Kryme nepažymėtas uniformas dėvintys kariai apsupo ir dar du karinius oro uostus praneša newsru.ua. Jie kontroliuoja patekimą į Džankovo oro uostą ir kai kuriuos karinius objektus. Pranešama, kad padėtį valdo apie 15 karių. Džankovo aerodromas skirtas priimti karinius lėktuvus. Čia gali leistis „IL- 76“, kuriuos naudoja ne tik Ukrainos , bet ir Rusijos armija. Jie gali skraidinti dideles grupes ir desanto kariuomenę. Taip pat pranešama, kad svetimi kariai šeimininkauja ir Novofedorivkos oro bazėje. Raketinis kreiseris „Moskva“ (Maskva) pasuko link Ukrainos - šis karinis laivas yra Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas, praneša news.liga.net.

Pasienio apsaugos atstovas Olehas Slobodianas telefonu nurodė, kad Černomorskojės bazė vakariniame Krymo pusiasalio pakraštyje buvo užimta be kraujo praliejimo, maždaug 6 val. ryto (ir Lietuvos laiku).

„Skyriaus valdymą perėmė grupė maždaug iš trisdešimties kariškių. Užpuolimo detalės tikslinamos“, - pranešė jis.

Pasak jo, nuo šeštadienio prasidėjo nauja tendencija – išvedami iš rikiuotės techninio stebėjimo postai, kurių pagalba įgyvendinama teritorijos stebėsena.

„Jau išvesti iš rikiuotės du tokie postai – rusų kariškiai įsiveržė, sugadino įrangą ir nutraukė kabelius, kuriais buvo perduodama informacija“, - teigė O. Slobodianas.

Atstovas, Olehas Slobodianas, taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja 11 pasienio postų Kryme.

Rusijos pajėgos šio Pietų Ukrainos regiono užėmimą, pradėtą prieš 11 dienų, vykdo be kraujo praliejimo. Ukrainos pajėgos yra blokuotos virtinėje savo bazių ir su ginklu nesipriešino.

Tiesioginė transliacija iš Sevastopolio Belbeko bazės:

Kryme išjungti televizijos kanalai

Kryme išjungti visi analoginiu perdavimu būdu transliuojami kanalai, praneša www.pravda.com.ua.

Kaip pranešė ledinio „Argumenty nedeli – Krym“ žurnalistas Zairas Akadyrovas, kol kas iš ukrainietiškų kanalų liko tik „Tonis“.

„Visi kiti kanalai arba atjungti, arba pakeisti Rusijos kanalais. Krymo kanalai taip pat iš dalies pakeisti“, - sakė jis.

Ukrainos kariai neatlaiko spaudimo ir pereina į rusų gretas?

Apie šimtą Ukrainos pasieniečių Azovo-Juodosios jūros regioninio valdymo štabe Simferopolyje perėjo į rusų gretas, taip pat pasielgė kelios dešimtys Sevastopolio jūrų saugojimo dalinio karių.

Apie tai lb.ua pranešė 2-4-to šaukimo liaudies deputatas Georgijus Mančiulenko, remdamasis savo šaltiniais. „Pasienio tarnybos vadovybė slepia šią informaciją, tačiau jie turi nuostolių“, - teigė jis.

Tuo tarpu Gynybos ministerija ne kartą yra pabrėžusi, kad Ukrainos kariai ištikimi priesaikai ir ukrainiečių tautai. Taip pat ji primena, kad Ukrainos karius Kryme blokuoja Rusijos karinės pajėgos.

Primename, kad sekmadienį neteisėtai pasiskelbusios Krymo valdžios atstovai pateikė ultimatumą Eupatrijos zenitinio-raketinio pulko vadams iki 20 val. pasiduoti. Priešingu atveju pagrasino šturmu.

Rytų Ukrainoje šturmu paimtas apskrities administracijos pastatas

Po mitingo Lugansko mieste, kurį organizavo prorusiškos visuomeninės organizacijos, daugiau nei tūkstantis agresyviai nusiteikusių aktyvistų įsiveržė į apskrities administracijos pastatą.

Tai jau antras šio pastato šturmas. Kaip ir praėjusį sekmadienį, jis buvo sėkmingas. Iki šturmo keletas aktyvistų aikštėje sudegino Ukrainos vėliavą, o po jo virš pastato iškėlė Rusijos trispalvę.

Teigiama, kad protestuotojai įsibrovė į mero kabinetą ir privertė jį pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą, praneša kp.ua.

„Milicininkus iš pastato vedė po vieną, „gėdos koridoriumi“, tiesa, nieko nemušė. Žadėjo juo išvesti ir gubernatorių“, - teigė vienas liudininkas.

Rusija į Krymą siunčia dar daugiau pėstininkų ir reaktyvines raketas

Rusija ir toliau didina savo karinius pajėgumus Kryme bei siunčia į teritoriją naujus dalinius – pėstininkus ir reaktyvines raketas „Grad“.

„Dabartiniais duomenimis, į Novorosijsko bazę atkelti Rusijos armijos 18-tos atskiros pėstininkų brigados daliniai. Į Krymą ketinama perkelti brigadą su 120 vienetų karinės technikos, tarp kurios ir reaktyvinės raketos „Grad“, - praneša grupės „Informacinis pasipriešinimas“ atstovai.

Paraleliai Rusija į Pridnestrovijos teritoriją permeta specialiuosius dalinius. Per paskutinę parą čia jau atkeliavo 700 šio pobūdžio karių.

Dar vienas pulkas gavo rusų ultimatumą

Nepatvirtintais duomenimis, Ukrainos kariai, tarnaujantys Eupatorijoje, gavo ultimatumą – iki 20 val. sudėti ginklus, antraip dalinys bus paimtas šturmu.

Okupantai Kryme toliau minuoja vietovę Čongaro miesto apylinkėse, teigia naujienų agentūra UNIAN, remdamasi infomracija, kurią „Facebok“ paskelbė Karinių-politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas.

„Šiandien ryte išsiaiškinta, kad buvo užminuota užtvanka netoli Riumšino gyvenvietės“, - teigė jis.

Taip pat jis praneša, kad sekmadienį 10 val. Krymo savigynos būrių atstovai iškėlė ultimatumą Ukrainos Eupatorijos zenitiniam-raketiniam pulkui. „Pulkas gavo ultimatumą, bet neketina sudėti ginklų“, - rašo D. Tymčiukas.

Pagal ultimatumą, jeigu iki 20 val. Ukrainos kariškiai nepasiduos, dalinį bus bandoma paimti šturmu. To metu žurnalistams patariama būti ne arčiau kaip 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos.

Teigiama, kad iki 17 val. pulkas turėtų gauti raštu išdėstytus ultimatumo reikalavimus.

Priešingų stovyklų šalininkai susirėmė per mitingą

Kijevo šalininkų ir Maskvos šalininkų grupės sekmadienį susirėmė Krymo mieste Sevastopolyje – po mitingo, skirto pareikšti paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, pranešė AFP reporteris.

Susirėmimas įvyko, kai maždaug 100 prorusiškai nusiteikusių žmonių su lazdomis užpuolė maždaug 20 žmonių, saugojusių mitingą poeto ir nacionalinio didvyrio Taraso Ševčenkos 200-osioms gimimo metinėms.

Šiame mitinge dalyvavo maždaug 200 žmonių.

Sulaikyti Krymo Euromaidano lyderiai

Simferopolyje sulaikytas Krymo Euromaidano vadovas Andrejus Ščekutinas, praneša naujienų agentūra UNIAN, remdamasi „Facebook“ informacija.

Vienais duomenimis pastarasis randasi milicijoje, kitais duomenimis – jis iš ten pagrobtas. Pasak aktyvistų, jis pristatytas į Simferopolio geležinkelio stotyje esantį milicijos skyrių. Pranešama, kad A. Ščekutinas buvo vienas iš šiandieninės akcijos, vyksiančios Ševčenkos parke, organizatorių.

Tačiau tuo pat metu sklando informacija, kad jį iš milicijos skyriaus pagrobė. Pasak milicininkų, A. Ščekutiną esą iš jų skyriaus išsivežė „Rusijos vienybės“ atstovai.

Ukrainoje priešingų stovyklų mitingai didina įtampą 

Tūkstančiai žmonių visoje Ukrainoje sekmadienį išėjo į gatves dalyvauti Kremliaus priešininkų ir šalininkų mitinguose, Vakarams ir Maskvai nesutariant dėl vis didėjančios krizės Kryme.

Protestai vyksta po JAV prezidento Baracko Obamos naujo skambučių maratono siekiant sušvelninti Šaltojo karo stiliaus konfliktą šioje buvusioje sovietinėje respublikoje.

Užsienio stebėtojams nepavyko patekti į Pietų Ukrainos Krymo regioną, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, ir savo akimis pamatyti ten susiklosčiusios situacijos. Šeštadienį jie turėjo pasukti atgal ginkluotiems Kremliaus šalininkams paleidus įspėjamuosius šūvius.

Ukrainos pasieniečiai šeštadienį sakė, kad per 24 valandas maždaug 60 Rusijos kariškių sunkvežimių įvažiavo į maždaug 2 mln. gyventojų turintį Krymo pusiasalį. Tai rodo, kad Maskva trauktis neketina.

Ukrainos pasieniečiai taip pat sakė, kad „Rusijos ekstremistai“ atakavo vieną Krymo radiolokatorių postą. Tai naujausias iš veiksmų, kurių ėmėsi prorusiškos pajėgos, jau apsupusios Ukrainos kariškių bazes ir užėmusios mažiausiai vieną raketinės gynybos dalinį.

„Ginkluoti užpuolikai karinėmis uniformomis ir civiliais drabužiais išlaužė duris ir įėjo į pastatą. Radiotechniniai elementai ir telekomunikacijų kabeliai buvo išardyti ir sunaikinti“, - sakoma pasieniečių interneto svetainėje paskelbtame angliškame pareiškime.

Sekmadienį minimos ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos gimimo 200-osios metinės ir patriotiniai mitingai planuojami Kijeve, taip pat, parodant nepaklusnumą Rusijai, - svarbiuose Krymo miestuose Simferopolyje ir Sevastopolyje.

Šie mitingai taip pat yra reikšmingi laukiant prieštaringai vertinamo Krymo regioninės promaskvietiškos vyriausybės referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį planuojama surengti kovo 16 dieną ir kuris gali nulemti oficialią šios teritorijos aneksiją.

Ukrainos rytuose esančiame Donecke – buvusiame nušalintojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bastione, kur pastarosiomis dienomis nuolat vyko protestai, - baiminamasi susirėmimų, nes Kijevo naujosios valdžios šalininkai planuoja pagerbti T.Ševčenką, o prorusiški protestuotojai rengia atsakomąjį mitingą.

Šiam 19-ajame amžiuje gyvenusiam poetui priskiriami nuopelnai sukūrus šiuolaikinę ukrainiečių kalbą ir iškėlus Ukrainos, kaip valstybės, idėją, tad naujoji, Vakarų remiama Kijevo vyriausybė sekmadienį turi labai gerą progą atgaivinti nacionalistinį užsidegimą Rusijos įsibrovimo akivaizdoje.

Vėlai šeštadienį B. Obama vėl apskambino svarbius sąjungininkus Europoje – tai buvo naujausias diplomatinis bandymas išspręsti Ukrainos krizę, kuri prasidėjo nuo V.Janukovyčiaus nušalinimo praėjusį mėnesį, po tris mėnesius trukusių ir maždaug 100 gyvybių pareikalavusių protestų.

Per jo pokalbius su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande‘u (Fransua Holandu), britų ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) ir Italijos premjeru Matteo Renzi (Matėjumi Renciu), „lyderiai pakartojo didelį susirūpinimą dėl Rusijos aiškaus tarptautinės teisės pažeidimo ir pakartojo savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, pranešė Baltieji rūmai.

