Pasak Krymo vyriausybės vadovo Sergejaus Aksionovo, Krymo totoriams siūloma skirti vieno vicepremjero, dviejų ministrų, taip pat viceministrų postus "beveik kiekvienoje ministerijoje”, įskaitant jėgos žinybas.
S. Aksionovas taip pat teigė, kad Kryme planuojama vykdyti dvikalbystės politiką. Anot jo, šiuo metu Kryme daugiausia vartojamos rusų ir totorių kalbos. "Suprantama, visi turės galimybę ugdyti savo gimtąją kalbą”, - tikino S. Aksionovas. Be to, Krymo vyriausybė siūlo skirti beveik dvigubai daugiau lėšų iš tremties grįžusiems Krymo totoriams įkurdinti.
Kaip informuoja "RIA Novosti”, S. Aksionovas ir jo pavaduotojas vyriausybėje Rustamas Temirgalijevas veda derybas su Krymo totoriais, "aiškindami jiems būtinumą dalyvauti referendume” dėl Krymo autonominės respublikos statuso. Anksčiau Krymo totorių medžlisas (neoficialus parlamentas) paragino boikotuoti referendumą.
Referendumas dėl Krymo statusoi įvyks kovo 16-ąją. Jame Krymo gyventojams bus pasiūlyta balsuoti už vieną iš dviejų klausimų: "Ar jūs už tai, kad Krymo autonominė respublika prisijungtų prie RF kaip jos subjektas?” ir "Ar jūs už tai, kad būtų atkurta 1992 metų Krymo konstitucija ir kad Krymas išliktų Ukrainos sudedamąja dalimi?”
Krymo gyventojai galės rinktis tarp rusų ir ukrainiečių pilietybės
Krymo prorusiškas vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas teigė, kad pusiasalio gyventojams bus suteikta galimybė pasirinkti rusų arba ukrainiečių pasą, jei Krymas taps Rusijos teritorijos dalimi po kovo 16 dieną vyksiančio referendumo, remdamasi naujienų agentūra "RIA Novosti", skelbia "Reuters".
Be kita ko, S. Aksionovas informavo, kad Krymas taip pat skatins dvikalbystės politiką - rusų ir Krymo totorių kalbų vartojimą.
Kryme, įskaičiavus etninių rusų daugumą, gyvena 2 mln. žmonių, įskaičiavus etninių rusų daugumą, taip pat daugiau nei 250 tūkst. totorių, kurie grįžo į regioną po Josifo Stalino vykdyto trėmimo. Totoriai nepritaria prisijungimui prie Rusijos Federacijos.
"Mes nereikalausime grąžinti ukrainiečių pasus, - sakė S. Aksionovas. - Visi turės galimybę ugdyti savo gimtąją kalbą. Mes nenorime varžyti Krymo totorių".
Vakarai sukritikavo planuojamą referendumą dėl Krymo statuso kaip neteisėtą, ir pareiškė, kad tai pažeidžia Ukrainos Konstituciją.
Krymas, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros flotilės bazė, iki 1954 metų įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Daug pusiasalio gyventojų turi Rusijos pasus ir remia Rusijos karinę intervenciją, tačiau šimtai žmonių tam priešinasi.
Krymo totoriai su nerimu vertina referendumą
Krymo gyventojų mažumą sudarantys musulmonai totoriai - Stalino 1944 metų masinių deportacijų aukos - nepatikliai ir su nerimu vertina sekmadienį įvyksiantį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris gali dar labiau komplikuoti krizę šiame Ukrainos Juodosios jūros pusiasalyje.
Didžiojoje mečetėje Bachčisarajuje, esančiame netoli pietinio Krymo pakraščio, vietos totorių atstovas Achtemas Čijgozas kovo 16 dienos balsavimą pavadino „neteisėtu“.
Referendumu siekiama patvirtinti praėjusį ketvirtadienį priimtą Krymo promaskvietiško parlamento sprendimą prisijungti prie Rusijos Federacijos. Vakarų remiama valdžia Kijeve tokio referendumo skelbimą paskelbė neteisėtu.
