Jūroje tęsiasi plataus masto paieškų operacija, kurioje dalyvauja laivai ir orlaiviai iš kelių valstybių. Lėktuvu skridusių žmonių artimieji skausmingai laukia žinių. Pareigūnai juos perspėjo tikėtis paties blogiausio.
Kol laukiama aiškesnės informacijos, svetainė cnn.com glaustai pateikia tai, ką mes žinome ir ko nežinome apie „Malaysia Airlines“ 370-uoju reisu skridusį lėktuvą.
Skrydžio maršrutas
Ką žinome? „Boeing 777-200“ šeštadienį 12 val. 41 min. vietos laiku pakilo iš Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro. Tą pačią dieną 6 val. 30 min. jis turėjo atskristi į Pekiną, įveikęs 3 700 km. Tačiau 13 val. 30 min. skrydžių kontrolieriai už Kvala Lumpūro esančiame Subange prarado ryšį su lėktuvu. Tai įvyko tuo metu, kai jis skrido virš jūros tarp Malaizijos ir Vietnamo.
Ko nežinome? Kas įvyko vėliau. Pilotai dispečeriams nepranešė, jog turi kažkokių problemų, ir nepasiuntė jokio pavojaus signalo. Malaizijos kariuomenės pareigūnai citavo radarų duomenis, rodančiais, kad lėktuvas prieš išnykdamas galėjo pakeisti kursą ir pasukti atgal į Kvala Lumpūrą. Tačiau pilotai skrydžių kontrolieriams apie tokius veiksmus nepranešė. Šioje vietoje mes nežinome, kodėl lėktuvas galėjo apsisukti.
Keleiviai
Ką žinome? Lėktuvu skrido 239 žmonės: 227 keleiviai ir 12 įgulos narių. Penki keleiviai buvo jaunesni negu 5 metų amžiaus. Tarp keleivių buvo gerbiamų tapytojų ir kaligrafijos meistrų, taip pat vienos amerikiečių puslaidininkių įmonės darbuotojų.
Anot oro linijų bendrovės, lėktuve buvo daugiau kaip dešimties šalių piliečių iš Azijos Ramiojo vandenyno rajono, Europos ir Šiaurės Amerikos. Daugiausia tarp jų buvo Kinijos ir Taivano piliečių – 154, taip pat 38 Malaizijos piliečiai. Lėktuvu taip pat skrido trys JAV piliečiai. Penki keleiviai taip ir neįsėdo į lėktuvą. Jų lagaminai buvo iškrauti ir nebuvo lėktuve, kai jis dingo, teigė pareigūnai.
Ko nežinome? Tikrosios kai kurių keleivių tapatybės. Du į lėktuvą įsėdę keleiviai naudojo suklastotus Italijos ir Austrijos pasus, teigia pareigūnai. Iš pradžių pasirodė spekuliacijos, kad vyrai buvo azijietiškos išvaizdos, vėliau ši žinia buvo paneigta, Taip pat tiriama galimybė, kad lėktuve buvo ir daugiau asmenų su netikrais pasais.
Pasų paslaptis
Ką žinome? Bilietai asmenims, naudojusiems vogtus Italijos ir Austrijos pasus, buvo pirkti praėjusį ketvirtadienį Tailande, rodo bilietų agentūrų duomenys. Abu bilietai buvo vienpusiai, o jų maršrutas tęsėsi pro Pekiną į Amsterdamą. Galutinis vieno bilieto taškas turėjo būti Frankfurtas, o kito – Kopenhaga. Tikrųjų pasų savininkų lėktuve nebuvo, sako pareigūnai. Jų abiejų pasai buvo pavogti Tailande: austro – 2013, o italo – 2012 metais.
Ko nežinome? Kas buvo tie asmenys, naudoję vogtus pasus ir ar jie kažkaip susiję su lėktuvo dingimu. Žinome tik tiek, kad jie neatrodė „kaip azijiečiai“. Tačiau kol kas policija atsisako pateikti daugiau detalių apie tikrąją jų tapatybę.
Vogti pasai sukėlė būgštavimų, jog lėktuvas galėjo dingti dėl nusikaltimo. Pareigūnai teigia neatmetantys nė vienos versijos, įskaitant ir lėktuvo užgrobimo galimybę. Tačiau sąsajų su terorizmu jie nerado. Kitas galimas paaiškinimas: vogtus pasus naudojo imigrantai, norėję patekti į Europą. Praeityje yra būta panašių atvejų, o Pietryčių Azija laikoma klestinčia rinka vogtiems asmens dokumentams.
Saugumo procedūros
Ką žinome: Interpolas tvirtina, kad vogti pasai buvo įtraukti į jo duomenų bazę. Tačiau nuo to laiko, kai jie atsidūrė duomenų bazėje, iki tol, kol dingo lėktuvas, niekas jų nebuvo patikrinęs. Interpolo generalinis sekretorius Ronaldas K. Noble`as pareiškė, jog tai, kad keleiviai sugebėjo prasmukti į tarptautinį skrydį su pasais, įtrauktais į šios agentūros duomenų bazę, „tikrai kelia didelį susirūpinimą“.