B. Obama taip pat kalbėjosi su buvusių sovietinių respublikų Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais.

Situacija Kryme
Kryme tarpmiestiniuose autobusuose keleivius veža tik su pasaisKryme visose autobusų ir traukinių stotyse keleivių prašo turėti asmens dokumentus, pageidautina, su nuoroda į registracijos vietą. Apie tai tinklalapyje „Facebook“ parašė jo lankytoja Darja Plotnikova, informuoja newsru.ua. „Dabar visose stotyse. Visai gėdos nebeturi“, – rašė moteris.Paminėtina, kad Rusijoje, ypač Maskvoje, jau daug metų žmonės neina į gatvę be paso, nes policija nuolat tikrina asmens dokumentus. Jei žmogus neturi dokumento, tikrinama jo tapatybė, pažymos dėl užsieniečių registracijos ir netgi iš kitų miestų atvykusius rusus sulaiko ir tikrina tapatybę.
JAV su Rumunija ir Bulgarija pradeda karinius mokymus Juodojoje jūroje
Referendumas Kryme gali būti surengtas iš Rusijos regionų pinigųRusijos regionai pradėjo teikti finansinę paramą Krymo autonominei respublikai. Tai ne humanitarinė parama, bet būtent finansinė. Krymo Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pareiškė, kad „šie pinigai jau yra, todėl visos finansinės problemos yra išspręstos“, rašo newsru.com.  V. Konstantinovas patikino, kad respublikiniame biudžete yra pakankami lėšų, kad kovo 16 dieną būtų surengtas referendumas dėl autonomijos statuso.  Paklaustas, iš kur Krymo biudžete atsirado pinigų referendumui surengti, kai Ukrainos vadovybė užblokavo Krymo sąskaitas, V. Konstantinovas pažymėjo, kad biudžetą papildo Krymo įmonių bei gyventojų mokesčiai, skelbia „Interfax“. Be to, jo teigimu, papildyti respublikos biudžetą pažadėjo ir Rusija. „Tiesą sakant, mes šito neplanavome“, - prisipažino V. Konstantinovas.   
Rusija linkusi derėtis su Ukraina, tačiau nenusileis dėl KrymoDiplomatinėse pastangose išspręsti Ukrainos krizę pirmadienį buvo padaryta šiokia tokia pažanga, kai Maskva pareiškė apsvarstysianti Vakarų valstybių pasiūlymus surengti derybas, tačiau atkakliai laikėsi pozicijos, jog Krymas turi teisę atsiskirti nuo tos šalies. Plačiau...
G. Schroederis: ES padarė klaidą, versdama Ukrainą rinktis arba Rusiją, arba EuropąBuvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis kritikavo Europos Sąjungą, kuri vertė Ukrainą rinktis - arba Rusija, arba ES. Jis tai pareiškė sekmadienį Hamburge per renginį, kurį suorganizavo leidinys "Die Zeit”. Pasak G. Schroederio, Briuselis "visiškai nesuprato, kaip smarkiai Ukraina pasidalijusi kultūriniu požiūriu, ir kad su tokia šalimi negalima taip elgtis”. Be to, buvęs kancleris skeptiškai įvertino buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko politines perspektyvas. "Neaišku, kokių materialinių interesų ji turi. Pavojų kelia tai, kad visa finansinė pagalba, kurios skyrimui aš pritariu, vėl gali atsidurti ne ten, kur reikia”, - teigė G. Schroederis. Jis vėl atsisakė jam siūlomo tarpininko Ukrainos konflikte vaidmens. Anot G. Schroederio, tam labiau tiktų kokia nors organizacija, o ne vienas žmogus.
Kinija ragina sureguliuoti Ukrainos krizę politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmisKinija ragina sureguliuoti Ukrainos krizę politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Tai KLR prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) pareiškė pirmadienį telefonu kalbėdamasis su JAV prezidentu Baracku Obama. "Kinija Ukrainos klausimu laikosi objektyvios ir teisingos pozicijos. Padėtis Ukrainoje nepaprastai sudėtinga, dabartinėmis aplinkybėmis visos šalys turi elgtis šaltakraujiškai ir santūriai, vengti žingsnių, galinčių padidinti įtampą. Reikia laikytis kurso į krizės sureguliavimą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis”, - pabrėžė Kinijos lyderis. Si Dzinpingas taip pat pareiškė viltį, kad "visoms atitinkamoms šalims pavyks išspręsti nesutarimus dialogu ir konsultacijomis”. 
Ukraina gali šį mėnesį pasirašyti asociacijos sutartį su ESUkraina sekmadienį pareiškė galinti vėliau šį mėnesį pasirašyti dalį svarbaus susitarimo su Europos Sąjunga (ES) dėl didesnės integracijos, nors šalį tebekrečia didelė sumaištis. „Politinė asociacija su Europos Sąjunga galėtų būti pasirašyta kovo 17-ąją arba 21-ąją“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia, duodamas interviu Ukrainos televizijai „1 plius 1“. Naujoji Kijevo vyriausybė jau anksčiau nurodė planuojanti sutarties dėl asociacijos su ES politinius skyrius prieš prezidento rinkimus, kurie vyks gegužės 25 dieną. Ministro įvardytos datos atitinka ES užsienio reikalų ministrų susitikimą kovo 17 dieną ir Bendrijos lyderių susitikimą kovo 20–21 dienomis. Kijevas buvo priartėjęs prie asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES pasirašymo lapkritį, tačiau tuometis prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę minutę atmetė tą susitarimą mainais į glaudesnius ryšius su Maskva. Tas žingsnis išprovokavo Ukrainoje masinius protestus, per kuriuos žuvo daugiau nei 100 žmonių, o V.Janukovyčius praeitą mėnesį buvo nuverstas. Sutartis su ES bus pasirašyta po kovo 16-ąją Ukrainos autonominio Krymo regiono prorusiškos vyriausybės organizuojamo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, vykstant didžiausiai konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.
B. Obama trečiadienį susitiks su Ukrainos premjeruJAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę susitiks su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, taip akivaizdžiai pademonstruodamas JAV paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, paskelbė Baltieji rūmai. Viceprezidentas Joe Bidenas sutrumpino savo kelionę Lotynų Amerikoje – atšaukė planuotą apsilankymą Dominikos Respublikoje, kad galėtų dalyvauti tame trečiadienio susitikime, sekmadienį pranešė J.Bideno padėjėjas. J.Bidenas buvo pagrindinis Baltųjų rūmų asmuo, palaikantis kontaktus su dabar jau nušalintu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuris praėjusį mėnesį, po smurtinių susirėmimų Kijeve, pabėgo į Rusiją. Per B.Obamos susitikimą su A.Jaceniuku Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys bus skiriamas galimybėms taikiai išspręsti Rusijos karinę intervenciją Ukrainos Krymo regione, nurodė Baltieji rūmai, kurie pridūrė, kad tuo sprendimu turi būti gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Pakviesdamos A.Jaceniuką, kurio vyriausybė, kaip teigia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, valdžią esą užėmė nekonstituciniu perversmu, JAV taip pat siunčia aiškų signalą Maskvai, kad Vašingtonas A.Jaceniuką laiko teisėtu Ukrainos lyderiu, bent jau kol kas. „Matėme, kad prezidentas mobilizuoja tarptautinę bendruomenę (siekdamas) paremti Ukrainą ir izoliuoti Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje, ir dar kartą patikinti mūsų sąjungininkus ir partnerius“, - sakė B.Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Tony Blinkenas, paskelbdamas apie būsimą susitikimą per NBC sekmadienio laidą „Meet the Press“.
Berlyne už taiką Ukrainoje piketavę žmonės sustojo į gyvą grandinęBerlyne kovo 9 dieną maždaug 600 žmonių surengė akciją už taiką ir demokratiją Ukrainoje, skelbia „Deutsche Welle“. Aktyvistai išsirikiavo grandine nuo Europos Sąjungos atstovybės prie Brandenburgo vartų iki Ukrainos ambasados Vokietijoje. Plakatuose, kuriuos laikė akcijos dalyviai, buvo reikalaujama, kad Rusija nesikištų į suverenios valstybės vidaus reikalus, ir perspėjama dėl galimo karinio konflikto Europoje, rašo newsru.ua. Prie Ukrainos ambasados dalyviai padėjo gėles prie Maidane žuvusių žmonių - tiek protestuotojų, tiek teisėsaugos atstovų – portretų.  Vokietija ragina kuo skubiau išspręsti krizę Kryme diplomatinėmis priemonėmis ir grasina Rusijai sankcijomis.  AP nuotr.
Bachčisarajuje pagrobtas ukrainiečių karininkasSekmadienį Krymo Bachčisarajaus mieste vadinami Autonominės Krymo respublikos draugovininkai pagrobė vieno Ukrainos karinio dalinio vadą, papulkininkį Vladimirą Sadoviką, remdamasi šaltiniu Kryme praneša radijas „Svoboda“. Plačiau...
Kryme prorusiškų sukarintų būrių nariai pagrobė keturis ukrainiečių aktyvistusLiudininkas žurnalistas ir šeimos narys pranešė, jog keturi ukrainiečių aktyvistai dingo be žinios, kai per du atskirus incidentus Kryme ir prie jo sienos juos sekmadienį nusivedė prorusiškų sukarintų būrių nariai. Plačiau...
Pasieniečiai sustiprino atvykstančiųjų į Krymą kontrolę - įsteigė papildomų patikros punktų: http://www.youtube.com/watch?v=UXl4wzztIO8#t=72
A. Merkel pareiškė V. Putinui, kad Krymo referendumas yra „nelegalus“Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad ji laiko „nelegaliu“ referendumą, kuris kitą sekmadienį bus rengiamas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos. „Kanclerė įsakmiai patvirtino Vokietijos poziciją, jog vadinamasis kovo 16-osios referendumas dėl Krymo nėra legalus. Jis prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei“, - sakė jos atstovas spaudai Steffenas Seibertas, nupasakodamas abiejų lyderių telefoninį pokalbį. Griežtai suformuluotame pranešime S.Seibertas nurodė, jog A.Merkel taip pat sakė, kad ji „apgailestauja dėl pažangos stokos formuojant tarptautinę kontaktinę grupę, turinčią padėti rasti politinį kelią ... išspręsti konfliktą Ukrainoje.“ S.Seibertas pridūrė, kad Vokietijos kanclerė pažymėjo neatidėliotiną poreikį pasiekti rezultatą šioje srityje. Kremliaus išplatintame pranešime apie A.Merkel ir V.Putino pokalbį ir po to vykusį Rusijos prezidento apsikeitimą nuomonėmis su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu  savo ruožtu patvirtinama Maskvos pozicija, kad prorusiškos pajėgos Kryme esančios „legitimios“. Kovo 16 dieną Kryme vyks referendumas, kuriame Ukrainai priklausančio pusiasalio gyventojai turės atsakyti, ar jie nori nedelsiant tapti Rusijos Federacijos dalimi.
Rusų kariuomenė siaučia ir už Krymo ribųČongare, kuris yra prie ribos su Krymu, rusų kariai užgrobė privačius objektus, pranešta mitinge, rašonews.liga.net.
Prapuolė dvi žurnalistėsVėl pranešama apie skriaudžiamus žurnalistus Kryme, rašo glavcom.ua. Pranešama, kad kariai sustabdė dvi ukrianiečių žurnalistų grupes, klauptis privertė dvi moteris, o paskui jas išsivežė. Nežinoma, kas joms nutiko ir kur jos yra.
Dar du kariniai oro uostai apsupti rusųKryme nepažymėtas uniformas dėvintys kariai apsupo ir antrą karinį oro uostą Džankove, praneša newsru.ua.  Jie kontroliuoja patekimą į oro uostą ir kai kuriuos karinius objektus. Pranešama, kad padėtį valdo apie 15 karių. Džankovo aerodromas skirtas priimti karinius lėktuvus. Čia gali leistis „IL- 76“, kuriuos naudoja ne tik Ukrainos , bet ir Rusijos armija. Jie gali skraidinti dideles grupes ir desanto kariuomenę. Taip pat pranešama, kad svetimi kariai šeimininkauja ir Novofedorivkos oro bazėje.
Rusija suteiks 1 mlrd. dolerių pagalbą Krymui, sako rusų parlamentarasMaskva yra pasirengusi suteikti 1 mlrd. dolerių pagalbą Krymui, kuris imasi žingsnių atsiskirti nuo Ukrainos, sekmadienį pranešė įtakingas rusų parlamentaras. „Rusijos vyriausybė jau rezervavo daug pinigų, tai maždaug 40 mlrd. rublių, kad paremtų Krymo pramoninės ir ekonominės infrastruktūros plėtrą“, - regiono sostinėje Simferopolyje žurnalistams sakė Pavelas Dorochinas, Rusijos Valstybės Dūmos Pramonės komiteto pirmininko pavaduotojas. „Pirmiausia tai parama įmonėms, susijusioms su gynybos pramone, mašinų statyba ir laivų, įskaitant Juodosios jūros laivyno laivus, priežiūra. Čia mes numatome gana aiškias priemones“, - sakė P.Dorochinas, kurio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“. Krymas kovo 16 dieną rengia referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos – po to, kai promaskvietiški deputatai perėmė pusiasalio kontrolę, o Rusijos pajėgos ėmė plūsti į pusiasalį. Rusija Kryme turi didelių ekonominių interesų. Šiame Pietų Ukrainos pusiasalyje, Sevastopolyje, įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas - pagal susitarimą, kuris turi baigtis 2035 metais. Rusija šį uostą nuomojasi mainais į Rusijos gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.
M. Chodorkovskis: Rusija prisidėjo prie smurto prieš Kijevo protestuotojusRusijos buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis sekmadienį kreipdamasis į žmones, susirinkusius centrinėje Kijevo aikštėje, kur proeuropietiški aktyvistai tris mėnesius demonstravo prieš Maskvos remiamą prezidentą, pareiškė, kad Rusija prisidėjo prie smurto prieš čia demonstravusius protestuotojus. M.Chodorkovskis, kuris yra vienas iš labiausiai nesutaikomų prezidento Vladimiro Putino kritikų, atmetė Maskvos tvirtinimus, kad Maidano protestuotojai yra smurtauti linkę „neofašistai“, pareiškęs: „Rusijos propaganda, kaip visada, meluoja. Čia nėra nei fašistų, nei nacių.“ Jis pridūrė, kad jėga prieš protestuotojus praėjusį mėnesį buvo panaudota „pritarus Rusijos valdžiai.“
Putinas sako norintis Ukrainos krizės „diplomatinio sprendimo“, sako LondonasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per pokalbį telefonu su Britanijos premjeru Davidu Cameronu pareiškė norįs rasti Ukrainos krizės „diplomatinį sprendimą“. Douning Stritas taip pat nurodė, jog D.Cameronas paragino Rusijos lyderį „deeskaluoti“ situaciją Ukrainoje ir kad V.Putinas sutiko, kad „stabili Ukraina“ atitinka visų interesus.
Raketinis kreiseris „Maskva“ pasuko link UkrainosŠis karinis laivas yra Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas, praneša news.liga.net. 
Rusijos pareigūnas: Vakarai privalo sustabdyti radikaliųjų dešinių jėgų kilimą UkrainojeSekmadienį Rusijos valdžios atstovas kreipėsi į Vakarų valstybes, prašydamas padėti neleisti į Ukrainos valdžią ateiti "neofašistams", po to kai radikaliųjų dešiniųjų lyderis nusprendė kandidatuoti į Ukrainos prezidentus, praneša "Reuters". Per tris mėnesius trukusius priešvyriausybinius protestus svarbų vaidmenį vaidinęs Ukrainos ultradešiniųjų grupuotės "Dešinysis sektorius" lyderis Dmytro Jarošas šeštadienį iškėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, kurie įvyks gegužės 25 d. "De facto valdžia Kijeve ir jų šalininkai vakaruose turėtų užtverti kelią į valdžią neofašistui D. Jarošui ir jos šalininkams", - teigė savo "Twitter" paskyroje Konstantinas Dolgovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijojos žmogaus teisių komisaras. Maskva apkaltino D. Jarošą terorizmo kurstymu, nes šis tariamai pasiūlęs Čečėnijos kariuomenės vadui užpulti Rusiją, kai ši perėmė kontrolę Ukrainos Krymo regione. Politikos apžvalgininkų Ukrainoje teigimu, D. Jarošas dėl savo ultranacionalistinių pažiūrų rinkimuose nesulauks didelio palaikymo.
Putinas teigia, kad prorusiška vadžia Kryme yra legitimiKrymo valdžia, kuri nori surengti referendumą dėl šio Ukrainos pusiasalio prisijungimo prie Rusijos, yra legitimi, sekmadienį Vakarų lyderiams pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Putinas pabrėžė, kad ... teisėtos Krymo valdžios žengiami žingsniai yra grindžiami tarptautinės teisės normomis ir (kad jais) siekiama užtikrinti teisėtus pusiasalio gyventojų interesus“, - sakoma Kremliaus pranešime apie Rusijos prezidento pokalbį telefonu su britų ministru pirmininku Davidu Cameronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.
V. Putinas aptarė Ukrainos krizę su D. Cameronu ir A. MerkelRusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie situaciją Ukrainoje telefonu kalbėjosi su britų ministru pirmininku Davidu Cameronu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, sekmadienį paskelbė Kremlius. Lyderiai „apsikeitė nuomonėmis apie tai, ką tarptautinė bendrija galėtų padaryti, kad normalizuotų“ situaciją Ukrainoje, sakoma trumpame pareiškime, kuriame daug detalių nepateikiama. „Pratęstas aptarimas Ukrainoje besiklostančios itin sunkios visuomeninės-politinės situacijos, taip pat – klausimų, susijusių su kovo 16 dienos ... referendumu Kryme“, - sakoma Rusijos valstybės vadovo spaudos tarnybos pranešime.„Nepaisant esamų skirtumų dėl įvykių vertinimo, išreikštas bendras suinteresuotumas įtampos deeskalavimu ir greitu situacijos normalizavimu“, - sakoma jame.
Rusų karių provokacijos: apsimetinėja ukrainiečiaisRusijos kariai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame vienas jų apsimetama Ukrainos kariuomenės seržantu. Plačiau...http://www.youtube.com/watch?v=AMul8jAl3Zw
Krymo valdžia blokuoja Ukrainos karių sąskaitasProrusiškas Krymo parlamentas užblokavo Ukrainos karinių dalinių valstybės iždo sąskaitas, praneša unian.net. Apie tai panešta iš vieno Krymo karinio padalinio. Kovo 11 d. kariai turėjo gauti atlyginimus.
Nuo kovos pradžios į Ukrainą neįleista 3,5 tūkst. žmoniųNuo kovo pradžios kasdien į Ukrainą prie rytinės sienos neįleidžiama daugiau nei 500 žmonių. Per tą laiką jau susidarė apie 3,5 tūkst. neįleistų žmonių, tarp jų 16 žurnalistų. Apie tai pranešė Valstybės pasienio tarnybos vadovo pavaduotojas Pavelas Šišolinas. Pasak jo, tokio ribojimo tikslas, kad į Ukrainos teritoriją neįvažiuotų asmenys, dalyvaujantys ekstremistinėje veikloje. Rytų sieną šiuo metu saugo 5,5 tūkst. pasieniečių. Ypač sustiprinta siena su Rusija.
Ukraina neplanuoja siųsti ginkluotųjų pajėgų į KrymąUkrainos pajėgos vykdo pratybas bazėje, bet nėra planų siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Krymo regioną, sekmadienį sakė gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.Atsakydamas į žiniasklaidos spėliojimus apie ukrainiečių kariškių judėjimą Rusijos pajėgoms perėmus Krymo kontrolę, I.Teniuchas sakė, kad vienintelis pajėgų judėjimas, kurį galima matyti, būtų iš vienos bazės į kitą, dalyvauti pratybose.„Nenumatoma jokio ginkluotųjų pajėgų judėjimo, jokių išvykimų į Krymą. Jie dirba savo kasdienį darbą“, - sakė jis.
J. Kerry paskelbė S. Lavrovui diplomatinį ultimatumąJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kalbėdamas telefonu su Rusijos užsienio ministru Sergejumi Lavrovu, perspėjo, kad gali išsekti diplomatiniai krizės Ukrainoje sprendimo būdai, jei Rusija ir toliau plės savo karines pajėgas Kryme ir kituose Ukrainos regionuose.
Dar viena Maidano auka – 83 metų aktyvistasSekmadienį po galvos smegenų operacijos mirė 83 metų Maidano aktyvistas Ivanas Nakonečnas, buvęs Sovietų Sąjungos karininkas. Jis buvo patyręs sunkią galvos ir stuburo traumą.Vyras Maidane kasdien lankėsi nuo lapkričio mėnesio, nors giminaičiai bandė jį įkalbėti dėl savo amžiaus neiti ten. „Jis atsakydavo, kad davė karinę priesaiką – ginti savo tautą“, - skelbia „EuromaidanSOS“.
Rusija „rimtai apsiskaičiavo“ dėl Krymo, sako BritanijaRusijos įsiveržimas į Krymą yra „rimtas apsiskaičiavimas“ ir Maskvos gali laukti didelės pasekmės, jeigu nebus rastas diplomatinis sprendimas, sekmadienį sakė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague‘as (Viljamas Heigas).Pasak jo, Europos šalys, protestuodamos dėl Maskvos veiksmų, gali pereiti nuo Rusijos gamtinių dujų prie dujų iš JAV ar kitų šalių.BBC televizijai W. Hague‘as sakė, kad kovo 16 dieną numatytas referendumas Kryme dėl pasitraukimo iš Ukrainos įvyks „absurdiškai greitai“.„Pasaulis negalės to laikyti laisvu ar teisingu referendumu“, - pažymėjo jis.Sekretorius atmetė užuominas, kad Maskva nekreipia dėmesio į Vakarų pyktį dėl jos veiksmų Kryme.„Aš galvoju, kad jiems (rusams) tikrai rūpi tarptautinė reakcija į tai, ką jie padarė. Ta reakcija yra stipri“, - sakė jis.W.Hague‘as nurodė, kad jei nebus rastas diplomatinis sprendimas, „bus didelių prekybinių ir ekonominių pasekmių“.
Patruliavęs ukrainiečių lėktuvas aptiko daugybę Rusijos karinių dalinių palei Perekopskojos sąsiaurį. Apie tai informavo Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba. Iš vieno jų ir buvo šaudyta į lėktuvą.
Rusijos kariai toliau blokuoja Kryme esančias Ukrainos karines pajėgasRusijos kariai ir agresyviai, prorusiškai nusiteikę radikalai bei vadinamosios Krymo savigynos atstovai toliau blokuoja Belbeko aerodromą ir 5 Ukrainos karinių pajėgų objektus, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Ukrainos valdžios atstovų teigimu, blokuojama kranto apsaugos brigada, jūros pėstininkų batalionas, atsiras jūros korpuso batalionas, viena karinė jūrų bazė. Dar du kariniai daliniai blokuojami laivais, kurie buvo šiuo tikslu paskandinti. Oro pajėgos šiuo metu yra laisvos, išskyrus Belbeko aerodromą. Šių pajėgų daliniai atstato patruliavimą, stiprina objektų apsaugą, ruošiasi koviniams budėjimams.Naktis blokuotuose daliniuose praėjo ramiai, tačiau įtampa išlieka.
Ukrainos premjeras vyks į JAV aptarti Krymo krizėsUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį pranešė, jog kitą savaitę vyks į Jungtines Valstijas aptarti konfrontacijos su Rusija dėl Ukrainos pietinio Krymo regiono.„Vykstu į Jungtines Valstijas surengti aukščiausio lygio susitikimų dėl to, kaip spręsti situaciją, besiklostančią mūsų dvišalių ir daugiašalių santykių srityse“, - sakė A.Jaceniukas prasidedant vyriausybės posėdžiui Kijeve.Tikslios vizito datos ar kokių nors jo detalių premjeras kol kas nepateikė.
Ukraina Rusijai neatiduos nė „colio žemės“, sako premjerasUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį per mitingą Kijeve, kuris yra skirtas 19-ojo amžiaus nacionaliniam didvyriui Tarasui Ševčenkai ir kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, pažadėjo, kad Ukraina Rusijai neatiduos nė „colio“ savo teritorijos.„Tai mūsų žemė. Mes neatiduosime nė colio jos. Rusija ir jos prezidentas turėtų tai žinoti“, - sakė A.Jaceniukas – po to, kai Rusijos pajėgos ir Kremlių remiantys ginkluoti vyrai perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.
Rusijos kariškiai tvirtina pozicijas Perekopsko sąsmaukoje, kuri Krymo pusiasalį jungia su žemynu, praneša naujienų agentūra UNIAN.
Maskva: Kijevas turėtų blokuoti kraštutinių dešiniųjų lyderio dalyvavimą rinkimuoseKijevas turėtų blokuoti kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) lyderio Dmytro Jarošo dalyvavimą prezidento rinkimuose, sekmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių reikalais.„Kijevo valdžia de facto ir jos gynėjai Vakaruose privalo uždaryti kelią į valdžią neofašistui Jarošui ir jo šalininkams“, - „Twitter“ parašė Konstantinas Dolgovas.„Smurtinis sąmyšis, kurį įvykdė ultranacionalistai, pasinaudoję įstatymų nepaisymu, visiškai diskreditavo Maidano judėjimą“, - pridūrė K.Dolgovas, paminėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestų judėjimą.„Pravyj sektor“ penktadienį paskelbė, kad D.Jarošas dalyvaus gegužės 25-ąją įvykti turinčiuose rinkimuose ir kad jis yra pasirengęs kariauti su Rusija.Šis judėjimas atliko esminį vaidmenį kruvinuose protestuose, per kuriuos buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.D.Jarošas, kuris yra tarnavęs sovietinėje armijoje ir kuris yra baigęs Ukrainos literatūros studijas, „Pravyj sektor“ įsteigė lapkričio 13 dieną, radikalioms Kijevo protestų jėgoms koordinuoti.Rusija šį mėnesį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš D.Jarošą, kurį kaltina raginus vykdyti ekstremizmo bei terorizmo aktus Rusijoje. Maskva taip pat paskelbė jo tarptautinę paiešką. 
Apšaudytam Ukrainos pasienio tarnybos lėktuvui teko keisti skrydžio kursąUkrainos valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad šeštadienio vakarą virš administracinės ribos su Krymu iš žemės buvo apšaudytas pasieniečių lėktuvas. „Nedidelis lėktuvas, kuriame nėra ginkluotos įrangos, patruliavo pasienyje ir pasienio rajonuose. Skrendant virš ribos su Krymu ekipažas pastebėjo, kad iš gyvenvietės į lėktuvą šaudoma iš automatų. Pilotai atliko staigų manevrą, nusileido iki tam tikro aukščio ir įsibėgėję pakeitė kursą“, - teigiama pranešime. Incidento metu nei lėktuvas, nei žmonės nenukentėjo. „Pastaruoju metu Kryme ginkluoti rusų agresoriai griebiasi bet kokių kraštutinumų, taiko pasieniečiams psichologinį poveikį, grasina fiziniu susidorojimu, dezinformuoja, baugina“, - teigia tarnyba.
H. Clinton: V. Putinas – kietas, bet plonaodis politikasV. Putinas yra kietas lyderis, tačiau turi „ploną odą“, todėl švaisto savo šalies potencialą, pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, praneša „Ukrainskaja pravda“.„Žinau, kad susidūrėme su kietu partneriu, turinčiu ploną odą. Aš turiu daug patirties... Ne tik su juo, bet ir su kitais žmonėmis“, - teigė ji.H. Clinton taip pat pažymėjo, kad „visos pusės turi vengti žingsnių, kurie gali būti suprasti neteisingai ir sukelti neteisingas pasekmes šiuo sudėtingu metu“. Anksčiau ji yra pareiškusi, kad kad Rusijos prezidento veiksmai Kryme panašūs į Adolfo Hitlerio veiklą.
Simferopolyje automatais buvo apšaudytas Kijevo aktyvistų automobilisKijeviečiai pabandė prisiartinti prie respublikos karinio komisariato, kuris užimtas kariškių be atpažinimo ženklų ir vadinamų tiesiog „žaliaisiais žmogiukais“. Kai grupės „Ukraina su jumis“ aktyvistai per tvorą pasidomėjo, kas vyksta kitoje jos pusėje, jiems buvo duotos penkios minutės išsinešdinti, antraip pagrasino paimsiantys į nelaisvę.Automatais ginkluoti kariškiai atidžiai stebėjo nekviestus svečius, o kai pastebėjo, kad jie filmuojami iš automobilio, pradėjo šaudyti. „Pradėjo šaudyti į ratus. Dalis kulkų pateko į automobilį. Šaudė pakabomis, ne taikydamiesi. Kulkos pataikė į durų apačią, gerai, kad ne aukščiau“, - pasakojo vienas iš įvykio dalyvių, aktyvistas Aleksejus Tamrazovas.