Prieš pat maldas A.Chijgozas maždaug 100 tikinčiųjų, atėjusių į beveik prieš 500 metų pastatytą mečetę, paragino laikytis ramiai ir „nepasiduoti provokacijoms“.
Skubėdamas pro šalį šis jaunas imamas greit pridūrė: „Esame už taiką, štai ir viskas“.
Praėjusią savaitę prorusiškos pajėgos palaipsniui perėmė Krymo, kuriame gyvena 2 mln. žmonių, kontrolę.
Nors tokius veiksmus sveikino Krymo gyventojų daugumą sudarantys rusakalbiai, totoriai didelio entuziazmo nerodo.
„Mūsų bendruomenėje ekstremistinės retorikos nėra, - sakė 33 metų Dilaveras, atsakydamas į komentarus apie radikalius elementus šioje bendruomenėje. - Vienintelė reali grėsmė yra Rusija, kur nėra žodžio laisvės“.
Eskenderas, vienas pagyvenęs vyras tikinčiųjų minioje, kalbėjo taip pat atvirai: „Mes nedalyvausime referendume, jį organizuoja Rusijos separatistai“.
Tačiau jeigu reiktų rinktis tarp aneksijos ir visapusiško konflikto, prisijungimas prie Rusijos „vis tiek būtų ne toks baisus kaip karas“, pripažino jis.
Pranešimai, kad panikos apimti totoriai bėga iš Krymo, yra tik gandai, sakė Eskenderas.
Keli šimtai pabėgėlių, daugelis jų – totoriai, pastarosiomis dienomis tikrai pabėgo iš Krymo į Vakarų Ukrainą, įskaitant Lvovo miestą.
Tačiau tai tik maža dalis šios 240-300 tūkst. žmonių bendruomenės, kuri sudaro 12-15 proc. Krymo gyventojų.
Pažeidžiama bendruomenė
Totorių santykiai su Rusija yra ilgi ir komplikuoti.
Bachčisarajus yra buvusi Krymo chanato – galingos totorių 15-18 amžių valstybės - sostinė, bet kai Maskva 18-ojo amžiaus pabaigoje įveikė Osmanų imperijos sąjungininkus totorius, Krymas atiteko Rusijai.
Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas 1954 metais perdavė regioną Ukrainai. Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
„Tai mano namai, čia gimė mano protėviai. Mes neišvyksime, net jei jie ateis ir mus nužudys“, - sakė Rustemas Mamutovas, kurio senelis 1944 metais Stalino deportuotas mirė traukinyje pakeliui į centrinę Aziją.
Pats R.Mamutovas iš Uzbekistano grįžo tik subyrėjus Sovietų Sąjungai, būdamas 48 metų amžiaus.
Krymo sostinėje Simferopolyje totorių asamblėjos Medžliso pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalovas kalbėdamasis su AFP perspėjo, kad rusakalbiai krymiečiai visai gali elgtis su totoriais „kaip užkariautojai“, jeigu pusiasalis vėl bus prijungtas prie Rusijos.
Dauguma totorių, regis, nori, kad jų regionas liktų Ukrainos dalis, su perspektyva vėliau įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Krymo rusakalbių stovykloje nuomonių dėl totorių esama įvairių.
„Mes draugaujame su totoriais, jie yra mūsų broliai“, - sakė buvęs armijos karininkas Vladimiras, kuris dabar priklauso vienai savigynos grupių, siekiančių Krymo prijungimo prie Rusijos.
Priešais regiono vyriausybės pastatą Simferopolyje, kur vis dar budi neginkluotos prorusiškos pajėgos, viena pagyvenusi moteris vaikštinėjo labai susijaudinusi: ji girdėjusi, kad totoriai planuoja nuversti Lenino statulą šioje aikštėje.
Pasak jos, ji padarys visa, ką gali, kad sustabdytų juos, bet prašo jos vardo neskelbti.