Ko mes nežinome? Neaišku, ar anksčiau su šiais pasais jau buvo keliaujama. Pasak Interpolo, kadangi vogti dokumentai nė karto nebuvo tikrinami, „neįmanoma nustatyti, kiek kartų su šiais pasais buvo skrendama ar kertamos sienos“. Malaizijos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl saugumo procedūrų, kurios leido minėtiems keleiviams įsėsti į lėktuvą. Kvala Lumpūro oro uosto, iš kurio pakilo lėktuvas, darbuotojai tikina, kad jie laikosi visų tarptautinių standartų.
Įgula
Ką žinome? Visi lėktuvo įgulos nariai buvo malaiziečiai. Lėktuvą pilotavo 53 metų kapitonas Zaharie Ahmadas Shahas, skraidęs 18 365 valandas. Antrasis pilotas Fariqas Ab Hamidas buvo skraidęs 2 763 valandas. 27 metų F. A. Hamidas šioje oro linijų bendrovėje dirbo nuo 2007 metų. Prieš tai jis pilotavo kitokį lėktuvą ir pratinosi prie „Boeing 777-200“, kai užbaigė mokymosi kursą su skrydžių simuliatoriumi.
Ko nežinome? Kas vyko pilotų kabinoje, kai skrydžių kontrolieriai prarado ryšį su lėktuvu. Tuo metu orlaivis skrido kelionės atkarpa, kuri buvo laikoma pačia saugiausia. Oro sąlygos buvo geros. Aviacijos ekspertai pažymi, kad juos itin glumina tai, kad pilotai prieš dingstant kontaktui nepranešė apie jokias problemas.
Paieškos
Ką žinome? Toje Pietų Kinijos jūros vietoje, kur lėktuvas buvo pastebėtas paskutinį kartą, didžiulį plotą naršo 34 lėktuvai, 40 laivų ir paieškų komandos iš dešimties valstybių. Paaiškėjo, kad toje vietovėje rasti nuolaužų fragmentai ir chemikalų dėmes priklauso ne dingusiam lėktuvui. „Neradome nieko, kas galėtų būti iš dingusio lėktuvo, nekalbant apie patį lėktuvą“, - pirmadienį sakė Malaizijos civilinės aviacijos departamento generalinis direktorius Azharuddinas Abdul Rahmanas. Ekspertai ištyrė ir naftos dėmės, kuri buvo aptikta lėktuvo dingimo rajone, tačiau ryšio su dingusiu orlaiviu nėra.
Ko nežinome? Neaišku, ar paieškos vyksta teisingoje vietoje. Pareigūnai daugiausia dėmesio skiria jūros ruožui aplink Tailando įlankos žiotis netoli paskutinės žinomos lėktuvo buvimo vietos. Tačiau nuo to karto paieškos prasiplėtė tolyn į vakarus, prie kito Malaizijos pusiasalio krantų, bei į šiaurę, Indijos vandenynui priklausančią Andamanų jūrą. Kuo daugiau laiko prabėgs, tuo labiau vandenyno srovės viską išnešios, komplikuodamos tyrėjų darbą.
Priežastys
Ką žinome? Jei atvirai, beveik nieko. „Kad lėktuvas taip imtų ir dingtų… esame ne ką mažiau sutrikę“, - pirmadienį kalbėjo A. A. Rahmanas. Dingusio modelio – „Boeing 777-200“ – lėktuvai pasižymi puikiais saugumo rodikliais.
Ko nežinome? Kol nebus rastos lėktuvo nuolaužos bei garso ir duomenų įrašai, bus itin sunku sužinoti, kas įvyko. CNN nacionalinio saugumo analitikas Peteris Bergenas teigia, kad lėktuvo dingimo versijas galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: mechaninius gedimus, pilotų veiksmus arba terorizmą. Tačiau kol nebus gauta daugiau informacijos, viskas, ką turime, yra tik galimos versijos.
Precedentas
Ką žinome? Dideli, komerciniai laineriai viduryje skrydžio dingsta labia retai. Tačiau tai nėra beprecedentinis atvejis. 2009 metų birželį „Air France“ lėktuvas „Airbus A330“ skrido iš Rio de Žaneiro į Paryžių, kai staiga su juo dingo ryšys. Lėktuve buvo 228 žmonės. Per dvejus metus prireikė beveik keturių paieškos operacijų, kad Atlanto vandenyno gelmėse būtų aptikta didžioji dalis lėktuvo nuolaužų ir dauguma žuvusiųjų. Dar daugiau laiko prireikė tam, kad būtų nustatyta tragedijos priežastis.
Ko nežinome? Ar dingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo tikrasis likimas kažkuo panašus į „Air France“ atvejį. Ekspertai nustatė, kad „Airbus A330“ sudužo dėl virtinės pilotų klaidų ir nesugebėjimo tinkamai reaguoti į technines problemas. Jei iš Malaizijos lėktuvo neatsiras nė vieno išsigelbėjusio žmogaus, tai bus daugiausia gyvybių nusinešusi lėktuvo katastrofa nuo 2001 metų lapkričio 12-osios, kai viename Niujorko rajone sudužus „American Airlines“ lėktuvui, žuvo visi 260 juo skridusių žmonių ir dar 5 žmonės ant žemės.