JAV įspėjo Rusiją neaneksuoti KrymoJungtinės Amerikos Valstijos įspėjo Rusiją, kad bet koks žingsnis siekiant aneksuoti Krymą užvers duris diplomatijai, skelbia BBC.JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergėjui Lavrovui teigė, kad Krymas yra Ukrainos dalis ir Maskva turėtų vengti karinio eskalavimo.JAV prezidentas Barackas Obama su pasaulio lyderiais kalbasi apie gilėjančią krizę, nes prorusiškai nusiteikę ginkluoti kovotojai šeštadienį į Krymą neįleido Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų.Iš Ukrainos žemyninės dalies važiavusius ESBO stebėtojus nežinomi asmenys sustabdė, vėliau į orą buvo paleisti įspėjamieji šūviai. Per incidentą niekas nenukentėjo. Tai buvo trečias kartas, kai ESBO stebėtojai nebuvo įleisti į Krymą, kurį kontroliuoja prorusiškos pajėgos.Pasak JAV valstybės departamento, pokalbis tarp J. Kerry ir S. Lavrovo vyko telefonu šeštadienį. „Jis (J. Kerry) aiškiai pareiškė, kad tolesnis karinis eskalavimas ir provokacijos Kryme ar kitose Ukrainos vietose bei veiksmai siekiant prijungti Krymą prie Rusijos užvers bet kokią diplomatijos galimybę ir paragino kuo labiau susilaikyti“, - teigė JAV valstybės departamento atstovas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina turįs teisę ginti šalies interesus ir etninių rusų Kryme teises.Kiek anksčiau S. Lavrovas teigė, kad krizė Ukrainoje „sukurta dirbtinai dėl išskirtinai geopolitinių priežasčių“. Jis patvirtino, kad Rusija buvo susisiekusi su Ukrainos laikinąją vyriausybe, bet sakė, kad Kijevas radikalių dešiniųjų rankose.Šeštadienį kalbėdamasis su žurnalistais, Rusijos užsienio reikalų ministras teigė: „Mes pasiruošę tęsti dialogą su vakarais su sąlyga, kad tas dialogas bus sąžiningas, tarp lygiaverčių partnerių, nebandant paversti mus konflikto šalimi. Ne mes sukėlėme šitą krizę.“Tuo tarpu Baltieji Rūmai pranešė, kad šeštadienį prezidentas B. Obama telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Cameronu, Italijos premjeru Matteo Renziu ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande. „Lyderiai pakartojo esą labai susirūpinę dėl to, kad Rusija akivaizdžiai pažeidė tarptautinę teisę ir patvirtino paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui“, sakoma pranešime.JAV prezidentas taip pat šeštadienį surengė konferencinį pokalbį su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, Latvijos prezidentu Andriu Berziniu ir Estijos prezidentu Toomas Hendrik Ilves. Per pokalbį B. Obama dar kartą pabrėžė, kad JAV prisiima tvirtus įsipareigojimus ginti Baltijos valstybes pagal Šiaurės Atlanto Aljanso sutarties 5 straipsnį.
JAV generolas Martinas Dempsey, vadovaujantis JAV Generaliniam štabui: esame pasirengę ginti sąjungininkusJis nurodė, jog JAV yra pasiruošusi ginti NATO sąjungininkus, tačiau pridūrė, jog diplomatai daro viską, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai, skelbia unian.net. Jis įspėjo, jog dabartinis Rusijos karių elgesys Kryme kelią grėsmę ir kitoms Europos valstybėms, kuriose gyvena etninės diasporos.
Vitalijaus Klyčko partija "Udar" (liet. "Smūgis") siūlo nedelsiant uždaryti Ukrainos sienas ir oro erdvę.Partija savo pareiškime paskelbė, jog dabar yra iškilęs Ukrainos valstybingumo ir teritorinio vientisumo klausimas, tad būtina imtis visų priemonių, kurios galėtų padėti atremti Rusijos agresiją.
Buvusi Ukrainos premjere Julija Tymošenko į Ukrainą gali grįžti po savaitėsBerlyno medikai kol kas dar atlieka J. Tymošenko stuburo diagnostiką ir nėra galutinai apsisprendę, ar operuos pasislinkusius politikos tarpslankstelinių diskų pažeidimus.Iš kalėjimo J. Tymošenko buvo išleista vasario 22 d., o 23 d. išvyko į Dnepropetrovską pasimatyti su mama, kai staiga ji nebegalėjo normaliai vaikščioti.Tuomet Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog Vokietija gali priimti J. Tymošenko gydymui.
Ukrainos karinė technika pajudėjo iš LvovoUkrainos kariuomenės karinės technikos kolona pajudėjo iš Lvovo, netrukus šalies Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje buvo paskelbta, jog pradedamos "pratybos".Apie pajudėjusią koloną pranešė zaxid.net skaitytojai, skelbia unian.net.Ukrainos krašto apsaugos ministerijos atstovas spaudai Vakarinėms teritorijoms Aleksandras Poroniukas nurodė, jog vykdomos pratybos, tačiau daugiau detalių neatskleidė, norodydamas, jog tai sudaro karinę paslaptį.Jis paprašė vietos gyventojų atsižvelgti į tai, jog šalies keliais juda sunkioji technika. "Turime didelį prašymą automobiliais nepsirijungti prie kolonos. Vyksta pratybos", - dėstė jis.
Ukrainos karinių mokymų dalyviai kreipėsi į kareivius ir karininkus RusijojeUkrainos moksleiviai, dalyvaujantys kariniuose mokymuose, kreipėsi į savo kolegas Rusijoje prašydami išsaugoti taiką ir ramybę, bei užtikrinti, kad priešprieša tarp šalių nedidėtų.Apie tai tinklalapiui unian.net pranešė Ukrainos krašto apsaugos ministerija."Ukrainos karinių mokymų dalyviai niekada neskirstė savęs pagal tautybes, neleisdavo atsirasti jokiai diskriminacijai dėl kalbos ar religijos. Šiandien Ukrainos ginkluotose pajėgose savo konstitucinę pareigą atlieka karininkai ir kareiviai – įvairių tautybių Ukrainos piliečiai", - dėstoma rašte.Kreipimosi autoriai sako, jog "reikia suprasti, kad tik vieningai, bendromis jėgomis galima neleisti tolimesnio karinės ir politinės situacijos pablogėjimo, kraujo praliejimo, ir, galiausiai, negrįžtamo santykių tarp šalių ir tautų pablogėjimo"."Daugelis mūsų, karinių mokymų dalyvių, esame buvę "karštuose taškuose" ir savo akimis matėme, kas yra karas", - rašo ukrainiečiai.
Krymo totoriai prašo užkirsti kelią etniniams valymamsKrymo totorių bendruomenės vadas Refatas Čubarovas kreipėsi raštu į JAV prezidentą Baracką Obamą prašydamas užkirsti kelią etniniams valymams."Daugiatautė Krymo gyventojų bendruomenė - ukrainiečiai, rusai, totoriai - išgyvena dėl pačių tamsiausių nuojautų ir baiminasi dėl savo vaikų, artimųjų ir draugų gyvybių. Bet kuriuo metu gali atsitikti nepataisoma", - dėstė jis laiške B. Obamai.Savo laiške jis dėstė, jog gyventojai išgyvena dėl galimų etninių valymų ir nežino, kas apsaugos žmones, jei prasidėtų išpuoliai prieš vienas ar kitas mažumas."Ponas Prezidente! Esu tikras, kad atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų pasaulis galės surasti tik kartu su JAV, Ukrainos ir Rusijos vyriausybėmis. Būkite ryžtingu vardan taikos, teisingumo ir šimtų tūkstančių Krymo gyventojų gyvybių", - dėstė R. Čubarovas.
Apšaudytas Ukrainos lėktuvas, Rusijos pajėgos žygiuoja į miesteliusRusijos pajėgos įžengė į Ukrainos Chongar miestelį, informuoja vietos žiniasklaida.Rusijos kariuomenę pastebėjo savivaldos darbuotojai, skelbia TSN.ua.Vietos gyventojai pastebėjo, kad kariškiai ėmė gręžti žemę, spėjama, kad duobės ruošiamos pasienio stulpams įkasti. Gyventojai kaip protesto ženklą prie savo namų iškėlė Ukrainos vėliavas.Miestelis yra įsikūręs Krymo Šiaurėje.Neginkluotas Ukrainos pasienio pajėgų lėktuvas buvo apšaudytas iš Krymo pusės, skelbia unian.net. Per išpuolį niekas nenukentėjo.
Prancūzija ir JAV perspėja dėl galimų „naujų priemonių“ prieš RusijąPrancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir JAV vadovas Barackas Obama šeštadienį perspėjo dėl galimų „naujų priemonių“ prieš Rusiją, jei ji nepadarys pažangos siekiant sumažinti krizės įtampą Ukrainoje, pranešė Prancūzijos prezidentūra.Prezidentūros išplatintame pranešime nurodyta, kad per šeštadienį įvykusį pokalbį telefonu F.Hollande'as ir B.Obama patvirtino nuostatą, jog „Rusija turi atitraukti pajėgas, pasiųstas į Krymą nuo vasario pabaigos, ir padaryti viską, kad būtų leista dislokuoti tarptautinius stebėtojus“.„Jeigu stigs pažangos šia linkme, bus imtasi naujų priemonių, kurios pastebimai paveiks santykius tarp tarptautinės bendrijos ir Rusijos, o tai nėra niekam naudinga“, - pažymima jame.
Lenkija laikinai uždarė savo konsulatą SevastopolyjeDėl Rusijos karinių pajėgų veiksmų, kurie kelia nerimą, Lenkijos konsulatas Kryme nutraukė darbą, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, informuoja  "TVN 24".Šio konsulato  pareigas perims Lenkijos diplomatinė įstaiga Sevastopolyje.“Susidarius  pavojingai įtampai dė Rusijos karinių pajėgų veiksmų, perkėlėme savo konsulatą Kryme į Sevastopolį, tuo tarpu šiame mieste esantis lenkų konsulatas laikinai sustabdė savo veiklą, kurią perims konsulatas Odesoje" praneša Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Šalia Simferopolio pastebėtas rusų karinis konvojusLiudininkai šalia Krymo pusiasalyje esančio Simferopolio miesto pastebėjo beveik 50-ties sunkvežimių konvojų su rusų kariais, rašo "Reuters".Rusiškas karines mašinas lydėjo aštuoni šarvuočiai, du greitosios pagalbos automobiliai, cisternos su kuru ir kita karine technika.Kur ši karinė technika juda, kol kas neaišku.JAV gynybos departamento skaičiavimais Ukrainos Krymo pusiasalyje gali būti dislokuota apie 20 tūkstančių rusų karių, Kijevo atstovai teigia, kad jų yra bent dešimčia tūkstančių daugiau.
Ukraina tapo kibernetinės atakos taikiniuUkrainoje dešimtys kompiuterių tinklų buvo užkrėsti nauju agresyviu kibernetiniu ginklu „Snake“ („Gyvatė“), nurodė ekspertai.Šis kompiuterinis virusas vis plačiau naudojamas nuo šių metų pradžios – dar prieš įsiplieskiant didžiausiems protestams, per kuriuos galiausiai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma penktadienį paskelbtame Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo bendrovės „BAE Systems“ pranešime.Sudėtingos struktūros virusas „Snake“ yra panašus į žalingą programą „Stuxnet“, kuri trikdė Irano branduolinių objektų darbą 2010 metais.„Snake“, dar žinomas kaip „Ouroboros“ (Uroboras, senovės graikų mitologijoje – gyvatė, ryjanti savo uodegą), suteikia galimybę kibernetiniams įsilaužėliams „visišką nuotolinę prieigą prie pažeistos sistemos“, – nurodė BAE.Ši programa gali likti neaktyvuota daug dienų, todėl ją aptikti itin sunku.Nors šio viruso kilmė neaiški, regis, jo kūrėjai veikia toje pačioje laiko juostoje, kuriai priklauso Maskva. Be to, jo programiniame kode esama rusiško teksto eilučių, pridūrė BAE.Bendrovė užfiksavo 14 „Snake“ atakų atvejų Ukrainoje nuo šių metų pradžios, tuo tarpu per visus 2013 metus tebuvo aštuoni tokie atvejai. Nuo 2010 metų Ukrainoje užfiksuoti iš viso 32, o visame pasaulyje – 56 užkrėtimo šiuo virusu atvejai.Nigelas Inksteris, iki 2006 metų vadovavęs Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 operacijoms, sakė, kad kibernetines atakas Ukrainoje veikiausiai organizuoja Rusija.„Jeigu pažvelgtumėte į tai per tikimybių prizmę ..., tuomet įtariamųjų sąrašas sumažėja iki vieno“, – jis sakė dienraščiui „Financial Times“.„Dar visai neseniai rusai veikė patylomis, tačiau, mano nuomone, neabejotina, kad jie pajėgūs surengti didelio masto kibernetines atakas – pradedant masinėmis paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDOS) atakomis, baigiant labai, labai įmantriomis atakomis“, – teikė ekspertas.
Kryme prorusiškos pajėgos ESBO stebėtojus pasitiko perspėjamaisiais šūviaisEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiųstiems stebėtojams šeštadienį nebuvo leista patekti į Krymą, kai jiems priartėjus prie vieno patikros posto nuaidėjo perspėjamieji šūviai, pranešė tos misijos narys.Pasak jo, buvo paleisti „tikriausiai trys šūviai“, kai automobilių kolona, kurioje važiavo stebėtojų autobusai, priartėjo prie patikros posto, užimto prorusiškų pajėgų.Šaltinis pridūrė, kad tie šūviai veikiausiai nebuvo nutaikyti į stebėtojus.Anksčiau šeštadienį ESBO pranešė, kad stebėtojai vėl mėgins važiuoti į Krymą pro Armiansko patikros postą.
Rusija ir Ukraina ginčijasi dėl „Maidano snaiperių“Viena iš didžiausių mįslių, likusių po protestų Ukrainoje, per kuriuos buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius – kuriai stovyklai priklausė snaiperiai, sėję mirtį ir siaubą Kijeve?Ta mįslė tapo nauju nerimą keliančiu akcentu Ukrainos krizėje, kai naujoji Kijevo vyriausybė ir Kremlius pateikia labai skirtingas versijas apie įvykius, galinčius tiek sukompromituoti naujuosius Kijevo lyderius, tiek sustiprinti jų legitimumą.Naujoji Ukrainos valdžia tiria vasario 18-20 dienomis vykusį kraujo liejimą ir dabar kelia prielaidą, jog už jį atsakinga ne V.Janukovyčiaus vyriausybė, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ukrainos pareigūnų nuomone, Kremlius galėjo būti suinteresuotas, kad per opozicijos protestus žūtų žmonių, nes tai galėtų būti panaudota kaip dingstis kariniam įsibrovimui.Tuo tarpu Rusija kelia prielaidą, kad snaiperiai buvo pasiųsti Ukrainos opozicijos lyderių, mėginant pakurstyti pasipiktinimą V.Janukovyčiaus vyriausybe šalyje ir užsienyje.Naujasis Ukrainos sveikatos apsaugos ministras – gydytojas, kuris padėjo teikti pagalbą per protestus sužeistiems žmonėms – sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad šautinės žaizdos tiek ant žuvusių protestuotojų, tiek milicininkų kūnų buvo labai panašios. Teisėsaugos pareigūnai neatmeta galimybių, kad šauliai siekė pakurstyti konfrontaciją tarp abiejų stovyklų ir išprovokuoti netgi dar didesnį smurtą, kad V.Janukovyčius galiausiai būtų nuverstas.„Manau, kad (provokacijas planavo) ne vien ankstesnis režimas – prie to taip pat prisidėjo Rusijos specialiosios pajėgos, kurios tarnavo režimo ideologijai ir ją palaikė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Olehas Musijus.Tačiau V.Putinas tikino, kad snaiperius į vadinamuosius Maidano protestus pasiuntė opozicijos lyderiai, o Kremliaus pareigūnai aiškino, kad jų versiją patvirtina Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto pokalbis telefonu su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton, kurio įrašas šią savaitę buvo paviešintas žiniasklaidos.Faktai rodo, kad snaiperiai, ginkluoti galingais šautuvais, šaudė nuo pastatų stogų ir pro langus Kijevo centre, o nuo jų ugnies žuvo arba buvo sužeisti dešimtys žmonių. Tarp aukų buvo opozicijos protestuotojų, niekuo dėtų civilių, aiškiai nedalyvavusių susirėmimuose, medikų ir milicijos pareigūnų.Snaiperių aukomis tapo daugiau nei 100 žmonių, žuvusių per Kijeve vykusius susirėmimus; dar šimtai buvo pašauti arba kitaip sužeisti per smurtą gatvėse.Antradienį Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas užsiminė, kad tyrėjai tikriausiai nukreips dėmesį į išorinius, o ne Ukrainos veikėjus.„Galiu pasakyti tik viena: esminis veiksnys šioje priešpriešoje, peraugusioje į kruviną mūšį Kijeve, kuris apvertė frontą aukštyn kojomis ir atvedė į šoko būklę, buvo trečioji jėga, – A.Avakovą citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Ir ta jėga – ne ukrainietiška. Labai noriu, kad mes visi tai aiškiai suprastume.“Kitą dieną generalinis prokuroras Olehas Machnickis pareiškė, kad pareigūnai rado snaiperių iššautų šovinių tūtelių Nacionalinio banko pastate ant kalvos, esančios už kelių šimtų metrų nuo Nepriklausomybės aikštės (Maidano), kuri tapo pastarųjų protestų prieš vyriausybę simboliu. Pasak jo, tyrėjai taip pat patvirtino, jog snaiperiai šaudė iš viešbučio „Ukraina“, esančio prie aikštės, taip pat vadinamojo Chimerų namo – oficialios rezidencijos šalia prezidento administracijos pastato.Vidaus reikalų ministras Mykola Veličkovyčius sakė naujienų agentūrai AP, kad saugumo pajėgų snaiperių dalinių, pavaldžių milicijos specialiosioms pajėgoms „Berkut“ ir kitiems VRM departamentams, vadai per apklausas neigė, jiems buvo duoti įsakymai šaudyti į žmones.O.Musijus, kuris ilgiau nei du mėnesius organizavo medicinos punktus Maidane, sakė, kad vasario 20-ąją apie 40 mirtinai pašautų civilių ir protestuotojų buvo atgabenti į improvizuotą ligoninę, įrengtą netoli Nepriklausomybės aikštės. Tačiau jis nurodė, kad medikai taip pat suteikė pagalbą trims milicijos pareigūnams, kurių žaizdos buvo tokios pačios.Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai, ypač šautinių žaizdų panašumas, jį ir kitus verčia manyti, jog snaiperiai šaudė į abiejų stovyklų narius Maidane ir kad tokiais veiksmais buvo siekiama išprovokuoti didelę pasipriešinimo bangą, kuri turėjo nuversti V.Janukovyčių, tačiau tuo pačiu pateisinti Rusijos invaziją.Rusija irgi stengiasi išnaudoti neaiškumą dėl kraujo praliejimo Kijeve, kad sukompromituotų dabartinę Ukrainos vyriausybę. Per antradienį surengtą spaudos konferenciją V.Putinas išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, sakydamas, kad tie snaiperiai „galėjo būti provokatoriai, pasiųsti opozicijos partijų“.Ši versija išplito kitą dieną, kai nutekėjo vasario 26 dieną vykęs privatus Estijos UR ministro U.Paeto pokalbis telefonu su ES diplomatijos vadove C.Ashton. Ir šį pokalbį paviešino Rusijos vyriausybės kontroliuojama televizija televizija „Russia Today“.Per tą pokalbį U.Paetas sakė, kad lankydamasi Kijeve girdėjęs iš protesto dalyvių, kad su snaiperio išpuoliais buvo susiję V.Janukovyčiaus priešininkai.U.Paetas nurodė, kad aukas gydžiusi gydytoja Olha Bogomolec sakiusi jam, jog ir milicininkus, ir protestuotojus nukovė tokios pat kulkos ir kad „darosi vis labiau suprantama, kad už snaiperių stovėjo ne Janukovyčius, o kažkas iš naujosios koalicijos“.Trečiadienį Taline U.Paetas patvirtino minėto pokalbio autentiškumą ir dar pasakė žurnalistams, kad jis tik pakartojęs tai, ką sakė O.Bogomolec. Jis sakė neturįs galimybių patikrinti tokių teiginių, bet vadino O.Bogomolec „neabejotinai autoritetingu asmeniu“.O.Bogomolec interviu anksčiau šią savaitę sakė britų laikraščio „The Telegraph“ korespondentui, kad ji nežino, ar tikrai milicininkai ir protestuotojai buvo nukauti vienodų kulkų, bei tvirtino, jog reikia kruopštaus tyrimo.„Niekas vien tik pamatęs žaizdas, gydydamas aukas, negali nustatyti ginklo tipo, – sakė ji. – Tikiuosi, kad tarptautiniai ekspertai ir Ukrainos tyrėjai nustatys, kokio tipo buvo ginklai tuose žudymuose ir kaip tai buvo atlikta. Aš neturiu jokių duomenų kam nors įrodyti“.Ketvirtadienį Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas sakė aptaręs minėtą nutekintą pokalbį per uždarą JT Saugumo Tarybos posėdį.Jeigu šis pokalbis yra, tikras, pažymėjo jis žurnalistams, „sunku įsivaizduoti, kaip toks parlamentas... gali būti laikomas teisėtu parlamentu, kuris gali priimti teisėtus sprendimus dėl Ukrainos ateities“.Buvęs aukšto rango Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnas, Henadijus Moskalis, buvęs šios tarnybos vadovo pavaduotojas, ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dzerkalo Tizhnya“, pasakė, kad šaudė Vidaus reikalų ministerijos ir UST snaiperiai, ne užsieniečiai.„Beje, snaiperiai gavo įsakymus šauti ne tik į protestuotojus, bet ir į milicininkus. Visa tai buvo daroma, siekiant eskaluoti konfliktą, siekiant pateisinti policijos operaciją Maidanui išvaikyti“, – taip anot laikraščio sakė H.Moskalis.Viena iš snaiperių aukų tapo 57 met Aleksandras Tonskychas. Jis pasakojo AP kad vasario 20-ąją apie 10 val. jis kartu su dešimtimis kitų opozicijos kovotojų pajudėjo į pietus nuo pagrindinės susirėmimų vietos Maidane.Pasak vyro, „Berkut“ netikėtai atsitraukė, tačiau tuojau po to snaiperiai pradėjo šaudyti bent iš dviejų pusių – veikiausiai nuo vyriausybinių pastatų, buvusių už 200–300 metrų, stogų.A.Tonskychas pasakojo, jog dešimtys žmonių buvo „pakirsti kaip žolė“, o jis kartu su kitais susigūžė už akmeninės sienelės, siekiančios iki krūtinės, laikydami medines lazdas ir iš milicijos pajėgų atimtus metalinius skydus.Jis sakė, kad bent 10 žmonių žuvo iš karto, o daug kitų buvo sužeisti. Kūnai buvo suvirtę vienas ant kito tarsi nulūžusios medžių šakos.Vėliau pradėta šaudyti iš trečios krypties, sakė A.Tonskychas. Kai jis tupėjo prisiglaudęs nugara prie vieno medžio, viena kulka jam pervėrė dešinę ranką ir dešinį šoną, prakiurdė plautį ir įstrigo žemiau širdies.Tuomet jis prarado sąmonę.
Rusija perspėja galinti nebeįsileisti ginklų inspektorių, padidėjus įtampai dėl Ukrainos krizėsRusija svarsto galimybę nebeįsileisti užsienio inspektorių tikrinti strateginės ginkluotės arsenalų, branduolinius užtaisus galinčių nešti balistinių raketų, atsakydama į JAV ir NATO „grasinimus“ dėl krizės Ukrainoje, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija.„Nepagrįsti NATO ir Jungtinių Valstijų grasinimai Rusijai dėl jos politikos Ukrainoje mūsų vertinami kaip nedraugiškas ženklas, kuris leidžia paskelbti susidarius force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms“, – vienas neįvardytas aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas nurodė pranešime, išplatintame Rusijos naujienų agentūroms.Inspekcijos, kurios gali būti sustabdytos, yra vykdomos pagal Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) tarp Maskvos ir Vašingtono, taip pat pagal Vienos dokumentą, pasirašytą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių.
S. Aksionovas: niekas negali atšaukti Krymo referendumoProrusiškai nusiteikęs nepripažintos Krymo autonominės respublikos faktinis vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, jog "niekas neturi teisės" uždrausti kovo 16 dieną surengti referendumą dėl pusiasalio politinio statuso, rašo "Reuters"."Aukščiausioji Krymo taryba vienbalsiai išpildė "krymiečių" reikalavimą, balsavome dėl referendumo surengimo kovo 16 dieną ir niekas negali to atšaukti", - S. Aksionovo žodžius citavo "Interfax" naujienų agentūra.Anot politiko, referendumas rengiamas skubos tvarka, kad būtų išvengta "provokacijų, nes situacija Ukrainoje ganėtinai įtempta".JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti Vakarų šalių lyderiai atmetė būsimo referendumo teisėtumą. Ukrainos valdžia šeštadienį įspėjo neleisianti pusiasaliui atsiskirti nuo šalies, nors ir atmetė ginkluotos intervencijos galimybę.
Lenkija evakuoja savo konsulatą SevastopolyjeLenkijos užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimą išvesti iš Sevastopolio savo konsulato darbuotojus.Dėl didėjančios įtampos, susijusios su Rusijos pajėgų buvimu Kryme, URM priėmė sprendimą evakuoti Lenkijos konsulatą Kryme, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pranešė socialiniame tinkle „Twitter“, pridurdamas, jog tai daroma nenoriai.„Dėkoju konsului Wieslawui Mazurowui ir Lenkijos Respublikos konsulato Sevastopolyje darbuotojams už pateisintus lūkesčius ir pavyzdingą misijos vykdymą“, – rašė jis.
JAV žinojo, ką planuoja V. PutinasJAV aukščiausi valdžios sluoksniai  prieš savaitę buvo įspėti apie Rusijos veiksmus Kryme, pareiškė  JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas Michaelis Flynnas.Portalas Npr.org cituoja M. Flynną, kuris teigia, kad „maždaug prieš 7-10 dienų iki prasidedant Rusijos karių veiksmams Kryme, mes parengėme labai detalią ataskaitą, kurioje perspėjome, kaip aš sakau, apie dalykus, kurie neišvengiami”.Pasak jo, žvalgyba stebėjo aktyvumą aplink laivyno bazę ir norėjo įsitikinti, ar tai mokymai, kaip skelbta.
Britanijos vicepremjeras: V. Putinas lieka įsikibęs „KGB mąstysenos“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo Šaltojo karo pabaigos tikriausiai išlieka „smarkiai užšaldytas“ ir į padėtį Ukrainoje reaguoja vadovaudamasis pasenusia sovietinės KGB mąstysena, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vicepremjeras.Interviu dienraščiui „The Guardian“ ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas sakė, kad V.Putinas taiko „vakarykščius padalijimus ir argumentus šiandienos problemoms“.N.Cleggas pripažino, kad Kryme egzistuoja „aiškius rusiškas įspaudas“ ir kad tas regionas turėtų būti traktuojamas kitaip negu kitos Ukrainos teritorijos.
Kijevas tikisi spręsti krizę su Rusija diplomatinėmis priemonėmisUkraina tebesitiki, kad pavyks išsaugoti gerus kaimyniškus santykius su Rusija ir rusakalbiais, šeštadienį pareiškė laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.„Norėtume gerų kaimyniškų santykių su visomis kaimynėmis, ir su Rusija. Būtent dėl šios priežasties paliekame atvirą diplomatinio dialogo su Rusija variantą, paliekame tiesioginių kontaktų tarp Ukrainos ir Rusijos galimybę“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.A.Deščycia pridūrė, kad Ukraina taip pat tikisi ateityje palaikyti „gerus santykius su Rusijos liaudimi“.„Suprantame – kad ir kas nutiktų, geografiškai gyvensime šalia (vieni kitų), ir turime vystyti tokius santykius ateityje“, – sakė jis.Tačiau A.Deščycia pažymėjo, kad turi būti užtikrintas Ukrainos teritorinis vientisumas.„Krymo mes niekam neatiduosime“, – pareiškė ministras, pridūręs, kad būtina kiek įmanoma greičiau įkurti kontaktinę grupę, kuriai būtų pavesta sureguliuoti konfliktą tame autonominiame regione, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusija.
Rusija: naujoji Ukrainos vyriausybė priklausoma nuo ultranacionalistųRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė gauna įsakymus iš ekstremistų ir neigia tiesioginį Maskvos vaidmenį Krymo krizėje.„Vadinama laikinoji vyriausybė nėra savarankiška ir, labai gaila, yra priklausoma nuo radikaliųjų nacionalistų, kurie įvykdė ginkluotą valdžios užgrobimą“, – jis sakė spaudos konferencijoje Maskvoje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, ar Maskva pasiruošusi tartis su dabartine Kijevo vyriausybe dėl padėties Kryme.„Kam jie atstovauja – manau, mūsų Vakarų partneriai neblogai žino. Juk jie ten reguliariai lankosi, o savame rate atvirai dalijasi didelį nerimą keliančiais įspūdžiais – tačiau, matyt, dėl politinių priežasčių, viešumoje tuos faktus stengiasi nutylėti“, – aiškino S.Lavrovas.
Tūkstančiai Krymo moterų surengė taikos demonstracijąKryme keli tūkstančiai moterų įvairių tautybių, tarp jų yra rusių, ukrainiečių, totorių, dalyvavo taikioje demonstracijoje, pranešama BBC tinklalapyje.Pasak BBC korespondento, moterys laikė plakatus „Mes už taiką“, „Karui – ne“, „Krymas – Ukraina“.JAV gynybos departamento duomenimis Kryme dabar yra apie 20 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos pasieniečiai nurodo kitą rusų karių skaičių – 30 tūkstančių.Tuo tarpu Rusijos valdžia tvirtina, kad Krymo pusiasalyje nėra Rusijos kariškių, jie esą tik savo bazėse Sevastopolyje.
