip žinau, lydės mus visą likusį gyvenimą“, - sakė ji.
Anksčiau žuvusiųjų giminaičiai ir pareigūnai dalyvavo mišiose Madrido Almudenos katedroje, kur aidėjo gedulinga vargonų muzika ir sklaidėsi smilkalų dūmai.
Karalius Juanas Carlosas prie katedros durų apkabino aukų asociacijų lyderius.
Madrido arkivyskupas Antonio Maria Rouco Varela mišių dalyviams sakė, kad aukos „mirė ir kentėjo, ir mes kenčiame, nes buvo tokių, kurie su kraują stingdančiu išankstiniu apgalvojimu norėjo žudyti nekaltus žmones“.
Tačiau po atakų „meilė nugalėjo neapykantą, o gyvenimas – mirtį“, nes Ispanija susitelkė padėti aukoms, pridūrė jis.
Kelios bombos su šrapneliu buvo susprogdintos maždaug 7 val. 40 min. sausakimšuose traukiniuose, kurie važiavo į Madrido pagrindinę stotį. Be 191 žuvusiojo, buvo dar maždaug 2 tūkst. sužeistųjų.
Ispanijos teismai dėl tų sprogimų galiausiai nuteisė 18 žmonių. Du nuteistieji gavo po beveik 43 tūkst. metų kalėjimo.
Septyni pagrindiniai įtariamieji 2004 metų balandžio 3 dieną nusižudė – susisprogdino viename bute netoli Madrido. Per tą sprogimą taip pat žuvo vienas policininkas.