Ukraina ketina tirti „Maidano snaiperių“ problemąUkraina gali greitai paskelbti sudaranti komisiją, tirsiančią vadinamųjų Maidano snaiperių problemą, reaguodama į paskelbtą telefoninį pokalbį tarp Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto ir Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.Anksčiau šią savaitę Rusijos žiniasklaida paskelbė, esą Estijos diplomatijos vadovas patvirtino, jog snaiperiai, šaudę į žmones per opozicijos protestuotojų ir Ukrainos saugumo pajėgų susirėmimus Maidanu vadinamoje Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje bei kitose vietose, buvo susiję su „naująja koalicija“, o ne su dabar jau nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimu.„Buvo priimtas sprendimas artimiausioje ateityje paskelbti, kad bus sudaryta oficiali komisija – tikriausiai parlamentinė – kurioje bus pakviesti dalyvauti atstovai iš įvairių partijų, tarp jų ir (buvusios valdančiosios) Regionų partijos, taip pat tarptautiniai ekspertai, galbūt ir iš Rusijos“, – vienas šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose sakė „Interfax“ telefonu iš Kijevo.Pasak agentūros pašnekovo, ekspertų iš Vakarų šalių kviesti neplanuojama.Minimas pokalbis, kurio autentiškumą patvirtino Estijos URM, įvyko vasario 26 dieną po U.Paeto vizito į Ukrainą tuoj po kruvinų įvykių Kijeve, kai smurtas jau liovėsi. Kalbėdamasis su C.Ashton, U.Paetas svarstė, kad snaiperiai Maidane šaudė ir į protestavusius žmones, ir į tvarkos sergėtojus. Jis kalbėjo apie šaltinį, kuris patvirtino, jog nukentėjusieji abiejose pusėse buvo sužeisti iš to paties ginklo.„Interfax“ citavo Ukrainos teisėsaugos tarnybų šaltinį, anksčiau priklausiusį dabar jau išformuotam milicijos specialiųjų pajėgų daliniui „Berkut“, dalyvavusiam kruvinuose susirėmimuose Kijeve, kuris sakė, kad Kijevo naujoji valdžia galbūt sudarys tokią komisiją, tačiau tikriausiai sieks „padaryti išvadą, kad veikė snaiperiai iš dviejų pusių.„Speciali darbo grupė, kuriai, anot kai kurių pranešimų, vadovauja (Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus) Parubijus, jau buvo sudaryta, kad parengtų tokią išvadą“, – sakė šaltinis, pageidavęs neviešinti jo vardo.Paklaustas, kaip gali būti klastojami įrodymai, jog Ukrainos milicininkai šaudė į Maidano aktyvistus, šaltinis sakė, kad gali būti šaudoma iš milicijos tarnybinių ginklų į demonstrantų naudotus skydus, drabužius ir medines barikadų dalis – kad kulkos išliktų geresnės būklės.„Neatmestina, kad jie „padirbės“ su lavonais – nors tai techniškai sudėtinga, – teigė „Interfax“ pašnekovas. – Bus paruošti apie 40–50 liudininkų, mačiusių specialiųjų pajėgų snaiperių darbą. Kad atrodytų labiau įtikinama, jais gali tapti moterys, pagyvenę žmonės.“„Trumpai tariant, jie suras gydytojų ir balistikos ekspertų iš kokio nors teismo medicinos centro, taip pat pasirūpins „saugikliais“, kad niekas nesusimautų, ir paneigs pareiškimą, jog Maidane nebuvo Vidaus reikalų ministerijos snaiperių“, – pridūrė jis.
Teigia, kad negąsina gyvenimas be rusiškų dujųLaikinasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Dečica mano, kad Ukraina gali kompensuoti rusiškų dujų tiekimo sumažinimą iš kitų šaltinių, tiesa, nenurodė, kokių.„Savo laikų buvo priimtas sprendimas užblokuoti metro, tačiau taksistai vežiojo žmones į Maidaną ir jei Rusija nustos tiekti dujas, tikėtina, mes ieškosime kitų šaltinių”, - teigė jis.
Kijevas reikalauja tarptautinių stebėtojų per Krymo referendumąPer referendumą Kryme būtinas tarptautinių stebėtojų buvimas, sakoma Kijeve, nors ir neketinama pripažinti šio referendumo rezultatų.„Bet kurie šio referendumo rezultatai neteisėti, ir nėra kitų variantų, tik protestuoti ir sakyti tarptautinei bendruomenei, kad referendumo rezultatai bus negaliojantys“, – pareiškė Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia šeštadienį per spaudos konferenciją Kijeve.Pasak jo, Ukraina ir tarptautinė bendruomenė nepripažįsta to referendumo.„Vis dėlto, mes primygtinai reikalaujame, kad ten būtų tarptautiniai stebėtojai, tačiau dar nėra ESBO ir Europos Sąjungos sprendimo tarptautinių organizacijų lygiu dėl stebėjimo, kas vyksta Kryme“, – pažymėjo A.Deščycia.Ukrainos URM taip pat prašo Rusijos neblokuoti tarptautinių organizacijų sprendimo siųsti stebėtojus į Krymą.Be kita ko A.Deščycia nurodė, kad tarpininkų žiniomis, esama vilties sureguliuoti padėtį Kryme.„Manau kad esama požymių, teikiančių mums vilčių. Mes nesusėdome su Rusijos atstovais ir nepasikalbėjome, bet mums pavyko perduoti savo žinutę per tarpininkus, – Rusijos pozicija nėra kategoriška, jie priima šį pasiūlymą ir galvoja, todėl yra šiokios tokios vilties. O koks yra tas pasiūlymas – dar per anksti kalbėti“, – pasakė A.Deščycia.
Rusijos nereikia laikyti Ukrainos konflikto dalyve, sako S. LavrovasRusija prašo savo partnerių pasaulyje nelaikyti jos konflikto Ukrainoje dalyve, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Mes esame pasirengę tęsti dialogą, suvokdami, kad dialogas turi būti atviras, partneriškas, be mėginimų rodyti mus vos ne konflikto dalyve“, – sakė jis per spaudos konferenciją šeštadienį Maskvoje.
Ukraina prašo Maskvos įsileisti stebėtojusKijevas prašo Maskvos neblokuoti tarptautinių organizacijų, kurios nori siųsti stebėtojus į Krymą.Laikinasis Ukrainos užsienio ministras Andrejus Dečica šeštadienio spaudos konferencijos kreipėsi į Rusiją su prašymu neblokuoti tarptautinių organizacijų sprendimų ir leisti įsitikinti nepriklausomiems stebėtojams, kokia yra tikroji Krymo padėtis.
S. Lavrovas: naujausių pranešimų apie snaiperius Kijeve negalima „slėpti po kilimu“Rusija reikalauja, kad būtų ištirti Kijeve per neramumus padaryti nusikaltimai, tarp kurių yra ir vadinamoji snaiperių byla, pasakė Rusijos UR ministras Sergejus Lavrovas.„Turi būti tyrimas, ir naujausių pranešimų apie vadinamąją snaiperių bylą, manau, nebegalima slėpti po kilimu“, – sakė jis per spaudos konferenciją surengtą kartu su savo kolega iš Tadžikijos Sirodžidinu Aslovu.„Mes siūlėme, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) atliktų objektyvų šio fakto tyrimą, – sakė S.Lavrovas. – Ir mes sieksime teisybės, nes mums labai ilgai buvo meluojama ir šis melas ilgai buvo naudojamas viešajai nuomonei Europoje ir pasaulyje nukreipti klaidinga linkme“.„Kalbant apie nusikaltimus, padarytus per įvykius Kijeve ir kituose Ukrainos regionuose, tame pačiame vasario 12 dienos dokumente yra straipsnis apie būtinybę atlikti nešališką tyrimą“, – nurodė Rusijos ministras.„Jis taip pat nugrimzdo į užmarštį. Tačiau buvo padaryti vienašališki sprendimai, pradėtos baudžiamosios bylos, arba reikalaujama kelti baudžiamąsias bylas, nepaisant visų susitarimų ir nepaisant būtinybės atlikti objektyvų tyrimą“, – kalbėjo S.Lavrovas.Ukrainos Konstitucinio teismo teisėjų atleidimas ir galimas persekiojimas yra precedento neturintis atvejis, pabrėžė jis.
Užėmė karinį komisariatąŠeštadienį ryte kariai, kurie prisistatė kaip „Krymo savigynos būrys”, užmė Simferopolyje esantį karinį komisariatą. Kaip skelbia Ukrianos naujienų agentūra „Unian”, apie tai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Krymo mediacentro vadovas Vladislavas Selezniovas. Pasak jo, užpuolikų buvo apie 100 žmonių, jie buvo ginkluoti automatais.
Rusijos kariai užėmė pasienio punktąNaktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos kariai užėmė „Čelkino” pasienio punktą Kryme, skelbia Zn.ua. Kaip nurodo portalas, iš punkto grasinant buvo išvaryti septyni ukrainiečių pasieniečiai. Kaip pranešime teigia Ukrainos pasienio tarnyba, „ginkluoti rusų kariai šianakt įsiveržė į pasienio punktą. Užpuolimo metu agresoriai sumušė punkto vadovą, kuris vadovavo budėjimui ir bandė pasipriešinti, ir užėmė patalpas, kuriose buvo laikomi ginklai. Užpuolikai užsuko ir į butus, kur gyveno pasieniečių šeimos”. Pasak tarnybos, užpuolikai atėmė mobiliuosius telefonus, taip pat grasinant ginklu liepta pasišalinti.
Dniepropetrovske ukrainiečiai sulaikė 7 rusų pseudožurnalistusUkrainos rytų mieste Dniepropetrovske milicija sulaikė septynis Rusijos piliečius, prisistačiusius žiniasklaidos bendradarbiais, nes jie nebuvo žurnalistai, pranešė Dniepropetrovsko srities teisėsaugos pareigūnas Sviatoslavas Oleinykas.„Negaliu jų vadinti normaliais žurnalistais, tai „pseudožurnalistai“. Jie buvo pastebėti ne tik mūsų srityje. Čionai jie atvažiavo į protesto demonstraciją, po to ketino vykti į kitą sritį“,– sakė S.Oleinykas žurnalistams.Pasak jo, šiuos asmenis domino tik provokaciniai siužetai. Nustatant jų darbovietes, paaiškėjo kad jie neatstovauja nei Ukrainos, nei Rusijos leidiniams.„Mes suprantame, kad tai yra tam tikro ideologinio pobūdžio desantai. Todėl mes apie tai informuosime centrinius valdžios organus, kad būtų imtasi priemonių pasienio kontrolei sustiprinti, į sąrašus įrašyti konkrečius žmones, kurie nėra pageidautini mūsų valstybės teritorijoje, – sakė S.Oleinykas. – Jeigu jie užsiima dezinformacija, tegu daro tai savo valstybės teritorijoje“.Jis dar pridūrė, kad srities valdžia visomis tesėtomis priemonėmis kovos su mėginimais dezinformuoti žmones apie padėtį Ukrainoje.„Teisėsaugos organai jau turi tokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, viena iš Dniepropetrovsko kilus moteris, prisistatydavo kaip „kareivio motina“, „Kijevo gyventoja“, „Charkovo gyventoja“ ir teikė melagingus komentarus žiniasklaidai“, – sakė S.Oleinykas.
Kanada įveda sankcijas RusijaiKanada įveda sankcijas Rusijai  - visų pirma, jos bus taikomos išduodant vizas Rusijos pareigūnams. Apie tai pranešė Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis.Pasak jo, draudimas išduoti vizas taikomas tiems asmenims, kurių veiksmai kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Tiesa, jis nepatikslino, kokiems konkrečiai pareigūnams taikomos sankcijos.
Rusija netiki, kad prasidės naujas Šaltasis karasRusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Rusija tikisi, kad dėl Ukrainos tarp Vakarų ir Rusijos neprasidės naujas Šaltasis karas.„Nesinorėtų, tikiu, kad tai nėra taip, tikiu, kad jis (Šaltasis karas – red. past.) neprasidėjo ir norėtusi tikėtis, kad ir neprasidės”, - penktadienį pareiškė D. Peskovas televizijos kanalo „Rossija 1” eteryje. Pasak D. Peskovo, nepaisant to, kad „jau užfiksuoti gilūs nesutarimai, konceptualaus pobūdžio nesutarimai tarp Rusijos, Europos valstybių ir JAV, vistik lieka viltis, kad dialogo metu pavyks aptikti kokių nors sąlyčio taškų”.
Prancūzija nepripažins referendumoPrancūzijos prezidentas Francois’as Hollande’as pareiškė, kad Vakarai nepripažįsta Krymo referendumo, kurio metu bus balsuojama dėl šios Ukrainos teritorijos nepriklausomybės. „Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas – nediskutuotinas”, - pareiškė F. Hollande’as, po susitikimo Kijeve su buvusiu Ukrainos užsienio reikalų ministru Piotru Porošenko ir partijos „Udar” lyderiu Vitalijumi Klyčko.
Sevastopolyje prorusiški aktyvistai suformuos didžiulę „gyvąją“ Rusijos vėliavąKrymo uostamiestyje Sevastopolyje prorusiški aktyvistai šeštadienį Nachimovo aikštėje planuoja suformuoti didžiulę Rusijos vėliavą, kuri matytųsi iš didelio aukščio.„Sevastopoliečiai, parodykime visam pasauliui, kad esame vieningi su Rusija, – socialiniuose tinkluose paskelbė organizatoriai. – Dėl to siūlome surengti masinę momentinę akciją: sukurti Rusijos „gyvąją“ trispalvę mūsų jūros fone, kuri matytųsi iš viršaus. Į akciją kviečiami visi norintys. Pagal preliminarias prognozes, tokiam renginiui reikės ne mažiau nei 5 000 žmonių.“Šio renginio organizatoriai Ukrainos regione, kurio separatistinė prorusiška administracija siekia Krymą prijungti prie Rusijos, nurodė, kad vidurdienį vietos (ir Lietuvos) prasidėsiančios akcijos šūkis bus „Padaryk teisingą pasirinkimą“.Organizatoriai, tarp kurių minima partija „Vieningoji Rusia“ ir Sevastopolio rusų organizacijos, pridūrė parengę medžiagos šiai akcijai, kad jos pakaktų 3 000 dalyvių.„Vykstant informaciniam karui, norime surinkti kiek įmanoma daugiau neabejingų žmonių ir iškelti „gyvąją vėliavą“, kad parodytume pasauliui apie savo nusiteikimą – Krymo žmonių nusiteikimą. Esame taikūs piliečiai ir draugaujame su Rusija. Rusija mums – ne priešas, o viltis ir apsauga“, – sakoma pranešime.
Sugalvojo naują versiją, kodėl Rusijos kariai yra KrymeRusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kryme Rusijos kariniai daliniai yra tik todėl, kad ten bazuojasi Juodosios jūros laivynas – jiems reikia sustiprintos apsaugos. Nuo ko, nepaaiškino.„Kadangi ten yra rusiškas laivynas, tai taip, ten yra mūsų laivynas pagal dvišalius susitarimus, pagal tarptautinius teisinius susitarimus”, - teigė D. Peskovas, atsakydamas į klausimą, ar Ukrainoje yra karių iš Rusijos.D. Peskovas, kurio žodžius cituoja „Itar-Tass”, taip pat pridūrė, kad rusiškų karinių infrastruktūros objektų apsauga yra sustiprinta. Jis priminė, kad V. Putinui  Rusijos parlamentas suteikė teisę naudoti karines pajėgas Ukrainoje. „Tačiau Rusijos prezidentas iki šiol šia teise nepasinaudojo”, - teigė D. Peskovas.Kovo 1 d. Krymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas kreipėsi į V. Putiną prašydamas „imtis veiksmų užtikrinant taiką ir ramybę Krymo autonominėje respublikoje”. Daugelis valstybių išreiškė paramą Ukrainai dėl jos teritorinio vientisumo išsaugojimo, JAV ir Didžioji Britanija taip pat yra garantavusios tai Ukrainai sutartimi.
B. Obama ir A. Merkel aptarė situaciją UkrainojeJAV prezidentas Barackas Obama pokalbio telefonu metu su Vokietijos kanclere Angela Merkel pasveikino Europos Sąjungą (ES), sugebėjusią "rasti vieningą poziciją" dėl Rusijos intervencijos į Krymo pusiasalį, rašo "EUbusiness".JAV ir Vokietijos vadovai situaciją Ukrainoje ir nuo jos nepriklausomybę vienašališkai paskelbusiame Krymo pusiasalyje aptarė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus nutraukti dujų tiekimą į šią šalį, jei Vakarai ir toliau eskaluos situaciją pusiasalyje.B. Obama ir A. Merkel sutarė, jog "Rusija privalo skubiai atitraukti savo pajėgas iš Krymo pusiasalio" ir įsileisti tarptautinių stebėtojų komandą, kuri ištirtų realią žmogaus teisių padėtį, bei padėtų surengti skaidrius prezidento rinkimus gegužės 25-ąją."Sutarta, kad Rusija turėtų nedelsdama suformuoti kontaktines grupes deryboms su Kijevu, kad būtų nutraukta konflikto eskalacija ir grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, - rašoma JAV Baltųjų rūmų išleistame pranešime. - Lyderiai dar kartą išreiškė susirūpinimą Rusijos vykdomais tarptautinių teisės normų pažeidimais".Vakarų šalys Maskvą įspėjo, jog gali imtis naujų sankcijų prieš Kremliaus pareigūnus ir Rusijos verslininkus, jei ši ir toliau rems separatistines Krymo pusiasalio lyderių idėjas.
Rusija įspėjo JAV susilaikyti nuo neapgalvotų žingsnių dėl UkrainosRF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, penktadienį telefonu kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, įspėjo Vašingtoną susilaikyti nuūo skubotų ir neapgalvotų žingsnių dėl Ukrainos, galinčių pakenkti Rusijos ir Amerikos santykiams, praneša „RIA Novosti“.Pasak S. Lavrovo, galimos JAV sankcijos neišvengiamai kaip bumerangas smogs joms pačioms.Pokalbis įvyko Amerikos iniciatyva. Diplomatijos žinybų vadovai susitarė toliau svarstyti didelės politinės krizės Ukrainoje problemas.Ketvirtadienį padėtį Ukrainoje telefonu aptarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Barackas Obama. V. Putinas pareiškė, kad nereikėtų aukoti Rusijos ir Amerikos santykių dėl kai kurių tarptautinių problemų, nors ir labai svarbių.
Rusijos prezidento atstovas: Rusija neliks abejinga, kai rusams Ukrainoje kyla mirtina grėsmėRusija negali likti abejingai, kai virš rusų gyventojų Ukrainoje iškilo mirtinas pavojus, pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.„Ar galės Rusija likti abejinga padėčiai, kai rusams kažkur pasaulyje, ir tuo labiau Ukrainoje, kyla mirtinas pavojus? Atsakymas paprastas. Apie tai ne kartą kalbėjo prezidentas Putinas – ne, negali Rusija likti abejinga, ir ji nebus abejinga“, – sakė jis specialioje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ penktadienį..Šitaip D.Peskovas atsakė į klausimą, ar galės Rusija likti abejinga, jeigu ekstremistų ginkluotosios pajėgos pamėgins įvesti tvarką „ugnimi ir kalaviju“.„Niekas neabejoja, kad (Dmytro) Jarošas ir jo sėbrai pasirengę tam. Niekas ir neužmiršta Jarošo sėbrų žodžių, kad jų netenkina ir dabartinė Ukrainos pseudovaldžia ir kad laikui bėgant jie atsikratys jų. Per rinkimus jie ateis į valdžią ir priims tokius įstatymus, kurie atitiks jų pasaulėžiūrą. Galime įsivaizduoti, kokia jų pasaulėžiūra“, – kalbėjo D.Peskovas.Ukrainos judėjimo „Pravyj sektor“ (Dešinysis, arba Teisusis, sektorius) lyderiui Dmytro Jarošui Rusijos teisėsauga yra iškėlusi baudžiamąją bylą pagal du Rusijos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius: „vieši ekstremizmo raginimai ir vieši terorizmo raginimai“.
TVF pasirengęs padėti UkrainaiTarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirengęs padėti Ukrainai ir palaikyti ekonominę naujosios šalies vyriausybės programą. Apie tai informuojama TVF pranešime spaudai.Kaip pastebi TVF atstovai, kovo 4 d. prasidėjusi Kijeve fondo misija, per kurią siekiama surinkti būtiną informaciją ir ją išanalizuoti, sėkmingai tęsiama. TVF manymu, ekspertai artimiausiu metu suformuluos rekomendacijas šalies vadovybei dėl tolesnių veiksmų, susijusių su situacija Ukrainoje.Anksčiau skelbta, kad Ukraina tikisi iš TVF 3 mlrd. dolerių finansinės paramos dalies.
NATO atsakas Rusijai: į Juodąją jūrą įplaukė JAV karo laivas, surengtos invazijos pratybos JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono.Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas.Taip pat NATO Norvegijos šiaurėje pradeda karines pratybas, kuriose dalyvauja 16 tūkst. karių iš 16 valstybių ir kurių metu bus treniruojamasi, kaip sustabdyti netikėtą invaziją, penktadienį paskelbė Norvegijos armija.Plačiau skaitykite ČIA. 
Ukraina neketina prašyti karinės pagalbosUkraina neketina prašyti užsienio šalių karinės pagalbos, kad būtų sureguliuota situacija dėl Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacinės politikos departamento direktorius Jevgenijus Perebijnisas.Anot jo, Ukrainos URM siekia, kad būtų surengtos tiesioginės derybos su Rusija „dalyvaujant užsienio partneriams tarpininkams”.„Mes įsitikinę, kad vienintelė išeitis iš šios krizės yra diplomatinis, politinis kelias“, - cituoja Ukrainos pareigūną naujienų agentūra UNIAN.
Rusijos atsakas ESBO: neturėjote „oficialių kvietimų“ atvykti į KrymąRusija penktadienį sakė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, kurie nebuvo įleisti į Krymą, negavo „oficialių kvietimų“ iš Krymo valdžios.ESBO stebėtojai bandė atvykti į Krymą „apeidami konsensuso principą, kuris yra esminis ESBO, neatsižvelgdami į Rusijos nuomonę ir rekomendacijas, nelaukdami oficialaus kvietimo iš Krymo“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.ESBO anksčiau pranešė, kad ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią ESBO stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją.„Mes tik mėginame važiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą“, – sakė vienas stebėtojų.Ketvirtadienį ginkluoti vyrai taip pat neleido 21 ESBO stebėtojui vykti į Krymą.Maskva ragino ESBO pasmerkti naujosios valdžios Kijeve „smurtinius aktus“ ir paskelbti valdžios perėmimą neteisėtu.ESBO neginkluotų stebėtojų misijos tikslas yra sumažinti įtampą Kryme, kurį praėjusį savaitgalį perėmė Rusijos pajėgos.
Centrinės Europos, Baltijos ir Šiaurės šalys pasmerkė Krymo referendumąCentrinės Europos, Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pasmerkė Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir Krymo vyriausybės planuojamą referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos. Ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) pasiųsti stebėtojų misiją į Kijevą, informuoja „Reuters“.Grupė valstybių, kurių dauguma dalijasi siena su Rusija ar Ukraina ir gyvena sovietų valdymo prisiminimais, užėmė griežtą poziciją krizei eskaluojant dėl Ukrainos.„Šiaurės ir Baltijos valstybių bei Višegrado grupės šalių užsienio reikalų ministrai šiandien pasmerkė (...), ataką prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat pasmerkė neteisėtą referendumą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos“, - sakoma bendrame ministrų pranešime.Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos, dar žinomų kaip Višegrado ketvertas, bei Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai dalyvavo susitikime Estijos Narvos mieste, esančiame prie sienos su Rusija.Krymo parlamentas ketvirtadienį balsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos, o Maskvos remiama regiono vyriausybė paskelbė referendumo datą - kovo 16-ąją. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pažymėjo, kad ES reikia sustiprinti savo gynybos politiką ir padidinti krizės valdymo gebėjimus dėl pastarųjų įvykių Bendrijos teritorijoje.„Tai iššūkis, kurio mes nenorėjome, bet jis beldžiasi į mūsų duris“, - sakė R. Sikorskis.
Į Krymą neįleisti ESBO stebėtojai pasuko atgalDu autobusai, kuriais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.
Vieno Krymo miesto meras atsisakė paremti referendumąKrymo pusiasalyje esančio Belogorsko miesto meras Albertas Kangijevas atsisakė paremti referendumą dėl galimo šio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos. Tai penktadienį pranešė leidinys "Novosti Kryma”."Mano galva, šis sumanymas neturi nieko bendro su referendumu, išskyrus pavadinimą”, - pareiškė miesto vadovas. Pasak A. Kangijevo, toks referendumas prieštarauja konstitucijai, be to, nėra nei laiko, nei techninių galimybių jam tinkamai pasirengti.Anksčiau A. Kangijevas priklausė Regionų partijai, kuri iki pastarojo meto buvo valdančioji Ukrainoje. Bet vasario pabaigoje meras iš jos pasitraukė.Belogorskas - to paties pavadinimo rajono administracinis centras, jis yra už 40 kilometrų nuo Simferopolio. Mieste gyvena apie 18 tūkstančių žmonių. 35 procentai gyventojų - rusai, maždaug tiek pat - Krymo totoriai, 22 procentai - ukrainiečiai, 8 procentai - kitų tautybių atstovai.
S. Šoigu : viskas bus gerai, mes niekam nieko neleisimeRF gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį per iškilmingą susirinkimą Rusijos armijos centriniame akademiniame teatre pasveikino visas moters kovo 8-osios proga."Norėčiau jus nuraminti: viskas bus gerai! Nesijaudinkite, sutikite šventę, sutikite pavasarį, - sakė generolas, kreipdamasis į salėje susirinkusia moteris. - Viskas bus gerai. Mes niekam nieko neleisime".Ministras pažymėjo, kad Tarptautinė moters diena, įsteigta Klaros Cetkin (Clara Zetkin) ir Rozos Liuksemburg (Rosa Luxemburg) iniciatyva, Rusijoje tapo visaliaudine švente.Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, šalies ginkluotosiose pajėgose tarnauja daugiau kaip 40 tūkstančių moterų. Iš jų 2,5 tūkstančio - karininkės, 20 - pulkininkės.
Dėl teroro išpuolio grėsmės buvo patikrintas lėktuvas, kuriuo skrido Ukrainos premjerasPareigūnai pranešė gavę įspėjimą, kad lėktuve, kuriuo iš Briuselio po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ketvirtadienį namo skrido Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, gali būti surengtas teroristinis išpuolis.Austrijos vidaus reikalų ministerija penktadienį informavo, kad iš Vokietijos skrydžių kontrolierių buvo gautas įspėjimas apie grėsmę saugumui.Kai „Austrian Airlines“ lėktuvas ketvirtadienio vakarą nusileido Vienoje, jį patikrino greitojo reagavimo pajėgų nariai, bet nebuvo rasta nieko įtartina.Tuomet A.Jaceniukas, kaip buvo suplanuota, kitu reisu išskrido į Kijevą.Vokietijos skrydžių kontrolės tarnybos atstovė spaudai Kristina Kelek sakė, kad pradinis pranešimas apie pavojų buvo gautas iš Belgijos policijos. Tuomet tarnyba perdavė jį Austrijai, nes lėktuvas jau buvo beišskrendąs iš Vokietijos oro erdvės.
O.Turčynovas atšaukė referendumą dėl Krymo statusoLaikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pasirašė įsakymą, draudžiantį Kryme numatytą referendumą. Įsakymas "Dėl Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kovo 6 d. potvarkio galiojimo sustabdymo" penktadienį paskelbtas prezidento interneto puslapyje. Įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo momento.
Ukrainos prezidento rinkimuose dalyvaus D. JarošasUkrainos nacionalistinės "Dešiniojo sektoriaus" organizacijos lyderis Dmitro Jarošas ketina dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.Šią žinią paskelbė "Dešiniojo sektoriaus" atstovas Kijeve Ondrejus Tarasenka."Dalyvausime visuose rinkimuose Kijeve, vietos tarybose, miestuose ir kaimuose. Tai reiškia, kad Dmitro Jarošas dalyvaus Ukrainos prezidento rinkimuose", - kalbėjo O. Tarasenka, pridūręs jog organizacija ketina keisti pavadinimą.Pats D. Jarošas apie dalyvavimą rinkimuose kol kas nepranešė.Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas penktadienį pranešė, jog D. Jarošas Rusijoje apkaltintas terorizmo ir ekstremizmo sklaida masinės žiniasklaidos priemonėse. Anot V. Markino, ukrainietis atvirai ragino antirusiškai nusiteikusius asmenis vykdyti išpuolius Rusijos teritorijoje. Manoma, kad Maskvos teismas sprendimą dėl D. Jarošo suėmimo priims kovo 12 dieną.ELTA primena, kad išankstiniai prezidento rinkimai Ukrainoje vyks gegužės 25 dieną, juose tai pat ketina dalyvauti partijos "Udar" ("Smūgis") lyderis, Vitalijus Klyčko.
Įvardijo sąlygas derybomsUkrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad naujoji valdžia pasirengusi vesti derybas su Rusija dėl situacijos Kryme, tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos.„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus“, - sakė premjeras spaudos konferencijoje Kijeve.„Mes pasirengę atkūrinėti santykius su Rusijos Federacija“, - sakė A.Jaceniukas, tačiau pridūrė: „Ukraina niekuomet nebus nei Rusijos pavaldine, nei Rusijos filialu“.
A. Jaceniukas: Ukrainos ir ES sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmisUkrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pranešė, jog susitarta, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.„Vokietijos Angela Merkel, su kuria vakar buvome susitikę, ką tik pareiškė, kad pasirašymas įvyks greitu laiku, artimiausiomis savaitėmis“, - sakė premjeras penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo vizito Briuselyje rezultatus.A. Jaceniukas penktadienį pranešė, kad tarptautiniai donorai planuoja skirti jo šaliai iš viso 15 mlrd. JAV dolerių (37,3 mlrd. litų) finansinės pagalbos paketą.„Tame pakete bendra finansinės ir ekonominės pagalbos suma sudaro 15 mlrd. JAV dolerių“, – jis sakė per spaudos konferenciją Kijeve po vizito Briuselyje.Pasak A.Jaceniuko, Ukraina artimiausiu laiku gaus makrofinansinės pagalbos paketą, kurio suma – 2 mlrd. dolerių (5 mlrd. litų).„Tai 1,6 mlrd. eurų arba 2 mlrd. dolerių. Tai makrofinansinė pagalba, kuri padės vykdyti reformas Ukrainoje ir stabilizuoti padėtį ekonomikoje“, – nurodė premjeras.
Kremliaus atstovas: V. Putino pastangos lieka nesuprastosRusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos deeskaluoti Ukrainos krizę nesulaukia jokio supratimo, penktadienį sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.„Mums labai apmaudu, kad nepaisant visų mūsų prezidento pastangų, jo pasiryžimo faktiškai kiekvieną dieną aiškinti Rusijos poziciją, mes ir toliau susiduriame su nesupratimo siena“, – D.Peskovas sakė duodamas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“, kurį planuojama parodyti sekmadienį.„Tai gana liūdna, o svarbiausia – tai labai blogai, atsižvelgiant į galimus tolesnius padarinius“, – pareiškė D.Peskovas.Jis pridūrė, kad Maskva nevadovauja įvykiams Ukrainoje.„Visiškai priešingai, – pareiškė V.Putino atstovas. – Tai, ką dabar matome Ukrainoje ir aplink ją, yra didžiulis neteisėtumo, cinizmo, tarptautinės teisės griūties, dvigubų standartų triumfas.“
„Rusija ir Ukraina niekada nekariaus“Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, penktadienį pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė V. Matvijenko.„Visiški kliedesiai, jog dabar kalbama, esą Ukrainos liaudis kariaus su Rusija, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos vadovė. – Niekada nebus jokio karo tarp mūsų broliškų tautų.“Tačiau ji dar kartą pažymėjo, kad dabartinė Kijevo vyriausybė yra neteisėta.„Jie yra tie, kas įtraukė Ukrainą į Oranžinės revoliucijos scenarijaus chaosą, – sakė V.Matvijenko. – Rusija nuosekliai pasisakė už padėties nukreipimą konstituciniu keliu ir įstatymų viršenybės atkūrimą Ukrainoje.“
Rusija nutraukia diplomatinius santykius su UkrainaMaskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios legitimumo ir nutraukia diplomatinius santykius su šalimi. Tokią informaciją pranešė nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čurkinas.
V. Matvijenko: Rusijos Senatas palaikys Krymo sprendimą prisijungti prie RusijosRusijos parlamento aukštieji rūmai palaikys Ukrainos autonominio Krymo regiono siekį prisijungti prie Rusijos, jeigu gyventojai tokį sprendimą priims referendume, penktadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.„Jeigu Krymo žmonės referendume priims sprendimą prisijungti prie Rusijos, (parlamento) aukštieji rūmai, žinoma, palaikya tokį sprendimą“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federacijos Tarybos vadovę Valentiną Matvijenko.„Ir toks sprendimas bus legitimus“, - pridūrė ji per susitikimą su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.Krymo parlamentas nusprendė kovo 16 dieną surengti referendumą, ar šis regionas turėtų prisijungti prie Rusijos.Ji pabrėžė, kad „istorinis“ sprendimas dėl referendumo Kryme atitinka tarptautinę teisinę praktiką.„Tereikia prisiminti referendumą Škotijoje. Ir Krymo parlamentas pasirinko pačią demokratiškiausią formą, nes būtent referendumas yra pagrindinis žmonių valios išraiškos kriterijus“, – aiškino V.Matvijenko.Rusijos senatoriai per susitikimą ne kartą plojo Krymo delegacijai.„Esame sužavėti jūsų ištverme ir ryžtu. Jūs sulaukėte daugybės grasinimų – grasinimų pulti, įskaitant (Rusijos) Juodosios jūros laivyno bazę – tačiau jūs atsilaikėte ir apgynėte savo liaudį. Šie aplodismentai – jums“, – pažymėjo V.Matvijenko.Federacijos Tarybos pirmininkė pažymėjo, kad Rusijos parlamentas pasiruošęs siųsti savo stebėtojus prižiūrėti referendumo Kryme, kad jo procesas ir rezultatai „niekam nekeltų abejonių dėl jo teisėtumo“.
Rusų technika patraukė į Krymo gilumąKryme toliau tęsiasi Ukrainos karinių dalinių Simferopolyje, Kerčėje, Feodosijoje, Sevastopolyje, Eupatorijoje ir Novoozernėje blokada, bet nepatvirtinta karinių dalinių blokada Bachčisarajuje ir Sakuose. Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Gynybos ministerijos Krymo informacijos centro vadovas Vladislavas Selezniovas, skelbia newsru.ua.Šią naktį apie 30 technikos vienetų – „Ural“, „KamAZ“, autobusai – iš Kerčės perkėlos pusės pasuko į Krymo gilumą. Kokią techniką jie vežė, nežinia – viskas uždengta tentais“, - pažymėjo V. Selezniovas.Daugiau – čia.
Dėl įvykių Ukrainoje Kanada išsiuntė devynis rusų kariusKanada išsiuntė devynis Rusijos karius, kurie į šalį atvyko pagal šalių karinių departamentų apsikeitimo programą, teigė ministras pirmininkas Stephenas Harperis ir pridūrė, kad kariai ketvirtadienį buvo informuoti, jog Kanadą turi palikti per 24 valandas.Šeši kariškiai studijavo anglų ir prancūzų kalbas Kvebeke, du kariai dalyvavo mokymuose karinėje bazėje Naujajame Bransvike ir vienas karys mokė rusų kalbos Kvebeke.S. Harperis ketvirtadienį pranešė dėl įvykių Ukrainoje nurodęs sustabdyti visus dvišalius Kanados ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontaktus, įskaitant karines pratybas, taip pat "Vigilant Eagle" manevrus, ir planuojamus susitikimus.Rusijos, JAV ir Kanados pratybos "Vigilant Eagle" vykdomos kasmet nuo 2009 metų.Kovo 5 dieną S. Harperis informavo nurodęs Kanados karinėms pajėgoms nutraukti visus ryšius su kolegomis iš Rusijos. Otava taip pat laikinai sustabdė dalyvavimą tarpvyriausybinėje ekonominėje komisijoje, kurios tikslas - vystyti šalių santykius ekonomikos srityje.Kanados premjeras kovo 2 dieną pareiškė, kad Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Kanada taip pat sustabdė pasiruošimą Didžiojo aštuonetuko (G8) viršūnių susitikimu Sočyje ir iš Maskvos konsultacijoms dėl situacijos Ukrainoje atšaukė savo ambasadorių.
Prancūzijos ministrai dėl Ukrainos boikotuos Sočio parolimpines žaidynesPrancūzija nesiųs jokių ministrų į Sočio parolimpines žiemos žaidynes – protestuodama dėl Rusijos pozicijos Ukrainos krizės klausimu, penktadienį kelios valandos prieš žaidynių atidarymą paskelbė Paryžius.„Jų ten nebus. Būtų labai nederama prancūzų ministrams būti ten“, - šalies radijui sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas, kuris pridūrė, kad prancūzų sportininkai žaidynėse dalyvaus.
B. Obama valandą kalbėjosi su V. PutinuJAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pirmasis iš Vakarų šalių lyderių paskelbė sankcijas Rusijai, atsakydamas į Maskvos įvykdytą karinį Krymo užėmimą, ir patikino, kad neleis Kremliui suskaldyti Ukrainos.B.Obama taip pat pabrėžė, kad Krymo vietos vyriausybės paskubomis rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę.Daugiau – čia.
Prancūzija tebesilaiko įsipareigojimų pastatyti du karo laivus RusijaiPrancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad prieštaringai vertinama sutartis dėl dviejų modernių karo laivų pardavimo Rusijai tebegalioja, nors Maskva surengė invaziją į Krymą, kurią smerkia daugelis Vakarų šalių lyderių.2011 metais sudaryta sutartis dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo, verta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų), jau anksčiau kėlė susirūpinimą Prancūzijos sąjungininkėms NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Tas kontraktas buvo pasirašytas praėjus vos keliems metams po Rusijos invazijos į Gruziją.Tačiau netgi kylant kito karo, kuriame dalyvautų Rusija, grėsmei, F.Hollande'as, dalyvaudamas Briuselyje vykusiame ES viršūnių pasitarime dėl krizės Ukrainoje, sakė, jog Prancūzijos įsipareigojimai parduoti tuos karo laivus tebegalioja.„Mes laikomės savo pasirašytų kontraktų“, – pažymėjo Prancūzijos lyderis.Komentuodamas pareiškimus, kad Paryžius turėtų įšaldyti tą susitarimą, F.Hollande'as sakė: „Dar nesame tame etape ir tikimės jo išvengti.“„Mistral“, antrasis didžiausias Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivas, gali gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis oro desanto laivus, 13 tankų ir šimtus karių.Ekspertų nuomone, įtraukus šios klasės laivą į senstantį Rusijos karinį laivyną, Kremlius smarkiai sustiprintų savo galimybes skubiai panaudoti mirtiną jėgą.Pirmasis iš naujai statomų laivų, pavadintas „Vladivostok“, praeitais metais buvo nuleistas į vandenį vakarų Prancūzijoje esančioje laivų statykloje, o neseniai pirmąkart išplaukė į atvirą jūrą. Rusijai jis turėtų būti perduotas spalį.Ironiška, kad antrasis tebestatomas laivas vadinsis „Sevastopol“ – Ukrainos krizės centre atsidūrusio Krymo uostamiesčio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, vardu.Prancūzija ir Vokietija rizikuoja susilaukti kritikos, pasisakydamos už dialogą ir tarpininkavimą, sprendžiant Ukrainos krizę, ir atmesdamos sankcijų Rusijai galimybę dabartiniame etape.Kritikai pabrėžia, kad pelningos ekonominės sutartys, tokios kaip kontraktas dėl „Mistral“ klasės laivų, verčia Europos galiūnes laikytis nuosaikesnės pozicijos negu rytinių ES šalių, kurių dauguma buvo priklausomos nuo Maskvos Šaltojo karo laikais.Po ketvirtadienį šešias valandas trukusių derybų 28 ES šalių lyderiai susitarė dėl trijų pakopų sankcijų, pirmiausiai įšaldydami derybas dėl švelnesnio vizų režimo Rusijos piliečiams, taip pat diskusijas dėl naujų ekonominių susitarimų.Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad jo šalis peržiūrės savo ginklų pardavimus Rusijai.
Nyderlanduose įšalo šimtai Ukrainos milijonųPlačiau...
JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą dėl paskolų garantijų Ukrainai Plačiau...
JAV oficialiai įspėja bankus dėl galimų V. Janukovyčiaus veiksmųJAV iždo pareigūnai ketvirtadienį oficialiai įspėjo bankus stebėti ir saugotis galimų buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ar jo giminių ir bendrininkų bandymų pervesti savo lėšas. Kanados ir Europos Sąjungos pareigūnai jau ėmėsi sankcijų užšaldydami buvusio Ukrainos vadovo sąskaitas. Apie tai praneša "Dow Jones". V. Janukovyčius, jo šeimos nariai bei kai kurie buvusios vyriausybės pareigūnai kaltinami pasisavinę valstybinių aktyvų. ES ir Kanada oficialiai pasirašė nurodymus užšaldyti visų 18-os Ukrainos prokurorų kaltinamų asmenų sąskaitas. "Veiksmai, kurių ėmėmės prieš buvusius Ukrainos pareigūnus ir jų bendrininkus, gali padidinti grėsmę, kad šie asmenys bandys savo turimus aktyvus perkelti iš vienos sąskaitos į kitą įvairiais apgaulingais būdais", - kalbėjo JAV iždo Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (angl. FinCEN) atstovai konsultacinio pobūdžio dokumente.
A. Jaceniukas kviečia NATO pareigūnus į KijevąUkrainos pereinamojo laikotarpio premjeras Arsenijus Jaceniukas pasiūlė NATO Šiaurės Atlanto tarybos susirinkimą surengti Kijeve, kur būtų galima aptarti paskutinius įvykius Ukrainoje, praneša "RIA Novosti". "Pakviečiau Šiaurės Atlanto tarybos narius surengti susitikimą Kijeve, - pranešė A. Jaceniukas, po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu. - Manau, tai sustiprins mūsų bendradarbiavimą". Premjeras taip pat paprašė papildomos Aljanso pagalbos "stiprinant Ukrainos gynybą techniniame lygmenyje". Ukraina ir anksčiau yra prašiusi NATO naudoti visas įmanomas priemones, kad būtų užtikrintas šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė.
Didžioji Britanija padės Kijevui ieškoti pavogtų lėšųDidžioji Britanija siunčia į Kijevą finansinės žvalgybos ekspertus, kurie padės Ukrainos valdžiai susigrąžinti buvusių valstybės pareigūnų išgrobstytas lėšas, praneša unian.net. Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerija kovo 7 dieną pranešė, kad į Kijevą išvyko finansų žvalgybos, kovos su pinigų plovimu bei nusikalstamų lėšų paieškos ekspertai. Šią žinią paskelbė „Radio Svoboda“. Pranešime teigiama, jog Nacionalinės kovos su nusikalstamumu agentūros koordinuojama darbo grupė bendradarbiaus su Ukrainos valdžia ir padės įvertinti pavogtų lėšų tyrimų apimtis bei išsiaiškins, kaip Londonas galėtų padėti atlikti šiuos tyrimus. Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerija priminė, kad šiandien įsigalioja Europos Sąjungos sankcijos 18 Ukrainos piliečių, kurie įtariami valstybinių lėšų pasisavinimu – jų turtas ES įšaldomas  tol, kol bus ištirta turto kilmė. Jeigu bus įrodyta, kad lėšos gautos korupcijos būdu, jos bus grąžintos Ukrainai.
Vaizdo įraše - ukrainiečių susidūrimas su rusais10 minučių vaizdo įraše matomas ukrainiečių susidūrimas su rusais. Prieš kameras bandoma išsiaiškinti, kodėl vyksta agresyvūs išpuoliai.https://www.youtube.com/watch?v=YI0qEU9VnnQ
Kanada nepripažins Krymo referendumo Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis pranešė, kad ši Šiaurės Amerikos šalis nepripažins referendumo dėl Krymo atsiskyrimo rezultatų, nes tokia iniciatyva yra nelegitimi ir pažeidžianti Ukrainos suverenumą, praneša radijas „Svoboda“.
B. Obama vėl susiskambino su V. PutinuPer šią krizės Kryme savaitę skirtingų barikadų pusėse esantys galingiausių pasaulio šalių lyderiai sukontaktavo jau antrąjį kartą - JAV prezidentas Barackas Obama susiskambino su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.  Šis penktadienį pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai, kad santykiai tarp šalių neturi nukentėti dėl nesutarimų Ukrainos klausimu, pranešė Kremlius. „Rusijos prezidentas pabrėžė Rusijos ir JAV santykių pirmaeilę svarbą užtikrinant stabilumą ir saugumą pasaulyje. Nederėtų aukoti šių santykių kilus nesutarimams dėl pavienių, nors ir nepaprastai svarbių, tarptautinių problemų“, - pažymima Kremliaus išplatintame pareiškime. Tuo tarpu B. Obamos pusė praneša, kad Rusijos veiksmus Kryme vertina kaip Ukrainos suverenumo pažeidimą. Pasak jo, sprendimas, kuris tiktų visiems - pokalbiai tarp Kijevo ir Maskvos, tarptautinių stebėtojų, kurie  turėtų užtikrinti, kad rusakalbių teisės Ukrainoje yra nepažeidžiamos, įsileidimas ir Rusijos pajėgų atitraukimas į savo bazę Kryme. Baltųjų rūmų pranešime nurodoma, kad abu lyderiai ketvirtadienio popietę kalbėjosi telefonu apie valandą. Tai buvo pirmasis žinomas jų kontaktas nuo šeštadienio, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje. JAV taip pat ragina Rusiją pripažinti teisėtais Ukrainos planus surengti gegužę prezidento rinkimus.
V. Janukovyčių ištiko infarktas?Internete ir Rusijos žiniasklaidoje sklando informacija, kad iš Ukrainos pasprukusį buvusį prezidentą Viktorą Janukovyčių ištiko infarktas.  Plačiau...
ES nusprendė asociacijos sutartį su Ukraina pasirašyti prieš rinkimusEuropos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai ketvirtadienį per neeilinį posėdį Briuselyje nusprendė asociacijos sutartį su Ukraina pasirašyti prieš gegužės pabaigoje numatytus pirmalaikius rinkimus, teigė Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van  Rompuy, kuriuo remiasi "EUbusiness". ES valstybių ir vyriausybių vadovai pakartojo Bendrijos įsipareigojimą pasirašyti sutartį, kurios atsisakius nuverstajam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui šalyje kilo masinės demonstracijos, peraugusios į kruvinus susirėmimus ir jo paties pašalinimą iš valdžios. Briuselis "nusprendė pasirašyti sutartį labai greitai. Tai reiškia prieš gegužės 25 dieną vyksiančius rinkimus Ukrainoje", informavo H. Van Rompėjus.
Interpole gautas prašymas pradėti V. Janukovyčiaus paieškąInterpolas gavo oficialų prašymą pradėti nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus paiešką. Apie tai ketvirtadienį pranešė Interpolo atstovai. Tarptautinė policijos organizacija patvirtino, kad trečiadienį gavo valdžios Kijeve prašymą paskelbti „Raudonąjį perspėjimą“ dėl V.Janukovyčiaus, kaltinamo, be kitų dalykų, piktnaudžiavimu valdžia ir žmogžudystėmis. Prašymą „vertina Interpolo teisinių reikalų biuras, siekdamas nustatyti, ar jis atitinka organizacijos konstituciją ir taisykles“, sakoma pareiškime. „Visos Interpolo šalys narės buvo informuotojos apie vykdomą patikrinimą“, - sakoma jame. Ukrainos laikinasis prokuroras vasario 26 dieną sakė, kad Kijevas paprašė tarptautinio arešto orderio V.Janukovyčiui dėl protestuotojų“ masinio žudymo“ per antivyriausybines demonstracijas, kuriomis prorusiškasis lyderis buvo nuverstas. Tuo metu prieš keturias dienas nuversto V.Janukovyčiaus buvimo vieta buvo nežinoma, bet po dviejų dienų jis viešai pasirodė Rusijoje. Rusija yra Interpolo narė, bet organizacija pabrėžė, kad „negali jokios narės priversti areštuoti „Raudonojo perspėjimo“ subjekto“. 
Ukrainos atsakas Krymui: pradėta parlamento paleidimo procedūra Ukrainos parlamentas pradėjo procedūrą dėl Krymo regiono asamblėjos paleidimo, kai Krymas pasiprašė Rusijos priimti į Rusijos Federaciją, pranešė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.Daugiau apie tai skaitykite ČIA. 
NATO pareikalavo, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš KrymoNATO ragina Rusiją Kryme esančias pajėgas grąžinti į nuolatines dislokacijos vietas. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas per spaudos konferenciją Briuselyje su Ukrainos ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku. „Raginame Rusiją atšaukti savo pajėgas į bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į kitas Ukrainos teritorijas“, - sakė jis.A.F. Rasmussenas pabrėžė, kad Rusija privalo gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus ir nemėginti keisti egzistuojančių valstybių sienų. Jis taip pat pažymėjo, kad politiniai sprendimai yra vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos. Priminsime, kad pastaruoju metu Kryme rusų kariškiai blokuoja virtinę objektų – tiek civilinių, tiek karinių. Rusijos prezidentas kovo 4 dieną pareiškė, kad maskuojančių spalvų uniformomis vilkintys žmonės, kurie kontroliuoja Krymo objektus, yra vietos savigynos atstovai. Kad tai ne rusų kariai, paneigė ir Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.  
ESBO patvirtino, kad stebėtojai nebuvo įleisti į KrymąEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ketvirtadienį patvirtino, kad jos kariniams stebėtojams nebuvo leista patekti į Ukrainos Krymo pusiasalį.„Galime patvirtinti, kad kariniams tikrintojams/stebėtojams tikrai nebuvo leista patekti į Krymo teritoriją“, – pranešė ESBO atstovė Nataša Rajakovič.„Jie grįžta (į Ukrainos pietinį Chersono miestą), kur surengs susitikimą ir priims sprendimą dėl kitų veiksmų“, – sakoma N.Rajakovič elektroniniame laiške.Anksčiau vienas Vakarų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP pranešė, kad ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš ESBO ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją.„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.Pasak pranešimo, tai įvyko maždaug 11 val. Grinvičo laiku. Ginkluoti asmenys stebėtojams paaiškino, kad „jiems buvo liepta neįsileisti grupės, tačiau jie nežino, ar būtent šitos grupės“.Beginklių stebėtojų misija – sumažinti įtampą Kryme, kurį nuo savaitgalio kontroliuoja Rusijos pajėgos.
JAV atsisakė pripažinti Krymo referendumo teisėtumąJAV atsisakė pripažinti kovo 16 d. numatyto Krymo referendumo dėl pusiasalio prisijungimo prie Rusijos teisėtumą, praneša AFP.Vašingtonas pabrėžė, kad bet kokį sprendimą dėl Krymo gali priimti tik centrinė Ukrainos valdžia Kijeve. „Negali būti tokios situacijos, kai teisėta šalies vyriausybė eliminuojama iš sprendimų dėl atskirų jos dalių priėmimo”, - pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų atstovai.Kryme kovo 16 d. turi įvykti referendumas dėl būsimo teritorijos statuso. Į balsalapius bus įrašyti du klausimai: „Ar jūs esate už tai, kad Krymo autonominė respublika prisijungtų prie RF kaip jos subjektas?” ir "Ar jūs esate už tai, kad būtų atkurta 1992 metų Krymo konstitucija ir kad Krymas išliktų sudedamąja Ukrainos dalimi?”Apie referendumo neteisėtumą anksčiau pareiškė ES atstovai. Pasak ES ambasadoriaus Kijeve Jano Tombinskio (Jan Tombinski), Ukrainos teritorijos keitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik nacionaliniu referendumu.Ketvirtadienį Krymo parlamentas kreipėsi į Vladimirą Putiną, prašydamas priimti pusiasalį į Rusijos sudėtį. Po to prezidentas surengė uždarą pasitarimą su RF saugumo tarybos nariais. Apie jo turinį ir rezultatus nepranešama.
NATO didina pajėgas: į Lenkiją siunčia 12 naikintuvųŠešis papildomus naikintuvus į Lietuvą siunčiančios Jungtinės Valstijos nesustoja ir toliau stiprina NATO pajėgas Rusijos pašonėje.Plačiau skaitykite ČIA.
Donecke suimtas prorusiškų protestuotojų lyderis Donecke ketvirtadienį buvo suimtas atkakliausio nesiliaujančių prorusiškų protestų judėjimo lyderis rytų Ukrainoje Pavelas Gubarevas, pranešė naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas.P.Gubarevą suėmė maždaug 10 Ukrainos saugumo tarnybos (UST) narių jo bute, sovietų laikais statytame penkiaaukštyje rytinėje miesto dalyje. Jam pateikti kaltinimai „kėsinimusi į teritorinį vientisumą ir valstybės nepriklausomybę“. Suimamas jis nesipriešino.Donecke reklamos verslu užsiimančio P.Gubarevo vadovaujami protestuotojai blokavo regiono administracijos pasatą ir buvo iškėlę virš jo Rusijos vėliavą, kuri buvo nuimta ketvirtadienį. „Liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs verslininkas reikalavo, kad regiono parlamentas nutrauktų ryšius su Kijevų ir patikėtų jam vadovavimą vietos policijos pajėgoms.
O. Turčynovas: prorusiška valdžia Kryme yra neteisėtaProrusiška valdžia Ukrainos Krymo regione yra neteisėta, į ją nukreiptas ginklo vamzdis, teigė laikinasis šalies prezidentas Oleksandras Turčynovas, kuriuo remiasi "Reuters"."Valdžia Kryme yra visiškai neteisėta, ir parlamentas, ir vyriausybė. Į ją nukreiptas ginklo vamzdis. Visus jos sprendimus, kurie yra neteisėti, diktuoja baimė", - O. Turčynovą citavo jo atstovė.Krymo parlamentas ketvirtadienį balsavo už sprendimą prisijungti prie Rusijos federacinio subjekto teisėmis. Ukrainos laikinoji vyriausybė šį sprendimą pavadino neteisėtu ir antikonstituciniu.
Krymo okupacijai Rusija kviečiasi maištininkus iš SerbijosĮ Krymo autonominę respubliką atvyko nedidelė grupelė serbų aktyvistų, kurie pasirengę bet kokia kaina palaikyti Rusijos poziciją. Tokią informaciją skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS ir Serbijos žiniasklaida. Konkrečiai – leidinys „Pravda“.Kaip per spaudos konferenciją, surengtą atvykimo į Sevastopolį proga, sakė patys serbai, jų atvyko penki.Daugiau – čia.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas per „Twitter“ pranešė Europos lyderiams siūlantis sprendimą: skubiai pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. „Šansų yra. Tačiau pasipriešinimas gali būti stiprus“, - teigia D. Tuskas.
JAV eskadrinis minininkas plaukia į Juodąją jūrąJAV eskadrinis minininkas „USS Truxtun“, apginkluotas valdomomis raketomis, plaukia į Juodąją jūrą, kur dalyvaus pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos, pridūrusios, jog šie manevrai buvo suplanuoti dar prieš prasidedant krizei Ukrainoje.„Juodojoje jūroje šis laivas aplankys vieną uostą ir dalyvaus įprastose, anksčiau suplanuotose pratybose su sąjungininkais ir partneriais tame regione, – sakoma Amerikos karo laivyno pranešime. – „Truxtun“ operacijos Juodojoje jūroje buvo suplanuotos gerokai anksčiau nei jis išplaukė iš Jungtinių Valstijų.“Tas laivas priklauso JAV lėktuvnešio „George H.W.Washington“ kovinei grupei, kuri išplaukė iš savo bazės Virdžinijoje vasario viduryje.
Ginkluoti vyrai neįleidžia ESBO stebėtojų į Krymą, praneša diplomatinis šaltinisGinkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.
Rusijoje prasideda oro gynybos pratybosRusijos Kapustin Jaro poligone netoli Astrachanės miesto pradedamos didžiausios iki šiol Vakarų karinėje apygardoje oro gynybos pajėgų pratybos.Pranešama, kad apmokymuose dalyvaus apie 3500 specialistų ir daugiau kaip 1000 vienetų karinės įrangos iš įvairiausių Rusijos regionų."Oro pajėgos treniruosis pridengti žemėje esančius pulkus, taip pat ginti infrastruktūrinius objektus nuo imituojamų priešo oro atakų, - sakė Vakarų karinės apygardos pulkininkas Olegas Kočetkovas. - Kovinės grupės veiks kartu su taktiniais, techniniais ir inžineriniais daliniais bei medicinos personalu".Teigiama, kad pratybų metu bus bandomos "S-300", "Buk M1", "Osa", "Strela-10", Igla" ir "Tunguska" oro erdvės apsaugos sistemos.
JAV įvedė vizų sankcijas Rusijos ir Krymo valdininkamsJAV įvedė vizų sankcijas Rusijos ir Krymo valdininkams, taip pat piliečiams ir organizacijoms, kurių veiksmai destabilizuoja padėtį Ukrainoje. Atitinkamą potvarkį pasirašė prezidentas Barackas Obama, praneša "Reuters”.Konkrečios į sąrašą įtrauktų valdininkų pavardės nenurodomos. B. Obamos administracijos atstovai taip pat pareiškė esą pasirengę imtis ir kitų žygių prieš Rusiją priklausomai nuo padėties raidos Ukrainoje.Ketvirtadienį Krymo parlamentas kreipėsi į Vladimirą Putiną, prašydamas priimti pusiasalį į Rusijos sudėtį. Po to prezidentas surengė uždarą pasitarimą su RF saugumo tarybos nariais. Apie jo turinį ir rezultatus nepranešama.
Krymo valdžia žada perimti regione esančias Ukrainos valstybines įmonesVisos Ukrainos valstybinės įmonės, esančios Kryme, bus nacionalizuotos, ketvirtadienį pareiškė šio autonominio regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kai vietos parlamentas priėmė nutarimą, kad Krymas turi būti prijungtas prie Rusijos.„Visos Ukrainos valstybinės įmonės bus nacionalizuotos ir taps Krymo autonomijos nuosavybe“, – sakė jis.R.Temirgalijevas pridūrė, kad visų privačių bendrovių turtas, įskaitant žemės valdas, nekilnojamąjį turtą ir įmones, bus iš naujo įregistruotas pagal Rusijos įstatymus.
Krymo prisijungimą prie Rusijos galima įforminti per kelias dienas, sako Federacijos Tarybos narysKlausimas dėl Krymo autonominės respublikos (KAR) prisijungimo prie Rusijos po referendumo gali būti išspręstas per kelias dienas, mano Rusijos Federacijos Taryboje.„Jeigu referendume absoliuti dauguma piliečių pasakys „taip“ prisijungimui prie RF ir bus gautas atitinkamas kreipimasis į Rusijos prezidentą, tuomet šis klausimas (dėl prisijungimo) galėtų būti išspręstas labai greitai – per 3-5 dienas“, – agentūrai „Interfax“ sakė senatorius Anatolijus Lyskovas, kuris yra Federacijos Tarybos Konstitucinių įstatymų ir teisės reikalų komiteto narys.Tuo pat metu jis pabrėžė, kad referendumas yra vienintelis legitimus būdas žmonės pareikšti savo valią. „Ir jei dauguma Krymo žmonių pasisakys už 1992 metų Konstitucijos priėmimą ir prisijungimą prie Rusijos, šis sprendimas bus teisėtas, ir tarptautinė bendrija neturės jokio pagrindo nepripažinti jo legitimiu“, – pabrėžė A.Lyskovas.Pasak senatoriaus, po to, kai bus gautas Krymo vadovybės kreipimasis dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmiausiai į posėdžius turės susirinkti Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.Tuo pat metu, pasak jo, reikės išspręsti klausimą dėl Krymo statuso Rusijos Federacijos sudėtyje.„Galbūt Krymas ir išsaugos autonomijos statusą RF sudėtyje, tačiau reikalas tas, kad Rusijos Federacijoje nėra autonominių respublikų ir Konstitucija tokio statuso nenumato. Na, tai bus svarstoma ir sprendžiama įstatymų leidybos lygiu“, – sakė senatorius.
Krymo valdžia deklaruoja pasirengimą prisijungti prie rublio zonosKrymas pasirengęs savo teritorijoje įvesti Rusijos rublį, pareiškė šios autonominės teritorijos premjero pirmasis pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Simferopolyje jis pažymėjo, kad jeigu Maskva sutiks su Krymo prijungimu prie Rusijos, tai Krymas „pasirengęs įvesti rublio zoną“.R.Temirgalijevas pabrėžė, kad Krymo valdžia „visiškai įvykdė savo įsipareigojimus gyventojams dėl socialinių išmokų“.„Dar užvakar įvykdėme visas socialines išmokas, tarp jų – atlyginimų ir pensijų išmokėjimą“, - pridūrė jis.
Neoficialios žinios: Vokietija blokuoja sankcijas RusijaiKaip praneša Europos Vadovų Tarybos sprendimo laukiantis „Gazeta Wyborcza“ korespondentas Briuselyje Tomaszas Bieleckis, pasirodė pirmosios neoficialios žinios apie ES reakciją į įvykius Kryme. „ES valstybių vadovai užsidarė posėdžių salėje, prasiėjo posėdis. Tačiau jau žinoma, kad dėl stipraus Olandijos, Vokietijos ir Vokietijos (ypač pastarosios šalies) pasipiriešinimo veikiausiai nebus pasiektas konsensusas dėl griežtų sakncijų Rusijai“ portale Gazeta.pl rašo T. Bieleckis.
Briuselyje prasidėjo ES viršūnių susitikimas dėl situacijos UkrainojeEuropos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė, kad Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas dėl situacijos Ukrainoje.„Susitikimas prasidėjo. Mes norime padėti Jaceniukui, jo vyriausybei ir bendrai Ukrainai susidoroti su rimtais iššūkiais, kurie jų laukia ateityje“, - parašė J.M.Barroso.Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy ryšium su įvykiais Ukrainoje sušaukė Briuselyje neeilinį ES viršūnių susitikimą situacijai aptarti ir ES reakcijai suformuluoti.
Vietos vyriausybė: Krymo parlamento sprendimas prisijungti prie Rusijos yra galiojantisKrymo parlamento sprendimas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo Rusijos Federacijos galioja nuo jo priėmimo momento, o planuojamas referendumas reikalingas tik jo patvirtinimui, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, jis sakė per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje.
Briuselyje prasidėjo ES viršūnių susitikimas dėl situacijos UkrainojeEuropos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė, kad Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas dėl situacijos Ukrainoje. „Susitikimas prasidėjo. Mes norime padėti (Ukrainos premjerui Arsenijui) Jaceniukui, jo vyriausybei ir bendrai Ukrainai susidoroti su rimtais iššūkiais, kurie jų laukia ateityje“, - parašė J.M.Barroso. Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy  ryšium su įvykiais Ukrainoje sušaukė Briuselyje neeilinį ES viršūnių susitikimą situacijai aptarti ir ES reakcijai suformuluoti.
Krymo vicepremjeras: sprendimas dėl prisijungimo prie Rusijos įsigalioja nedelsiantPirmasis Krymo autonomijos vicepremjeras R. Temirgalijevas naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, jog sprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos įsigalioja net nelaukiant kitą savaitę numatomo referendumo rezultatų. „Aukščiausiosios Rados sprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos įsigalioja nuo priėmimo momento, taigi nuo šiandienos“, - „Interfax“ cituoja Krymo politiką.
Krymo valdžia teigia, kad regionas yra atviras ESBO stebėtojams, turintiems mandatąKrymo valdžia neprieštarauja, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai prižiūrėtų šiame autonominiame Ukrainos regione planuojamą surengti referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas. „Esame atviri ir sveikiname visų tarptautinių stebėtojų dalyvavimą – su sąlyga, kad jie turės atitinkamą mandatą“, – jis sakė regiono sostinėje Simferopolyje vykusioje spaudos konferencijoje. Kaip pranešama, 40 neginkluotų ESBO karinių stebėtojų grupė vyksta iš Odesos į Krymą.
Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį Krymo klausimui aptartiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos Federacijos. Tai naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Prezidentas sušaukė neplanuotą Saugumo tarybos posėdį aptarti situaciją Ukrainoje, įskaitant ketvirtadienį Krymo Aukščiausiosios Rados priimtą sprendimą prašyti V.Putino leisti regionui prisijungti prie Rusijos, sakė D.Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Per susirėmimus Kijevo centre žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 100Nuo 2013 metų lapkričio 30-osios Ukrainoje žuvo ar mirė 100 susirėmimų Kijevo centre dalyvių, ketvirtadienį savo interneto svetainėje pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.„Vienas žmogus kovo 5 dieną mirė Kijevo 12-ojoje miesto ligoninėje. Jis ten buvo paguldytas gydyti vasario 28 dieną“, - nurodė ministerija.Nuo vasario 18-osios pagalbos į medikus kreipėsi 1 075 per riaušes sužeisti žmonės, 698 jų buvo paguldyti į ligonines. Ketvirtadienį ryte ligoninėse dar buvo gydoma 216 žmonių.Per pastarąsias 24 valandas medikų pagalbos kreipėsi 36 žmonės, kurių 22 buvo hospitalizuoti.Kovo 5 dieną buvo pranešta apie 99 Kijevo centre žuvusius žmones.
Krymo parlamentas nubalsavo už regiono prisijungimą prie Rusijos, vyriausybė rengs referendumąUkrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.Daugiau – čia.
Referendumas dėl Krymo statuso vyks kovo 16 dieną, sako regiono vicepremjerasUkrainos autonominio Krymo regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl tolesnio regiono statuso bus surengtas kovo 16 dieną, naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė ketvirtadienį.„RIA Novosti“ citavo R.Temirgalijevo žodžius, jog per tą referendumą bus pateiktas klausimas, ar Krymas turi likti Ukrainos dalimi, ar prisijungti prie Rusijos Federacijos.
Ukrainos milicija perėmė kontrolę prorusiškų demonstrantų užimtame Donecko administracijos pastateUkrainos milicija ketvirtadienį perėmė kontrolę rytinės Donecko srities administracijos pastate, kurį anksčiau buvo užėmę prorusiški aktyvistai, mėginę iškelti Rusijos vėliavą ant to pastato po mieste įvykusių susirėmimų.Vienas vietos milicijos šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad per pastato šturmą buvo suimti 75 žmonės, tačiau paneigė pranešimus, jog vienas iš sulaikytųjų yra regiono „liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs Pavelas Gubariovas, kuris yra ieškomas dėl separatizmo.
Rusija didina įtampą, sako Ukrainos premjerasRusija didina įtampą Kryme, ketvirtadienį sakė Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas, rengdamasis susitikti su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, dalyvaujančiais skubiai sušauktame viršūnių susitikime dėl šios krizės.Kijevas nori politinio sprendimo, tad „nuo Rusijos priklauso, ar ji pasirengusi išspręsti šį konfliktą, ... ar ... (nori) didinti įtampą, kaip darė pastarąsias kelias valandas“, sakė A.Jaceniukas po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu (Martinu Šulcu).Pasak A.Jaceniuko, Rusijos pajėgos vėl blokavo ukrainiečių dalinius Kryme, „tad vis dar provokuoja susirėmimus ir įtampą“.„Paprašėme Rusijos atsakyti, ar jie yra pasirengę išsaugoti taiką ir stabilumą Europoje, ar pasirengę kurstyti kitas provokacijas ir įtampą mūsų dvišalių santykių srityje“, - sakė jis.Daugiau detalių apie įvykius Kryme A.Jaceniukas nepateikė.M.Schulzas sakė, kad ką tik buvo pranešimų apie naujus rusų veiksmus Kryme ir jeigu jie bus patvirtinti, tai reikš „realų pavojų ... ir įtampą“.ES lyderiai turės aptarti, „koks gali būti duotas atsakas“, sakė M.Schulzas. Susitikimo metu turi būti aptarta virtinė galimybių, labai nesutariant dėl to, kaip toli Bendrija turėtų eiti.Jeigu bus sankcijos, „jos turėtų būti tikslios ir nutaikytos, nulemti apmąstymus kitoje pusėje“, sakė jis.
NATO stiprina sąveiką su Ukraina, peržiūri bendradarbiavimą su RusijaNATO stiprina sąveiką su Ukraina ir tuo pat metu peržiūri „ištisą bendradarbiavimo diapazoną“ santykiuose su Rusija, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.Kalbėdamas po derybų su Maskvos ambasadoriumi NATO, A.F.Rasmussenas sakė, kad „peržiūrimas ištisas NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazonas“, įskaitant bendros misijos likviduojant Sirijos cheminius ginklus sustabdymą.Tuo tarp metu NATO „stiprins mūsų partnerystę ir bendradarbiavimą su Ukraina siekiant paremti demokratines reformas“.Aljansas didins sąveiką su Ukrainos lyderiais – tiek civiline valdžia, tiek kariuomene, bei padės sustiprėti jos armijai, be kita ko, rengiant daugiau bendrų mokymų ir pratybų.A.F.Rasmussenas sakė, kad situacija Ukrainoje „turi rimtų implikacijų saugumui bei stabilumui“ regione, ir kad Rusija „toliau pažeidžia“ Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.Reaguodamas į tai, 28 valstybių aljansas sustabdys savo pirmą bendrą misiją su Rusija – JAV laivo „Cape Ray“, kuriame bus naikinami Sirijos cheminiai ginklai, palydą.Nepaisant to ginklų likvidavimo operacija bus tęsiama, pabrėžė jis.NATO taip pat nusprendė „kol kas“ neberengti su Rusija žemesnio rango civilių ir karinių pareigūnųNATO taip pat priėmė sprendimą „kol kas“ neberengti su Rusija civilių ir karinių kadrinių pareigūnų susitikimų.„Peržiūrime ištisą NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazoną. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sprendimus šiuo klausimu priims balandžio pradžioje“, – sakė A.F.Rasmussenas.„Šie žingsniai yra aiški žinia: Rusijos veiksmai turi pasekmes“, – pabrėžė jis.Tačiau NATO palieka atviras duris politiniam dialogui – todėl bus toliau rengiami ambasadorių susitikimai NATO ir Rusijos Taryboje, vienas kurių įvyko trečiadienį, sakė A.F.Rasmussenas.
Ukrainos vėliava vėl iškelta ant Donecko srities administracijos pastatoUkrainos vėliava ketvirtadienį vėl buvo iškelta ant rytinės Donecko srities administracijos pastato, o milicija nurodė, kad prorusiški demonstrantai, kurie buvo užėmę tą pastatą, naktį pasitraukė.„Žmonėms buvo rekomenduota palikti pastatą. Visi išėjo“, – sakė milicijos atstovė.Donecke, kuris yra nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų tvirtovė, vyksta vienos iš didžiausių prorusiškų aktyvistų demonstracijų. Jos prasidėjo šeštadienį, likus kelioms valandos iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad Maskva turi teisę pasiųsti savo pajėgas į kaimyninę šalį.Tuo tarpu Kijevo vyriausybė sako, kad protestai rytiniuose ir pietiniuose miestuose buvo pakurstyti Maskvos, siekiant sukurti dingstį potencialiai invazijai.
Rusų kariai pradėjo kasti apkasus. Daugiau – čia.
Žiniasklaida: JAV kariniam laivui leista plaukti į Juodąją jūrąTurkijos pareigūnai davė leidimą JAV kariniam laivui per ateinančias dvi dienas kirsti Bosforo sąsiaurį ir tęsti kelionę į Juodąją jūrą. Sprendimas priimtas nesilpstant nuogąstavimams dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto dėl Krymo, skelbia hurriyetdailynews.com.Daugiau – čia.http://www.youtube.com/watch?v=drDUUyYdKkQ&feature=youtu.be
ES lyderiai neeiliniame susitikime ieškos išeities iš Ukrainos krizėsEuropos lyderiai ketvirtadienį surengs neeilinį pasitarimą dėl Ukrainos, kuris buvo sušauktas reaguojant į Maskvos palaikomų pajėgų įvykdytą Krymo užėmimą, sukėlusį didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas Briuselyje prasidės 10 val. 30 val. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.Didindami diplomatinį spaudimą Rusijai 28 šalių bloko lyderiai jo metu susitiks su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris užėmė šį postą, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius praeitą mėnesį buvo nuverstas po tris mėnesius vykusių audringų protestų.Kol ES tarsis dėl tos krizės, apie 40 neginkluotų karinių stebėtojų, pasiųstų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kaip tikimasi, pradės misiją Kryme, mėgindami sumažinti įtampą tame prorusiškame regione.Prieš šį susitikimą sklido kalbos apie galimas griežtesnes ES sankcijas prieš Rusijos pareigūnus, tačiau tokia perspektyva bent jau kol kas laikoma mažai tikėtina.„Logiška yra siekti išeiti iš krizės, o ne (vykdyti) sankcijas“, – sakė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) komandos.Prancūzijos lyderis atvyks aptarti padėties Ukrainoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), Vokietijos kanclere Angela Merkel ir 25 kitų ES šalių lyderiais.Europos vadovai veikiausiai sieks pabrėžti, kad svarbu vystyti „konstruktyvų dialogą“ ir siekti „taikaus sprendinio“ toje krizėje. Tuos pačius terminus naudojo ES užsienio reikalų ministrai, susitikę Briuselyje anksčiau šią savaitę.Europos Sąjungos prioritetas – sustiprinti prie bankroto slenksčio atsidūrusią Ukrainą ir jos naująją vyriausybę.Europos Komisija trečiadienį paskelbė didelio masto pagalbos planą, pagal kurį Kijevui artimiausiais metais numatoma skirti „bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų)“, nors Prancūzija teigė, kad tos lėšos turėtų būti pradėtos pervedinėti tik po prezidento rinkimų Ukrainoje, kuriuos planuojama surengti gegužės 25 dieną.Savo ruožtu 15 narių turinti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį 19 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku Niujorke pradės naujas derybas už uždarų durų, kurios bus jau ketvirtosios šios organizacijos konsultacijos dėl Ukrainos nuo praeito penktadienio.
Žinomi Rusijos muzikantai kreipėsi į ukrainiečius ir rusushttp://www.youtube.com/watch?v=jDPHUo-W1XM
Diskusijos su Ukraina ir Rusija tęsis, patvirtino KerryJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį sakė, kad „intensyvios diskusijos“ su Rusija ir Ukraina artimiausiomis dienomis tęsis, viliantis užsitikrinti dabartinės krizės tarp jų deeskalavimą. „Mes šiandien inicijavome procesą, kuris, kaip tikimės, galiausiai nuves prie deeskalavimo“, - sakė J.Kerry žurnalistams po to, kai diplomatinių derybų Paryžiuje diena baigėsi Rusijai atsisakius paklusti Vakarų reikalavimams dėl tiesioginių derybų su naująja Ukrainos vyriausybe. J.Kerry sakė, kad ketvirtadienį Romoje tęs derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kur jie abu dalyvaus susitikime dėl Libijos. Pasak JAV diplomatijos vadovo, trečiadienio derybos buvo konstruktyvios. „Verčiau būčiau ten, kur esame šiandien, nei ten, kur buvome vakar“, - sakė jis ir pridūrė: „Šiandien mūsų diskusijos buvo labai nuodugnios. Tai sunkūs dalykai. Tai – labai rimta“. J.Kerry neteikė didelės reikšmės S.Lavrovo atsisakymui Paryžiuje susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir sakė, jog turėjo „nulį lūkesčių“, kad taip įvyks. Jis taip pat tvirtino, kad sankcijos Rusijai vis dar yra galimybė, bet pabrėžė: „Mums labiau patiktų rasti tam tinkamą diplomatinį sprendimą“. „Aiškiai pasakėme, kad sprendimas eiti į Krymą nėra be kainos. Dabar mums reikia eiti į priekį ir pasižiūrėti, ar išvengėme visų įspraudimo į kampą, kur vis sunkiau rasti kelią, kuris pateikia dialogo sprendimą“, - sakė JAV valstybės sekretorius. „Šiandien mane padrąsino tai, jog Rusija užsiminė, kad jiems labiau patiktų, jei mes galėtume rasti tą kelią. Tai – derybų pradžia“, - nurodė jis.
JAV viceprezidentas paskambino Latvijos vadovui dėl situacijos UkrainojeJAV viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Latvijos vadovui Andriui Bėrziniui, Baltijos šalyse tvyrant nerimui po Rusijos invazijos į Ukrainai priklausantį Krymą. Per pokalbi telefonu jie abu „išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdyto aiškaus Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimo ir aptarė, kaip geriausiai būtų galima rasti taikų sprendimą“, rašoma Baltųjų rūmų pareiškime. „Viceprezidentas dar kartą patvirtino ilgalaikį ir nepertraukiamą Jungtinų Valstijų įsipareigojimą taikai ir saugumui Baltijos regione“, – pažymima jame. Latvija, 50 metų buvusi sovietų socialistine respublika, pasibaigus Šaltajam karui atgavo nepriklausomybę ir dabar yra Europos Sąjungos bei NATO narė. Šioje parlamentinės demokratijos valstybėje gyvena didelė rusų tautinė mažuma. Vienas Maskvos deklaruotų invazijos į Krymo pusiasalį Ukrainoje pateisinimų buvo siekis užtikrinti ten gyvenančių rusų saugumą. J.Bideno skambutis Latvijos vadovui buvo vienas iš kelių pastarojo meto Baracko Obamo administracijos žingsnių, skirtų parodyti paramą rytų europiečiams, jai siekiant diplomatiniais kanalais deeskaluoti padėtį Ukrainoje.
Dar viena Kremlių palaikančios televizijos vedėja surengė demaršą dėl UkrainosAmerikietė žurnalistė Liz Wahl, vedusi laidas Maskvos finansuojamoje televizijoje „Russia Today“ (RT), trečiadienį tiesioginiame eteryje paskelbė atsistatydinanti, protestuodama dėl Rusijos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Plačiau...
Kryme rusų technika grįžo į ukrainiečių dalinį PerevalneRusų technika ir kariai, trečiadienio, kovo 5-osios, vakare palikę teritoriją šalia jų blokuojamos 36 brigados Simferopolio kaime Perevalne, vėl sugrįžo. Apie tai pranešė iškart keli šaltiniai, šią informaciją patvirtino ir Ukrainos Gynybos ministerija, praneša unian.net. Kaip jau buvo skelbta, kovo 5-osios vakare Ukrainos Gynybos ministerijos Krymo informacijos centro vadovas Vladislavas Selezniovas pranešė, kad teritoriją paliko 35 technikos vienetai su rusų kariais. „Išvažiavo visi. Kur? Kol kas neaišku“, - pažymėjo jis. Taip pat kovo 5 dieną Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas, remdamasis operatyvine grupes „Informacinis pasipriešinimas“ informacija, pranešė, jog rusų kariai nutraukia Ukrainos karinių dalinių blokavimą visame Kryme. Taip pat ir Perevalne, Feodosijoje ir Bachčisarajuje. „Tačiau vietoje lieka „Putino turistai“. Feodosijoje jie grasina jūrų pėstininkams tuo, kad suras ir fiziškai sunaikins jų šeimas. Neatmetama šturmo galimybė. Yra duomenų, kad atsitraukimas gali būti susijęs su rusų okupantų padalinių rotacija (t. y. į jų vietą atvyks pamaina). Informacija sekama“, - sakė D. Tymčiukas.
Televizijos siužete iš Krymo užfiksuotas Rusijos FST darbuotojasUkrainos Saugumo tarnyba tvirtina, kad buvęs jų darbuotojas siužete iš Krymo, kuris parodytas Konstantino Stognijaus laidos „Ypatingos naujienos“ eteryje kovo 4 dieną, atpažino Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotoją, praneša unian.net. Plačiau...
B. Obama ir D. Cameronas: Rusija jau pradėjo mokėti kainą už savo veiksmus UkrainojeJAV prezidentas Barackas Obama ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas mano, kad  Rusija jau pradėjo mokėti kainą už savo veiksmus Ukrainoje, skelbia unian.net. Apie tai kalbama Baltųjų rūmų pareiškime, išplatintame trečiadienį, kovo 5 dieną, po eilinio dviejų šalių lyderių pokalbio telefonu. „Abu lyderiai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl akivaizdaus Rusijos įvykdyto Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimo“, - pažymima pareiškime. Taip pat B. Obama ir D. Cameronas akcentavo, kad dabartinė situacija yra nepriimtina. Maskva „jau pradėjo mokėti kainą už savo veiksmus, tokią kaip investicinio pasitikėjimo Rusija sumažėjimas“, teigiama dokumente.JAV prezidentas ir Didžiosios Britanijos premjeras pasveikino Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarybos karinių stebėtojų misiją, kuri surengta Ukrainos prašymu. Baltieji rūmai pažymėjo, kad per pokalbį dviejų šalių lyderiai taip pat aptarė pagalbos dabartinei Kijevo valdžiai suteikimo klausimus. O štai Londone oficialus britų premjero kanceliarijos atstovas informavo, kad B. Obama ir D. Cameronas „sutarė, kad tarptautinė bendruomenė turi tęsti bendrą darbą siekiant deeskaluoti įtampą ir sustabdyti bet kokius tolimesnius Rusijos veiksmus“. Jo teigimu, pašnekovų nuomonė sutapo, kad „dabartinės sąlygos nepriimtinos: rusų valdžia negrąžino savo karių atgal į bazes, vis dar atsisako pripažinti valdžią Kijeve, o situacija vietoje tebelieka ypač įtempta“.
P. Vaitiekūnas Sevastopolyje neįleistas į karinį štabąSevastopolyje Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų štabą blokuojantys „liaudies savigynos“ atstovai į teritoriją pas kariškius neįleido Latvijos ir Lietuvos pasiuntinių - Petro Vaitiekūno ir Argitos Daudzės, praneša unian.net. Plačiau...
Putinas ir Merkel aptarė situacijos Ukrainoje „normalizavimą“, praneša KremliusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė tarptautinį bendradarbiavimą dėl „aštrios krizės“ Ukrainoje, pranešė Kremlius. Kanclerė paskambino V.Putinui, ir abu lyderiai „aptarė galimus tarptautinio bendradarbiavimo normalizuojant socialinę ir politinę situaciją scenarijus“, rašoma Kremliaus išplatintame pareiškime.
JT Saugumo Taryba ketvirtadienį posėdžiaus dėl UkrainosJungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs naują posėdį už uždarų durų dėl Ukrainos krizės, sakė diplomatai. 15 narių pasiuntiniai turi susitikti 14 val. 30 min. (21 val. 30 min. Lietuvos laiku). Tai bus ketvirtos Tarybos konsultacijos šia tema nuo penktadienio. Per piktas derybas pirmadienį Rusija kitoms Tarybos narėms pasakė, kad nušalintasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Maskvos pasiųsti pajėgas įstatymui ir tvarkai jo šalyje atkurti. Kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, Rusija turi veto teisę, todėl gali blokuoti Tarybos rezoliucijų projektus.
D. Grybauskaitė kartu su Europos vadovais aptars padėtį UkrainojePrezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Briuselyje susirinkę 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai aptars situaciją Ukrainoje ir kalbės apie priemones, skirtas Europos saugumui užtikrinti. Taip pat bus kalbama apie galimą ES paramą Ukrainai. Šioje neeilinėje EVT pakviestas dalyvauti ir Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Pasak Prezidentės, ES valstybės narės glaudžiai koordinuoja savo poziciją ir veiksmus sprendžiant Ukrainoje susidariusią krizę. Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės intervencija į suverenios valstybės Ukrainos teritoriją kelia grėsmę visos Europos stabilumui ir saugumui. EVT posėdyje vadovai kalbės apie situacijos stabilizavimą ir taikaus sprendimo galimybes, galimą Europos šalių pagalbą Ukrainai, prekybos su Ukraina skatinimą bei apie tarptautinių stebėjimo misijų siuntimą į Krymą.Lietuva į Ukrainą išsiuntė du stebėtojus į misiją, kurioje dalyvaus 12 valstybių. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ruošiasi į Ukrainą siųsti dar dvi misijas - tautinių mažumų klausimais ir rinkimų stebėtojų misiją.
Krizė Ukrainoje neturėtų kenkti prekybai su Rusija, teigė V. PutinasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad nereikia leisti, jog politinė įtampa Ukrainoje pakenktų šalių prekybai, skelbia "RIA Novosti". "Reikia vengti eskalacijos, taip pat į ekonominį bendradarbiavimą nereikėtų įtraukti politinių reikalų, - sakė V. Putinas. - Mes matome tam tikrą politinę įtampą, tačiau ji neturėtų kenkti mūsų dabartiniam ekonominiam bendradarbiavimui. Niekas neturėtų papildomai apsunkinti situacijos. Būtina dirbti su visais mūsų partneriais, žinoma, atsižvelgiant į savo interesus". Tūkstančiai karių, kaip manoma, Rusijos įsakymu praėjusią savaitę užėmė ukrainiečių karines bazes regione.  Rusijos parlamentas patvirtino karinę intervenciją Ukrainoje taikos palaikymo tikslais. Tačiau V. Putinas neigia, kad rusų kariai jau yra dislokuoti Kryme, ir sakė, kad apsiginklavę kariškiai, važinėjantys automobiliais su Rusijos registracijos numeriais, yra "vietos savisaugos daliniai". 
Turkija žada apginti Krymo totoriusKaip pareiškė trečiadienį žurnalistams buvęs Krymo totorių medžliso pirmininkas Mustafa Džemilevas, Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu jam pažadėjo, jog Turkija bus pirmoji šalis, ateisianti į pagalbą Krymo totoriams, jeigu šiems iškils pavojus, praneša UNIAN. "Prieš kelias dienas Ukrainoje lankėsi Turkijos URM vadovas. Jis susitiko su parlamento pirmininku Oleksandru Turčynovu ir užsienio reikalų ministru Andrejumi Dešica. Tai rodo, kad Turkija laiko Ukrainą savo strategine partnere ir ryžtingai gina Ukrainos nepriklausomybę ir vientisumą", - pabrėžė M. Džemilevas. Praėjusią savaitę medžliso lyderis Refatas Čiubarovas pareiškė, jog Krymo totorių organizacija laiko neseniai sudarytą Krymo vyriausybę neteisėta ir neves su ja jokių derybų.
NATO siunčia žinią RusijaiPasak NATO generalinio sekretoriaus A. F. Rasmusseno, dėl Rusijos agresijos Krymo teritorijoje bus peržvelgtas ir aljanso bendradarviavimas su Maskva.„Mes taip pat nusprendėme, jog Rusija nedalyvaus jokiuose oficialiuose kariniuose ir civiliniuose susitikimuose“ – pareiškė A. F. Rasmussenas. Taip pat jis pabrėžė, jog politiniai susitikimai su Rusija bus rengiami.Daugiau skaitykite ČIA.
Donecke kilo riaušėsTrečiadienio vakarą Donecko mieste Ukrainoje surengtas mitingas prieš Rusijos intervenciją. Skelbiama, jog mitinge dalyvavo daugiau nei 7 000 žmonių. Tarp prorusiškų aktyvistų ir Rusijos agresiją smerkiančių asmenų kilo susirėmimai.   Per tuos susirėmimus buvo sužeista apie 10 žmonių.http://www.youtube.com/watch?v=aCQPpC7bGf4Priešiškų stovyklų demonstrantai daužė vieni kitus kumščiais ir lazdomis miesto centre, pranešė vienas, naujienų agentūros AFP žurnalistas.Plačiau... Reuters nuotr.
Estijos URM - už nepriklausomą įvykių Kijeve tyrimąEstijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paetas paragino ištirti nusikaltimus, padarytus per valdžios ir opozicijos konfrontaciją Kijeve.Kaip praneša „Postimees“, jis tai pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Taline.„Tai, kas iš tikrųjų vyko Kijeve, turi išaiškinti tyrimas. Manau, jog daugelis nori, kad Ukrainoje būtų atliktas nepriklausomas tyrimas“, - pažymėjo ministras.U. Paetas surengė spaudos konferenciją po to, kai internete pasirodė vasario pabaigoje įvykusio jo pokalbio telefonu su ES vyriausiąja atstove užsienio politikos ir saugumo klausimais Catherine Ashton įrašas. Šiame pokalbyje buvo išsakyta versija, jog prie žudynių Kijeve gali būti prisidėję kai kurie „naujosios koalicijos“ atstovai.Estijos užsienio reikalų ministerija jau patvirtino, kad telefono pokalbio įrašas yra autentiškas.Komentuodamas pokalbio esmę, U. Paetas teigė „susilaikęs nuo vertinimų, o tik reiškęs susirūpinimą“. Ministras sakė esąs prieš tai, kad šis įrašas būtų naudojamas „naujajai Ukrainos vyriausybei diskredituoti“.Parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Marko Mihkelson pareiškė, kad U. Paeto ir Catherine Ashton pokalbio klausėsi Rusijos specialiosios tarnybos.
Ukraina turi laikytis vasario 21 susitarimo, sutinka ir Lavrovas, ir KerryRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad jis bei JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sutinka, kad Ukraina turi laikytis prieš dvi savaites tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos pasirašyto susitarimo.„Mes sutarėme, kad reikia padėti ukrainiečiams, kad visi ukrainiečiai laikytųsi vasario 21-osios susitarimų“, – sakė S.Lavrovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje po derybų su J.Kerry Paryžiuje.Minimas susitarimas suteikė svarbių nuolaidų opozicijai, kuri dabar yra valdžioje Kijeve.Pasak S.Lavrovo, J.Kerry pripažino, kad Ukrainoje reikia sukurti dialogo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo atmosferą.S.Lavrovas dar sakė, kad vyksta į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją, kur laukia jo kolegos Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai, „kurie vizavo ir liudijo minėto susitarimo pasirašymą Kijeve vasario 21 dieną“.
Kryme ginkluotų vyrų pagrasintas JT pasiuntinys vyksta iš KrymoJungtinės Tautos trečiadienį pareiškė protestą, kad šios organizacijos pasiuntiniui neramiajame Ukrainos Krymo regione grasino ginkluoti vyrai, bet jo nepagrobė, sakė žurnalistams JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas (Janas Eliasonas).Pasak jo, Simferopolyje prie karinio jūrų laivyno štabo ginkluoti vyrai pasitiko JT pasiuntinį Robertą Serry (Robertą Serį) ir perspėjo, kad jis „išvyktų iš Krymo“. R.Serry buvo kartu su savo kolega iš JT.Kai tie vyrai neleido jam grįžti prie savo automobilio, R.Serry užėjo į kavinę, kad telefonu perspėtų JT misiją apie incidentą. Tada jis pėsčiomis nuėjo į viešbutį.Britų naujienų tinklo ITN žurnalistas, matęs incidentą, per „Twitter“ pranešė, kad R.Serry išvažiavo į oro uostą.J.Eliassonas su žurnalistais kalbėjosi vaizdo ryšio priemone iš Kijevo, kur JT atstovai dalyvauja tarptautinėse tarpininkavimo tarp Rusijos ir naujosios Ukrainos vyriausybės.Naujienų agentūrai AFP susisiekus su R.Serry palydovu Simferopolyje, paaiškėjo, kad JT pasiuntinys nutarė nutraukti savo misiją ir po incidento su ginkluotais vyrais išvyko į oro uostą.
Kerry ragina Lavrovą susitikti su Ukrainos kolegaJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą surengti tiesiogines derybas su savo kolega iš naujosios Ukrainos vyriausybės dėl Krymo krizės.J.Kerry, kuris artimai bendradarbiavo su S.Lavrovu sprendžiant Sirijos problemą, į kolegą šiuo klausimu kreipėsi tarptautinio susitikimo dėl Libano užkulisiuose Paryžiuje.„Sekretorius Kerry su užsienio reikalų ministru Lavrovu turėjo trumpą pokalbį nuošaliai po jų diskusijų platesniame rate su kitais užsienio reikalų ministrais“, – sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.„Sekretorius paragino surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas. Maždaug po valandos jie susitiks dar kartą ir pratęs diskusijas“, – kalbėjo jis.
Prorusiški demonstrantai vėl užėmė Donecko regiono administracijos pastatąProrusiškai nusiteikusių aktyvistų minia trečiadienį vėl perėmė vietos vyriausybės pastatą rytiniame Donecko mieste, praėjus kelioms valandoms po to, kai juos iš pastato išstūmė milicija.Maždaug 200 protestuotojų į pastatą pateko pro paradines duris, nepaisant ten buvusių gausių milicijos pajėgų, po visą dieną trukusių protestų prieš prieš jų išvarymą iš vietos administracijos pastato, kurį buvo užėmę nuo pirmadienio.Trečiadienį ant pastato buvo iškelta Ukrainos vėliava, kuri pakeitė nuo šeštadienio virš jo plevėsavusį Rusijos simbolį.Doneckas yra vienas iš rytinų ir pietų Ukrainos miestų, kuriuose šeštadienį įsiplieskė prorusiškų aktyvistų demonstracijos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento leidimą pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninę šalį.Kijevas tvirtina, kad šias demonstracijas organizuoja Maskva, norėdama pateisinti savo karinę intervenciją.
J. Kerry ir S. Lavrovas kalbėjosi apie padėtį UkrainojeJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį surengė tiesiogines derybas dėl Ukrainos Paryžiuje, kur vyksta tarptautinis susitikimas dėl Libano, pranešė diplomatinis šaltinis.J.Kerry ir S.Lavrovas kalbėjosi kartu su Vokietijos ir Prancūzijos kolegomis prie kavos per pietų pertrauką Prancūzijos prezidentūroje, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistas.Vakarų diplomatinis šaltinis sakė, kad susitikimo pagrindinė tema buvo krizė Ukrainoje.
Ukrainos atlikėja Ruslana yra viena iš dešimties už drąsą JAV apdovanotų moterųUkrainos popmuzikos žvaigždė ir Eurovizijos dainų konkurso nugalėtoja Ruslana, kelis mėnesius dainavusi Maidano protestuotojams Kijeve, antradienį tapo viena iš dešimties už drąsą Jungtinėse Valstijose apdovanotų moterų.„Labai svarbu, kad šiandien esu čia kaip savo šalies balsas“, – sakė Ruslana Lyžyčko naujienų agentūrai AFP, gavusi 2014 metų apdovanojimą „International Women of Courage“ iš JAV pirmosios ponios Michele Obamos.„Mes kovojame su diktatūra, štai dabar galime pamatyti tos diktatūros (tikrąjį) veidą. Gaila, kad tai Putinas“, – sakė smulkutė atlikėja angliškai, laikydama mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavą, kurią pavadino savo talismanu.M.Obama pagerbė 10 šių metų tarptautinės premijos laureačių sakydama, kad jų darbai turėtų įkvėpti ir kitas pasaulio moteris.„Kai matome, kaip šios moterys pakelia balsą, žengia žingsnius ir suteikia galimybę kitiems keistis, privalome suvokti, kad kiekvienas iš mūsų turi tokią pačią galią ir tokią pareigą“, – sakė M.Obama ceremonijoje Valstybės departamente.2004 metų Eurovizijos dainų konkursą laimėjusi Ruslana buvo pagerbta už dalyvavimą demonstracijose už demokratiją Kijeve, už tai, kad kas vakarą nemokamai dainavo protestuotojams, o kartą padėjo sušvelninti įtampą tarp protestuotojų ir policijos.„Vienykitės ir būkite su mumis“, – prašė ji, dėkodama J.Kerry už jo apsilankymą Kijeve ir lygindama jį su „demokratijos tėvu“.Po apdovanojimų įteikimo ceremonijos ji pažadėjo sugrįžti į Nepriklausomybės aikštę Kijeve ir net pamėginti asmeniškai susitikti su V.Putinu, jeigu tik jis išklausytų.Ji žadėjo Rusijos vadovui pasakyti : „Palikite mano šalį, eikit lauk!“ Netvardydama emocijų Ruslana pridūrė: „Bandau surasti teisingus žodžius, bet viduje aš verkiu“.„Dabar mūsų Ukrainoje yra tūkstantis, tūkstantis rusų karių ir aš nesu tikra, kad Putinas mane išgirs“, – kalbėjo ji.
Krymas atsisako derėtis su Ukrainos valdžiaPietinio Ukrainos regiono premjeras Serhijus Aksionovas teigė, kad jo vyriausybė atsisako derėtis su naująja centrine valdžia Kijeve, skelbia "RIA Novosti"."Mes derybas siūlančios vyriausybės nelaikome teisėta. Tai yra pagrindinis klausimas", - Latvijos radijui "Baltcom" sakė S. Aksionovas.2 mln. gyventojų turintis Krymas nepripažįsta praėjusį mėnesį po prezidento Viktoro Janukovyčiaus į valdžią atėjusios naujos vyriausybės. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šią savaitę taip pat pareiškė, kad dabartinė Ukrainos vyriausybė yra neteisėta, tokiu būdu sustiprindamas Krymo vyriausybės poziciją.S. Aksionovas paprašė Maskvos suteikti pagalbą užtikrinti saugumui regione, kurio gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai.Tūkstančiai karių, kaip manoma, Rusijos įsakymu praėjusią savaitę užėmė ukrainiečių karines bazes regione.Rusijos parlamentas patvirtino karinę intervenciją Ukrainoje taikos palaikymo tikslais. Tačiau V. Putinas neigia, kad rusų kariai jau yra dislokuoti Kryme, ir sakė, kad apsiginklavę kariškiai, važinėjantys automobiliais su Rusijos registracijos numeriais, yra "vietos savisaugos daliniai".Krymas planuoja šį mėnesį surengti referendumą dėl pusiasalio statuso, įskaitant didesnę autonomiją ar net atsiskyrimą.
Ukrainos parlamente įregistruotas įstatymo projektas dėl integracijos į NATOTrečiadienį Ukrainos parlamente įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatoma atnaujinti Ukrainos integracijos į NATO procesą, praneša "RIA Novosti”.Dokumento autoriai yra deputatai iš partijos "Batkivščina” frakcijos Borisas Tarasiukas, Valentinas Koroliukas ir Aleksandras Čornovolenka.Ukraina pirmą kartą pareiškė ketinanti integruotis į NATO 2002 metais, kai šalies prezidento pareigas ėjo Leonidas Kučma. Prezidentaujant Viktorui Juščenkai Kijevo euroatlantiniai siekiai sustiprėjo. Į valdžią atėjus Viktorui Janukovyčiui, Ukraina 2010 metais oficialiai paskelbė savo neblokinį statusą ir atsisakė planų integruotis į Aljansą.
Britanija ragina Rusijos ir Ukrainos ministrus susitikti ParyžiujeDidžioji Britanija trečiadienį paragino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą susitikti su savo Ukrainos kolega Paryžiuje ir pradėti derybas Krymo krizei taikiai sureguliuoti.„Šiandienos tikslas yra atvesti rusus iki diplomatinio proceso..., bent jau iki jo pradžios“, – kalbėjo britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia.Paryžiuje S.Lavrovas turėtų dalyvauti anksčiau planuotame susitikime dėl Libano, tačiau kol kas nežinoma, ar jis sutiks sėsti prie derybų stalo su A.Deščysia.Rusija nepripažįsta naujosios Ukrainos vyriausybės, suformuotos po tris mėnesius trukusių beveik 100 žmonių gyvybių pareikalavusių protestų, po kurių iš šalies pasprukęs buvęs Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas.Rusijos atstovas nedalyvavo trečiadienį 1994 metų Budapešto memorandumą pasirašiusių šalių susitikime. Ši tarptautinė sutartis užtikrino Ukrainos saugumą, nors ir nesuteikė jokių garantijų, Kijevui grąžinus branduolinius ginklus, kurie šalyje liko po Sovietų Sąjungos griūties.A.Deščysia susitikime sakė, kad yra pasiruošęs susitikti su S.Lavrovu bet kuriame forume, kuris Rusijai bus tinkamas.„Tai yra labai lemtingas ir svarbus momentas, mes taip pat labai laukiame konsultacijų su Rusija, dvišalių ir daugiašalių“, – sakė jis.
Rusijos ministras: rusų kareivių Kryme nėraGynybos ministras Sergejus Šoigu, kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškė, kad Kryme nėra rusų karių. Internete pasirodžiusias nuotraukas su Rusijos 21-uoju regionu ir filmuotą medžiagą su kareiviais be skiriamųjų ženklų, esančiais Ukrainos teritorijoje ir teigiančiais, kad jie – iš Rusijos, ministras pavadino provokacija.Daugiau – čia.
Simferopolyje užpultos prieš karą protestuojančios moterysSimferopolyje prie Ukrainos karinių jūrų pajėgų pakrantės apsaugos štabo įvyko nemalonus incidentas – užpultos moterys, jau kelias dienas iš eilės vykdančios prieš karinius veiksmus nukreiptą akciją, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Moteris užsipuolė Rusiją palaikantys viešąją tvarką prižiūrintys savanoriai, blokuojantys karinę teritoriją. Jie iš protestuojančių moterų atėmė plakatus ir numetė kitoje kelio pusėje.http://www.youtube.com/watch?v=0jA56THmfic
Amerikiečiams ir britams nepavyko surengti Rusijos ir Ukrainos derybų ParyžiujeJungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai nepavyko trečiadienį surengti Rusijos ir Ukrainos susitikimo Paryžiuje, pranešė diplomatai.JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė žurnalistams apgailestaujantis, kad Rusija nedalyvavo vadinamosios Budapešto grupės, kuriai priklauso Vašingtonas, Londonas, Maskva ir Kijevas, susitikime.Ši grupė buvo įkurta praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, Ukrainai pasirašius sutartį su kitomis trimis valstybėmis, pagal kurią Kijevas atsisakė savo branduolinio arsenalo mainais į saugumo garantijas.Tačiau Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as sakė, kad visos diplomatinės pastangos bus dedamos, kad Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai susitiktų vėliau trečiadienį po tarptautinės konferencijos dėl padėties Libane.
Rusija pasiruošusi padėti surengti referendumą KrymeRusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) neatmeta galimybės "suteikti metodinę ir organizacinę pagalbą rengiant referendumą Kryme”.Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė CRK sekretorius Nikolajus Konkinas.Jis leido suprasti, kad tam reikalingas oficialus kvietimas iš Krymo. "Jeigu bus kvietimas, mes jį svarstysime”, - sakė Rusijos pareigūnas.Referendumą dėl Krymo autonominės respublikos statuso ir įgaliojimų planuojama surengti kovo 30 d.
ESBO siunčia karinius stebėtojus į Ukrainą15-a Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) narių sutarė dalyvauti stebėjimo misijoje Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė diplomatinis šaltinis.„Penkiolika valstybių, tarp jų - Jungtinės Valstijos ir kitos šalys iš Europos bei Centrinės Azijos, dalyvaus šioje misijoje“, – sakė diplomatas.Jis nepateikė detalių dėl to, kiek žmonių dalyvaus misijoje, kada ji prasidės ar kur šioje buvusioje sovietinėje respublikoje bus dislokuota.ESBO nurodė, kad Ukraina pateikė prašymą misijai pradėti darbą kovo 5-12 dienomis.Kariniai stebėtojai yra neginkluoti, jiems pavedama nustatyti faktus kariniais klausimais. Jie pateikia ataskaitas dalyvaujančioms ESBO valstybėms.Pagal ESBO taisykles, kiekviena valstybė narė gali siųsti du karinius stebėtojus – tai reiškia, kad misiją gali sudaryti iki 30 žmonių.Vašingtonas ragino surengti visapusišką ESBO stebėjimo misiją, kad būtų sušvelninta krizė. Bet Organizacijos narėms šią savaitę nepavyko susitarti susidūrus su Rusijos prieštaravimais.Rusijos pasiuntinys ESBO Andrejus Kelinas pirmadienį žurnalistams sakė, kad ankstesnės misijos nuo Serbijos atsiskyrusiame Kosove ir nuo Gruzijos atsiskyrusioje Pietų Osetijoje „pablogino padėtį“.Vašingtono aukščiausio rango pasiuntinė Europoje Victoria Nuland pirmadienį sakė, kad stebėjimo misija sudarytų sąlygas Rusijai Kryme „atitraukti savo pajėgas atgal į bazes ir pakeisti jas nepriklausomais stebėtojais“.
A. Merkel: Rusija turi susilaikyti nuo veiksmų, galinčių destabilizuoti situaciją UkrainojeVokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų destabilizuoti situaciją Ukrainoje po to, kai promaskvietiškos pajėgos įtvirtino de facto kontrolę Ukrainai priklausančiame Kryme, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.„Rusija turi susilaikyti nuo bet kokio kurstymo, kuris galėtų destabilizuoti situaciją“, – sakė A.Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas per reguliarią vyriausybės spaudos konferenciją.
ES įšaldys 18 ukrainiečių turtą Europos Sąjunga (ES) turi įšaldyti 18 ukrainiečių, susijusių su praėjusio mėnesio smurtu prieš protestuotojus Ukrainoje, turtą, esantį 28 narių Bendrijoje, trečiadienį sakė diplomatiniai šaltiniai.Sankcijos įsigalios ketvirtadienį, kai oficialiame ES laikraštyje „Official Journal of the European Union” bus paskelbtos tų 18 asmenų pavardės, sakė šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.„Dabar negaliu atskleisti jų vardų, kad jie nesiimtų veiksmų savo turtui atsiimti“, - sakė šaltinis.
Ukrainoje prasidėjo operacija „Granica“Ukrainoje pradėta operacija „Granica“, kurioje dalyvauja Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos Saugumo tarnyba.Daugiau – čia.
Per susirėmimus Kijevo centre žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 99Nuo 2013 metų lapkričio 30-osios iki šių metų kovo 5-osios Ukrainoje žuvo ar mirė 99 susirėmimų Kijevo centre dalyviai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.Be to, ministerijos spaudos tarnyba nurodo, kad nuo vasario 18 dienos 10 val. 20 min. iš suintensyvėjusių susirėmimų Kijevo centre vietų į medikus pagalbos kreipėsi 1039 nukentėję žmonės, kurių 676 buvo paguldyti į ligonines.Kovo 5-osios rytą Kijevo ligoninėse dar buvo gydoma 210 žmonių.Kovo 4 dieną buvo pranešta apie 98 Kijevo centre žuvusius žmones.
S. Lavrovas: Maskva „nekontroliuoja“ prorusiškų pajėgų UkrainojeRusija nekontroliuoja prorusiškų pajėgų, veikiančių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Madride vykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, ar derėtųsi dėl Krymą užėmusių prorusiškų pajėgų grįžimo į nuolatines Rusijos bazes, S.Lavrovas pareiškė: „Jeigu jos yra Krymo gyventojų sukurtos savigynos pajėgos, mes jų nekontroliuojame.“„Jos negauna mūsų įsakymų“, - pridūrė jis.
Ukraina stiprina branduolinį saugumąUkraina, reaguodama į Rusijos grasinimus, stiprina saugumo priemones savo atominėse elektrinėse, sakoma Ukrainos ambasadoriaus laiške Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos priežiūros institucijai. Laiško tekstą trečiadienį matė AFP.„Neteisėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Ukrainos teritorijoje ir grasinimai jėga prilygsta rimtam pavojui Ukrainos saugumui su potencialiomis pasekmėmis jos atominės energetikos infrastruktūrai“, - rašė Ihoris Prokopčukas.„Tokiomis aplinkybėmis kompetentingi Ukrainos pareigūnai deda visas pastangas, kad užtikrintų fizinį saugumą, įskaitant sustiprintą fizinę 15 veikiančių reaktorių keturiose elektrinėse ... apsaugą“, - sakoma I.Prokopčuko laiške Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovui Yukiyai Amano (Jukijai Amanui).Tačiau I.Prokopčukas pridūrė, kad „Rusijos Federacijos karinės jėgos naudojimo“ prieš Ukrainą „pasekmės bus neprognozuojamos“.„Gausios Ukrainos vyriausybės pastangos užmegzti dvišalius kontaktus su kolegomis Rusijoje kol kas yra be atsako“, - sakė jis.Ambasadorius paragino Y.Amano „skubiai iškelti branduolinio saugumo klausimą (kalbantis) su Rusijos Federacijos valdžia“.
Užėmė antrą Ukrainos oro erdvės gynybos raketų bazę Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį užėmė dalį antrosios oro erdvės gynybos raketų bazės Kryme, tačiau tvirtino, kad raketų saugykla tebėra kontroliuojama Ukrainos.Žinia apie bazės Fiolento kyšulyje, esančiame netoli Sevastopolio miesto, dalinį užėmimą, buvo paskelbta po to, kai promaskvietiškos pajėgos užėmė dalį kitos oro erdvės gynybos bazės prie toliau į šiaurę esančio Eupatorijos miesto. Tačiau nurodoma, kad joje raketų nėra.
Rusijos pajėgos užėmė dalį Ukrainos oro erdvės raketinės gynybos komplekso KrymeRusijos pajėgos užėmė dalį Ukrainos priešlėktuvinės raketinės gynybos komplekso Krymo regione, trečiadienį pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos vietos atstovas.Tačiau vakarinėje Krymo pakrantėje įsikūrusiame Eupatorijos mieste esančio komplekso vadavietė ir valdymo centras toliau kontroliuojamas Ukrainos kariškių, šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.Daugiau – čia.
J. McCainas: B. Obama, atsibusk!Sakydamas kalbą JAV senate, aršusis senatorius Johnas McCainas užsipuolė prezidentą Baracką Obamą dėl jo vykdomos užsienio politikos ir teigė, jog Rusijos intervencija į Krymą turėtų veikti kaip "žadintuvas", atskleidžiantis tikruosius Vladimiro Putino ketinimus, praneša "ABC News"."Laikas atsikvošėti dėl V. Putino. Administracijai laikas surimtėti, - kalbėjo respublikonų senatorius. - Esame ant Rusijos imperijos atkūrimo ribos - ilgametės asmeninės V. Putino svajonės. Šis prezidentas (B. Obama, vert. past.) nesupranta Rusijos prezidento, nesupranta ir niekada nesuprato jo ambicijų. Šis prezidentas išjuokė Mittą Romney (B. Obamos varžovą 2012 m. prezidento rinkimuose, vert. past.), kuomet šis pasakė, jog didžiausią grėsmę kelia Rusijos geopolitinės ambicijos".
Ukrainos vėliava vėl iškelta ant Donecko regiono administracijos pastatoUkrainos vėliava vėl buvo iškelta ant vietos vyriausybės pastato rytiniame Donecko mieste, ant kurio nuo šeštadienio plevėsavo Rusijos vėliava, pranešė įvykio liudininkai.Milicija nurodė evakuojanti pastatą, kurį nuo pirmadienio laikė užėmę prorusiški demonstrantai.Milicijos pranešime sakoma, kad evakuacija pradėta gavus pranešimą, jog tas pastatas užminuotas.
Susitiks J. Kerry ir S. LavrovasSituaciją Ukrainoje trečiadienį aptars JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kijeve antradienį apsilankęs J. Kerry Rusijos veiksmus Kryme pavadino "agresijos aktu" ir teigė, jog Maskva ieško preteksto įsiveržti į rytines Ukrainos provincijas, praneša "Reuters".Paryžiuje trečiadienį vyksiančios konferencijos metu JAV ir Rusijos diplomatai ketina aptarti būsimo dialogo dėl krizės Ukrainoje sąlygas.Maskva pasmerkė valdžios pasikeitimą Kijeve ir teigia, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nušalintas neteisėtai. Intervenciją Kryme grindžiama "būtina" rusakalbių ir Rusijos piliečių apsauga "nuo persekiojimų". JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) paragino atitraukti Rusijos karius iš Krymo, o pusiasalyje pradėti tarptautinę stebėjimo misiją.Antradienį į Kijevą atvykęs J. Kerry dar kartą išreiškė Vašingtono paramą Ukrainai ir naujajai šalies valdžiai, bei pastebėjo, kad rusakalbiai piliečiai Kryme bei rytinėje šalies dalyje nėra diskriminuojami, kaip teigia Maskvos atstovai."JAV patvirtina savo įsipareigojimus Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui remiantis tarptautiniais susitarimais. Smerkiame Rusijos veiksmus kaip agresijos aktą, - kalbėjo JAV valstybės sekretorius. - Aišku, kad Maskva ir toliau sunkiai dirba ieškodama preteksto įsiveržti į likusią Ukrainos dalį. Teigiama, kad rusakalbiai piliečiai Ukrainoje yra puolami. Tai netiesa".Po susitikimo su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu, premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščyca, Vašingtono atstovas pagyrė naująją valdžią dėl santūraus tono dialoge su Maskva.Kritikuodamas Rusijos vadovybę J. Kerry teigė, jog "diktuoti sąlygas užsienio valstybei atsukus į ją ginklą yra netinkama užsienio politika".
JAV analitikai: vargu, ar Rusija trauksis iš KrymoJAV tarptautinių santykių ekspertai ir buvę prezidento Barako Obamos administracijos pareigūnai nemano, kad Rusija atitrauks savo pajėgas iš Krymo, rašo AP.Analitikų nuomone rusų intervencija Kryme dar labiau apribos JAV ir Europos Sąjungos (ES) strategijas bandant neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui plėsti savo įtaką buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.Krymo okupacija dar labiau padidino spaudimą B. Obamai, kuris pastaruoju metu bando rasti politinių ir ekonominių svertų, kuriais galėtų paveikti Rusiją.JAV pagrasino įvesti ekonomines sankcijas ir taikyti keletą švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, atšaukti diskusijas dėl prekybos susitarimų ir nedalyvauti G-8 tarptautinėje konferencijoje, tačiau kol kas šie grasinimai neįtikino V. Putino atitraukti karius iš Krymo.
Į stebėtojų misiją Kryme išvyko du Lietuvos karininkaiĮ stebėtojų misiją Ukrainos Krymo regione trečiadienį išvyko du Lietuvos karininkai, BNS patvirtino krašto apsaugos ministro atstovas spaudai.
Ukrainos pasieniečiai atnaujino darbą pasienio punkte „Krymas“Ukrainos Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad ukrainiečių pasieniečiai atnaujino darbą pasienio punkte „Krymas“, skelbia newsru.ua. Valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad kovo 4-osios vakare maždaug 35 ginkluoti asmenys įsibrovė į pasienio punktą „Krymas“.„Po nevienodų jėgų konfrontacijos, grasindami panaudoti ginklą, užpuolikai užblokavo Ukrainos teisėsaugininkų darbą“, - pažymėjo Valstybinėje pasienio tarnyboje.Pasieniečių pamainoje buvo penkiolika pasieniečių, septynios iš jų moterys.Netrukus į pasienio punktą atvyko pasienio tarnybos „Kerčė“ viršininkas ir reagavimo grupė, kurie po derybų su rusų kariškiais atnaujino pasienio punkto darbą. Iš viso per parą šiame pasienio punkte Ukrainos pasieniečiai praleido 544 žmones.
Ukrainiečiai masiškai užsirašo į armiją, tęsiantis krizei KrymeUkrainoje kol kas nevyksta jokie susirėmimai, tačiau didėjant įtampai Kryme, jauni vyrai Kijeve rikiuojasi eilėse ir užsirašo į armiją, pasiruošę imtis ginklų, jeigu kiltų karas su Rusija. Plačiau...
Taikos Ukrainoje pagrindu turi tapti vasarį pasirašyta sutartis, sako RusijaRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovei Catherine Ashton, kad vasario 21 dieną pasirašyta sutartis tarp buvusios Ukrainos opozicijos ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus, sudaryta tarpininkaujant Bendrijai, turėtų tapti padėties stabilizavimo toje šalyje pagrindu, trečiadienį paskelbė Rusijos URM.Ministerijos pranešime nurodoma, kad antradienį susitikęs su C.Ashton „Lavrovas pabrėžė, jog padėties toje šalyje normalizavimas turėtų būti pagrįstas esminiai principais, išdėstytais vasario 21-osios sutartyje dėl krizės Ukrainoje sureguliavimo“.Diplomatijos vadovas pažymėjo, kad pagal tą sutartį buvo numatyta surengti konstitucinę reformą, kurioje būtų atsižvelgta į visų Ukrainos regionų pageidavimus.
Iš kur suvežti Kryme dislokuoti rusų kariai?Šiuo metu Kryme dislokuoti kariai iš dalinių, kurie nepriklauso Rusijos Juodosios jūros laivyno sudėčiai. Į Krymą suvežti kariai iš Uljanovsko, Krasnodaro krašto ir Čečėnijos. Ši žinia gauta iš Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, praneša newsru.ua. Turimais duomenimis, Džankojaus mieste yra 1-asis motorizuotasis pėstininkų batalionas „Vostok“, priklausantis 18-ai mechanizuotai brigadai, kuri dislokuota Kalinovske, Čečėnijos Respublikoje. Kryme taip pat yra kariai iš 31-osios atskiros desantininkų brigados, kuri dislokuota Rusijos mieste Uljanovske, bei 22-osios specialiosios paskirties brigados iš Krasnodaro krašto. „Šie Rusijos vadovybės veiksmai yra tiesioginis tarptautinių ir dvišalių susitarimų tarp Ukrainos ir Rusijos pažeidimas“, - pabrėžė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų štabe. Antradienį, kovo 4 dieną, surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad kol kas nemato būtinybės siųsti savo šalies pajėgas į Ukrainą.
Kijeve dėl karo kurstymo sustabdyta rusiškų kanalų transliacija Kijevo interneto ir kabelinės televizijos tiekėjas „Lanet“ sustabdė trijų rusiškų kanalų transliaciją dėl „agresyvios propagandos ir karo kurstymo“, praneša unian.net. Abonementams atjungti televizijos kanalai „Pervyj kanal“, „NTV Mir“ ir „RTR-Planeta“. Interneto ir kabelinės televizijos tiekėjo atstovas spaudai pranešė, kad dabar svarbiausias prioritetas – taikos išsaugojimas, todėl „Lanet“ nusprendė sustabdyti tų žiniasklaidos priemonių transliavimą, kurios vykdo agresyvią propagandą bei ragina kariauti, kurstydamos priešiškumą ir neapykantą.
B. Obama paragino Rusiją atitraukti pajėgas KrymeJungtinių Valstijų prezidentas ragina Rusiją atitraukti savo pajėgas Kryme atgal į bazes ir pradėti pusiasalyje tarptautinę stebėjimo misiją. Maskva toliau de facto kontroliuoja Krymą, Vašingtonas tai vadina Rusijos agresijos veiksmais, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai neigia. Tuo metu vakar vakare Rusija paskelbė išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą. Šalies gynybos ministerija teigia, kad buvo norima išbandyti naują kovinę įrangą. Raketa paleista iš Astrachanės srities prie Kaspijos jūros ir buvo nukreipta į numatytą taikinį kariniame poligone Kazachstane. Amerikiečių pareigūnai teigia, kad Vašingtonas buvo tinkamai iš anksto apie tai informuotas. Trečiadienį Paryžiuje Jungtinių Valstijų sekretorius Johnas Kerry susitiks su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu. Jungtinės Valstijos pažadėjo remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei suteikti Kijevui lengvatinių paskolų. Apie tai pasakė prezidentas Barackas Obama ir Kijeve viešintis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius J. Kerry.
ES padės apmokėti Ukrainos dujų skolas RusijaiEuropos Sąjungos (ES) energetikos reikalų komisaras Giunteris Otingeris  teigė, kad Bendrija padės Ukrainai apmokėti beveik 2 mlrd. dolerių siekiantį įsiskolinimą už gamtines dujas rusų energetikos milžinei "Gazprom", praneša "EUbusiness".Komisaro teigimu, "Ukrainos skolos apmokėjimas įeina į Europos Komisijos (EK) numatytą ekonominės pagalbos šaliai paketą"."Ukrainos valstybinė dujų bendrovė "Naftogaz" "Gazpromui" skolinga beveik 2 mlrd. dolerių ir mes padėsime apmokėti sąskaitą, - kalbėjo G. Otingeris. - Esame abipusiškai priklausomi: ES reikia rusiškų dujų, o Rusijai reikia ES pinigų".Skelbiama, kad ES gali rasti būdą pati tiekti dujas Ukrainai atbuline kryptimi per dvi vamzdynų atšakas."Dujų srautą į Ukrainą galėtų nukreipti Slovakija", - teigė G. Otingeris.Galutinis pagalbos Kijevui planas turėtų būti priimtas trečiadienį, o patvirtintas ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime.Briuselis iki šiol Ukrainai pasiūlė 610 mln. eurų, manoma, kad 28 Bendrijos šalys galėtų surasti dar 500 mln. Nors siūlomos sumos įspūdingos, naujoji Ukrainos vyriausybė praneša, kad per dvejus metus šaliai reikėtų bent 25 mlrd. eurų byrančiai ekonomikai gelbėti. Tikimasi, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteiks 15 mlrd. eurų paskolą dar šiemet, milijardą dolerių yra pažadėjęs Vašingtonas.
Rusija buvo iš anksto perspėjusi apie tarpžemyninės raketos bandymąRusija buvo iš anksto perspėjusi, kad antradienį paleis tarpžemyninę balistinę raketą, pranešė JAV pareigūnai, nesureikšmindami to bandymo, tęsiantis didelei įtampai dėl krizės Ukrainoje.Tos raketos paleidimas buvo įprastas, o JAV vyriausybei apie jį buvo pranešta dar „prieš Ukrainoje prasidedant krizei“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rangos gynybos pareigūnas.Raketos „RS-12M Topol“ bandymas buvo atliktas tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių dėl Ukrainos, kuriai priklausantį Krymo pusiasalį faktiško okupavo Kremliaus palaikomos pajėgos.Tačiau JAV pareigūnai atsisakė komentuoti šio bandymo potencialų poveikį Rusijos santykiams su Vašingtonu.„Tai buvo įprastas tarpžemyninės balistinės raketos paleidimas, apie kurį buvo iš anksto pranešta“, – pažymėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.„Tokie išankstiniai pranešimai turi užtikrinti skaidrumą, pasitikėjimą ir nuspėjamumą, taip pat abiem pusėms išvengti nesusipratimų“, – sakoma jos pranešime.Rusija ir Jungtinės Valstijos „nuolat“ atlieka savo balistinių raketų bandymus, pridūrė C.Hayden.Vienas Rusijos gynybos pareigūnas sakė valstybinėms naujienų agentūroms, kad šio paleidimo tikslas buvo išbandyti naują tarpžemyninių balistinių raketų kovinę įrangą. Kaip pranešama, paskutinį tokį bandymą Maskva atliko gruodžio 28 dieną.20 metrų ilgio raketų „Topol M“, pagal NATO klasifikaciją žinomos kaip „SS-27 Sickle“, ankstesnės modifikacijos buvo priimtos į Sovietų Sąjungos ginkluotę 1985 metais, likus šešeriems metams iki tos šalies subyrėjimo. Ši raketa gali nešti tris branduolines kovines galvutes; ji valdoma autonominės inercinės sistemos ir pagal Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS signalus.„Topol M“, galinčios nuskrieti 10,5 tūkst. kilometrų greičiau nei per pusvalandį, laikomos tiksliausiai pasaulyje nutaikomomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.
Ukrainiečių atsakas V. Putinui: uniformas gal ir nusipirksi, bet ne tokius kovinius ginklusUkrainos jūreiviai neigia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbas apie Krymo „savigyną“. Plačiau...
A. Merkel ir B. Obama susiskambino dėl UkrainosDėl įtampos Kryme Ukrainos konflikte su Rusija susiskambino pasaulio lyderiai - JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Itar-tass skelbia, kad politikai sutarė, kad reikia inicijuoti tiesioginį dialogą tarp konfliktuojančių pusių - tarp Maskvos ir Kjevo.
Kryme bus įkurta Gynybos ministerijaNaujasis pietinio Ukrainos Krymo regiono lyderis Sergejus Aksionovas pranešė, kad regione bus įkurta Gynybos ministerija, skelbia "RIA Novosti". Vietos saugumo pajėgos, taip pat milicija ir kariuomenė, kurioms anksčiau buvo komanduojama iš Kijevo, priklausys regiono vyriausybės kontrolei, informavo prorusiškos Krymo vyriausybės vadovas S. Aksionovas. S. Aksionovas sakė žurnalistams, kad referendumą dėl autonominės respublikos statuso svarstoma surengti anksčiau nei buvo planuota - iki kovo 30 dienos. Tačiau Krymo premjeras nenurodė, kada planuojama įkurti Gynybos ministeriją ir kas jai vadovautų. S. Aksionovas anksčiau pranešė, kad Krymas turės savo karinį jūrų laivyną, kuriam vadovaus kontradmirolas Denisas Berezovskis.
J. Tymošenko paragino Vakarus įvesti Rusijai sankcijasBuvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko paragino Vakarų valstybes įvesti sankcijas Rusijai po to, kai Maskva antradienį pareiškė, kad neatmetama galimybė dėl karių įvedimo į kaimyninę šalį, skelbia "Reuters". "Diplomatinių pastangų nebepakanka. Manau, jog būtina Rusijai įvesti sankcijas. Ypač jeigu ir toliau vyks smurto eskalacija", - interviu Italijos televizijos kanalui "SkyTG24" sakė J. Tymošenko. Pasak ekspremjerės, Rusija pažeidė 1994 metų sutartį, užtikrinančią Ukrainos saugumą, ir paragino Jungtines Tautas bei pasaulio lyderius tarpininkauti derybose tarp Maskvos ir Kijevo. "Manau, kad po karinės agresijos, kurią mes patyrėme, negali įvykti ukrainiečių ir rusų derybos. Šiuo metu tiesioginis dialogas negalimas". Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimas po mėnesius gatvėse trukusių protestų ir Rusijos pajėgų dislokavimas Krymo regione sukėlė didžiausią Maskvos ir Vakarų konfrontaciją nuo šaltojo karo.
Referendumas dėl Krymo autonomijos išplėtimo – neteisėtas Antradienį teismas paskelbė, kad naujasis Krymo premjeras Sergėjus Aksionovas paskirtas neteisėtai. Neteisėtu pripažintas ir referendumas dėl autonomijos statuso bei įgaliojimų išplėtimo.
Mėginta užimti ukrainiečių karinį laivąUkrainos gynybos ministerija pranešė, Kryme esančio Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivo „Slavutič“ įgula antradienį atrėmė mėginimą jį užimti, kurį surengė ginkluoti užpuolikai.„Ginkluoti asmenys buksyru priplaukė prie laivo borto, tačiau įgula jiems pasipriešino jėga. Buvo mėginama įlaipinti abordažo komandą, pagrobti laivą, ginklus ir jūreivius“, – ministerijos spaudos tarnyba citavo antvandeninių laivų brigados vadą kapitoną Vitalijų Zviahyncevą.Šiuo metu Ukrainos jūrų pajėgų laivus toliau blokuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodoma ministerijos pranešime.„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniai daliniai ir laivai, dislokuoti Krymo autonominėje respublikoje, vykdo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo įsakymus“, – pridūrė ministerija.
NATO ir Rusija trečiadienį susitiks aptarti Ukrainos klausimoNATO antradienį apkaltino Rusiją dėl besitęsiančių tarptautinių įsipareigojimų ir Ukrainos suvereniteto pažeidimų, ir pareiškė, jog šiuo klausimu trečiadienį per nepaprastąjį posėdį tiesiogiai akistaton stos su Maskva, informuoja AP."Mes su Maskva NATO ir Rusijos taryboje" aptarsime naujausius įvykius pietiniame Ukrainos Krymo pusiasalyje, antradienį po susitikimo su Aljanso ambasadoriais sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen).Rusija okupavo Krymą šeštadienį, dislokuodama karius strateginėse regiono karinėse bazėse ir pasienio postuose.Antradienį intensyvėjant įtampai Rusijai pavaldžios pajėgos paleido įspėjamuosius šūvius į protestuojančius Ukrainos kariškius."Nepaisydama pakartotinių tarptautinės bendruomenės raginimų, Rusija ir toliau pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat tarptautinius įsipareigojimus, - pažymėjo A. F. Rasmusenas. - NATO sąjungininkės vieningai išreiškia solidarumą šioje grėsmingoje krizėje".NATO generalinio sekretoriaus teigimu, Rusijos karinė intervencija Ukrainoje pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir kelia grėsmę Europos taikai ir saugumui.
Donecke žmonės renkasi į mitingąApie 500 žmonių antradienio vakarą susirinko į mitingą Donecko miesto centre. Susirinkusieji teigia protestuojantys prieš karinius Rusijos veiksmus Kryme bei išsako palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui. http://www.youtube.com/watch?v=-iT3HjeR8Bs#t=281
J. Kerry pasmerkė Rusijos „agresijos aktą“ UkrainojeJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį pasmerkė, jo žodžiais, Rusijos „agresijos aktą Ukrainoje“ ir pakartojo, kad Vašingtonas gerbia buvusios sovietų respublikos teritorinį vientisumą.„Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtina savo pagarbą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Remdamiesi tarptautine teise mes smerkiame Rusijos Federacijos agresijos aktą, – sakė J. Kerry. – Nėra nieko stipraus tame, ką daro Rusija“.Jungtinės Valstijos „neieško konfrontacijos“ Ukrainoje, sakė J. Kerry spaudos konferencijoje Kijeve.„Mes neieškome konfrontacijos. Yra geresnis būdas Rusijai ginti savo teisėtus interesus Ukrainoje“, – pareiškė jis žurnalistams.J. Kerry kaltino Rusiją, kad ši ieško „preteksto“ įsiveržimui į Ukrainą, kai iš tikrųjų jau kontroliuoja visą strategiškai svarbų Krymo pusiasalį.„Manau, kad visiškai aišku, jog Rusija labai stengiasi sukurti pretekstą, kad galėtų veržtis toliau“, – sakė J. Kerry žurnalistams po susitikimo su Ukrainos naująją valdžia Kijeve.
Švedija siunčia savo naikintuvus į Gotlando saląŠvedijos ginkluotosios pajėgos pasiuntė papildomas oro gynybos pajėgas į Gotlanto salą, atsakydamos į Rusijos didelio masto karines pratybas Baltijos jūroje, praneša naujienų agentūra TT.„Taip mes sustipriname savo pajėgumą kontroliuoti oro erdvę, o tai yra visiškai normalu per dideles pratybas“, – sakoma Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovo Gorano Martenssono pareiškime.Rusijos naujienų agentūra „Itar-Tass“ pirmadienį pranešė, kad 3 tūkst.500 Rusijos Baltijos karinio laivyno karių dalyvauja „kovinio pasirengimo“ patikrinime prie Kaliningrado krantų.Tuomet Švedijos gynybos ekspertai pareiškė, kad šiame pranešime nėra „nieko nauja“.Naujienų agentūrai TT Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovas Philipas Simonas pareiškė, kad Rusijos keliamos grėsmės Švedijai lygis liko nepakitęs. Tačiau pareigūnas nepasakė, kokios karinės pajėgos buvo išsiųstos į Gotlandą, tik paminėjo, kad išsiųstas „tam tikras skaičius „Gripen“ naikintuvų".Kariuomenės strategas Stefanas Ringas taip pat pareiškė, jog natūralu, kad ginkluotosios pajėgos siunčia lėktuvus į salą, kuri yra maždaug už 250 kilometrų į pietus nuo Stokholmo.G.Martenssonas pridūrė, kad ginkluotosios pajėgos nuolat ir atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė sutelkė savo pajėgas aplink karines bazes pietiniame Krymo regione.
Kremlius: Rusijos ir Kinijos vadovų požiūriai į Ukrainą yra „artimi“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas  telefonu aptarė padėtį Ukrainoje ir jų požiūris šiuo klausimu yra „artimas“, pareiškė Kremlius.Veto teise turinčių JT Saugumo Tarybos šalių vadovai išreiškė viltį, kad „Rusijos vadovų žengti žingsniai leis sumažinti... įtampą ir padės užtikrinti Kryme ir rytiniuose Ukrainos regionuose gyvenančių rusakalbių saugumą“, nurodoma pranešime.
Rusijos karo laivai blokuoja Kerčės sąsiaurįRusijos kariniai laivai blokavo Ukrainos Krymo pusiasalį nuo Rusijos skiriantį Kerčės sąsiaurį, antradienį pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba.Pasienio apsaugos patruliai informavo, kad rusų kariai kontroliuoja siaurą kanalą iš Krymo pusės, o Rusijos pusėje buvo pastebėti šarvuoti automobiliai.„Kerčės sąsiaurį blokuoja du Rusijos laivai – iš šiaurės ir iš pietų“, – sakė pasienio apsaugos vado pavaduotojas Pavelas Šišurinas žurnalistams.Rusijos kariuomenė šios informacijos nepatvirtino.
O. Turčynovas: JT autoritetas padės išspręsti padėti Kryme Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir šalies vadovo pareigas einantis Oleksandras Turčynovas informavo JT generalinio sekretoriaus pavaduotoją Janą Eliassoną apie padėtį Kryme.„Tikiuosi, kad tokios gerbiamos organizacijos autoritetas padės išnarplioti tą sudėtingą situaciją, kuri susiklostė šiandien Kryme“, – sakė O.Turčynovas, pranešė antradienį Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba.J.Eliassonas, savo ruožtu, pažymėjo, kad dabar svarbiausia – „kartu rasti diplomatinį ir politinį šio klausimo sprendimą“.„Jums nereikėtų abejoti mūsų ištikimybe Ukrainos nedalumo ir suverenumo idėjai“, – pabrėžė JT pareigūnas.
Turkija pakėlė naikintuvus, pastebėjus palei pakrantę skrendantį rusų lėktuvąTurkijos karinės oro pajėgos pakėlė į orą aštuonis naikintuvus, pastebėjus, kad palei Turkijos pakrantę Juodojoje jūroje skrenda rusų žvalgybinis lėktuvas, pranešė antradienį turkų kariškiai, kai vis labiau kaista įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl Ukrainos.Incidentas įvyko pirmadienį, bet rusų lėktuvas iš tiesų skrido tarptautine oro erdve, nurodoma Generalinio štabo tinklalapyje.Kitoje jūros pusėje yra Krymo pusiasalis, virtęs Rusijos ir Ukrainos į Vakarus orientuotos vyriausybės priešpriešos centru.Turkija yra NATO narė; jos teritorija ribojasi su pietiniu Juodosios jūros krantu.
J. Kerry atvyko į Kijevą derėtis su laikinąja vyriausybeJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, didėjant krizei Kryme, antradienį atskrido į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.Su J.Kerry atvykę pareigūnai sakė, kad per jo trumpą vizitą JAV pasiūlys 1 mlrd. dolerių paskolą finansinius sunkumus išgyvenančiai Ukrainai, kuris būtų dalis tarptautinės paskolos.Prorusiškoms pajėgoms beveik visiškai perėmus Krymo pusiasalio kontrolę, JAV pareigūnai pareiškė, kad Maskva per kelias dienas gali sulaukti sankcijų.„Manau, kad bus imtasi veiksmų dėl sankcijų, labai gali būti, kad (tai įvyks) vėliau šią savaitę, o sankcijų yra visas spektras“, – sakė vienas J.Kerry lydintis pareigūnas, nenorėjęs būti įvardintas.J.Kerry turėtų susitikti su Ukrainos laikinuoju prezidentu Oleksandu Turčynovu ir naujuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku.Valstybės sekretorių kelionėje lydintiems žurnalistams pareigūnai sakė, kad Vašingtonas suteiks naujajai vyriausybei labai reikiamą finansinę pagalbą.JAV iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu) antradienį išplatintame pareiškime pranešė, kad vyriausybė „bendradarbiauja su Kongresu ir Ukrainos vyriausybe, kad suteiktų 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantijas; ši paskola skiriama pažeidžiamiausiems Ukrainos namų ūkiams apsaugoti nuo poveikio, kurį turės neišvengiamas ekonomikos sureguliavimas“.„Tuo pat metu JAV imasi skubių veiksmų, kad suteiktų techninę ekspertizę ir padėtų Ukrainos nacionaliniam bankui bei Finansų ministerijai atremti pagrindinius iššūkius“, – sakė su J.Kerry keliaujantis pareigūnas.Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad nuo lapkričio nutraukia dujų Ukrainai tiekimą sumažinta kaina, tačiau Kijevui pasiūlė iki 3 mlrd. JAV dolerių siekiančią paskolą jo skolai padengti.
Baltieji rūmai žada finansinę ir techninę paramą UkrainaiBaltieji rūmai antradienį pažadėjo padėti užtikrinti, kad Ukraina turėtų „pakankamą finansavimą“ stabilumui bei ekonominiam augimui užtikrinti, ir pareiškė, kad pataria susigrąžinti išvogtą turtą bei prisitaikyti prie prekybinio spaudimo, susijusio su energetika.Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad Jungtinės Valstijos padės apmokyti rinkimų stebėtojus Ukrainoje. JAV specialistų komanda šią savaitę atvyks į šalį padėti pareigūnams nustatyti išvogtą turtą ir jį susigrąžinti.Jungtinės Valstijos taip pat teiks „technines konsultacijas“ Ukrainos vyriausybei dėl šalies teisių Pasaulio prekybos organizacijoje, susijusių su Rusija, ypač dėl energetikos.„Jungtinės Valstijos taip pat yra pasiruošusios suteikti pagalbą ir finansavimą, kad padėtų Ukrainos verslui rasti naujų eksporto rinkų ir prisitaikyti prie prekybinio spaudimo bei sustiprinti energetinį pajėgumą, padėdamos sumažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų“, – nurodoma pranešime.
Krymas paprašė Rusijos 6 mlrd. dolerių finansinės paramosKrymo valdžia kreipėsi į Rusiją su prašymu skirti autonomijai 1 mlrd. dolerių finansinę paramą, taip pat 5 mlrd. dolerių investicijų, pranešė Federacijos Tarybos biudžeto komiteto narys Jevgenijus Bušminas."Finansų ministerija jau parengė (ekonominės) paramos planą. Šiandien-ryt jis bus pateiktas vyriausybei svarstyti", - pastebėjo J. Bušminas, informuoja "RiA Novosti".Anksčiau jau skelbta, kad Rusija pasirengusi skirti Krymui finansinę paramą.Maskva pirmadienį oficialiai pradėjo projektą, pagal kurį turėtų būti pastatytas Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymą sujungsiantis tiltas. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė pasirašęs įsaką dėl valstybinės kompanijos "Rusijso automobilių keliai" ("Avtodor") antrinės struktūros sukūrimo, - pastaroji taps tilto per Kerčės sąsiaurį statybos užsakove. Rusija teigia galinti finansuoti visą Kerčės tilto statybą.
Galimybės veiksmams prieš Rusiją išlieka „atviros“, sako BritanijaDidžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as antradienį tvirtino, kad Jungtinės Karalystės galimybės imtis veiksmų dėl Rusijos veiksmų Ukrainos krizėje išlieka atviros, kai žiniasklaida paviešino vieną oficialų dokumentą, iš kurio galima daryti išvadą, jog Londonas yra nusiteikęs prieš sankcijas Maskvai.Tas dokumentas buvo nufotografuotas vieno aukšto rango pareigūno rankose, kai jis pirmadienį buvo nešamas į premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) biurą Dauningo gatvėje, ir vėliau paskelbtas nacionalinio transliuotojo BBC bei kelių laikraščių.Panašu, kad tame dokumente pateikiamos rekomendacijos, kaip Britanija turėtų reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje.„Jungtinė Karalystė dabar neturėtų palaikyti prekybos sankcijų ... arba uždaryti Londono finansų centro rusams“.Londonas vis labiau traukia turtingus Rusijos piliečius, o Londono Sičio bankai ir prekybos rūmai priima didelius finansų srautus iš tos šalies.Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, W.Hague'as neneigė to dokumento turinio. Tačiau jis tvirtino, kad Britanijos galimybės imtis veiksmų tebėra „labai atviros“.W.Hague'as sakė įstatymų leidėjams, kad incidentas, per kurį buvo nufotografuotas tas dokumentas, buvo „absoliučiai apgailėtinas ir neturėjo įvykti“.
Rusija viliasi, kad Vakarai neįves sankcijų dėl UkrainosRusija tikisi, kas partneriai Vakaruose neįves sankcijų Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje, antradienį sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.“Tikimės, kad mūsų partneriai supras mūsų poziciją”, - sakė jis žurnalistams per vizitą Tunise. Ministras pridūrė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos Krymo regione buvo teisingi.“Niekas neturi teisės pykti ant Rusijos. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos neįvykdė savo įsipareigojimų Ukrainoje”, - sakė jis per vertėją.Pasak S.Lavrovo, Ukrainai reikia visapusio dialogo nieko neišskiriant.
A. Jaceniukas susitiks su ES lyderiaisUkrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį prieš Briuselyje planuojamą nepaprastąjį posėdį dėl krizės Ukrainoje susitiks su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, teigė Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, kuriuo remiasi "EUbusiness".ES lyderiai "ketvirtadienį Briuselyje prieš nepaprastąjį viršūnių susitikimą su A. Jaceniuku aptars situaciją Ukrainoje", informavo H. Van Rompuy.ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasmerkė Rusijos "agresijos veiksmus" Ukrainoje ir įspėjo dėl padarinių santykiams, jeigu Maskva iki ketvirtadienio susitikimo nepakeis savo krypties ir nesiims veiksmų dėl krizės deeskalavimo."Jeigu Rusija nesiims įtampą mažinančių veiksmų, ES turės apsispręsti dėl pasekmių dvišaliams ES ir Rusijos santykiams", - sakoma 28 Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.Be kita ko, kaip pranešama, ES taip pat yra pasiruošusi "apsvarstyti tolimesnes strategines priemones" prieš Rusiją.Krizė, kuri laikoma didžiausia Europoje nuo šaltojo karo, sukėlė sujudimą politinėje arenoje dėl Rusijos veiksmų Krymo pusiasalyje.Informuojama, kad ES užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton antradienį Madride susitinka su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o trečiadienį vyksta į Kijevą.
JAV pareigūnas: veiksmai dėl sankcijų Rusijai tikėtini šią savaitęVašingtonas veiksmų dėl sankcijų Rusijai tikriausiai imsis “vėliau šią savaitę”, antradienį sakė drauge su valstybės sekretoriumi Johnu Kerry į Kijevą atvykęs pareigūnas.“Galvoju, kad judėjimo dėl sankcijų, labai tikėtina, bus vėliau šią savaitę ir yra visas sankcijų spektras”, - sakė pareigūnas, kuris nesutiko, kad būtų skelbiama jo pavardė.
S. Lavrovas: sankcijų grėsmė nepakeis Rusijos pozicijos dėl UkrainosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį sakė, kad grasinimai įvesti sankcijas Maskvai duoda priešingus rezultatus ir nepakeis jos pozicijos Ukrainos krizės klausimu.“Mūsų pozicija yra garbinga ir … nesikeis, - sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Tunise, kur lankosi su oficialiu vizitu. – Mes niekada nepritarėme vienašališkų sankcijų politikai. Tikiuosi, jog mūsų partneriai supranta, kad tokie veiksmai duoda priešingus rezultatus”.
Krymo premjeras: referendumas Kryme gali įvykti iki kovo 30 d.Krymo premjeras Sergejus Aksionovas sakė, kad referendumas Kryme gali būti surengtas iki kovo 30 dienos.“Manau, referendumas bus surengtas dar iki kovo 30-osios. Priimsime šį sprendimą darbo grupėje (dėl referendumo organizavimo) ir pabandysime nuodugniai išsiaiškinti, ko Krymo žmonės nori ir veiksime pagal Krymo žmonių nuomonę”, - sakė jis antradienio spaudos konferencijoje Simferopolyje.Pasak S.Aksionovo, referendumo klausimas gali būti išplėstas. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokie gali būti padaryti pakeitimai.Jis taip pat paragino visus laukti darbo grupės sprendimo, kuris bus paskelbtas antradienį po pietų.S.Aksionovas sakė, kad Krymo parlamentas susirinks nuspręsti dėl referendumo ir jo datos.Pasak S.Aksionovo, jis Krymo premjeru tapo sutikus Viktorui Janukovyčiui.“Buvau paskirtas Krymo premjeru sutikus prezidentui Janukovyčiui, kuris teisiškai tebėra prezidentas”, - sakė jis.S.Aksionovas pridūrė, kad Krymo aukščiausiosios tarybos prezidiumas jį paskyrė Krymo ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.Pasak jo, šiuo metu jis nepalaiko jokio ryšio su V.Janukovyčiumi. “Tam nėra poreikio”, - sakė jis.
V. Putinas: Rusija pasilieka teisę panaudoti visas piliečių apgynimo priemonesRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija panaudos visas turimas priemones, jeigu “betvarkė”, kuri vyko Kijeve ir Vakarų Ukrainoje, išplis į šalies rytus ir Krymą.“Jeigu mes matysime, kad ši betvarkė prasideda rytiniuose regionuose, jeigu žmonės paprašys mūsų pagalbos, - o oficialius esamo teisėto prezidento (Viktoro Janukovyčiaus) pareiškimus jau turime - mes pasiliekame teisę panaudoti visas mūsų turimas priemones tiems piliečiams apginti”, - per susitikimą su žurnalistais sakė V.Putinas.Daugiau – čia.
Ukrainos sprendimo nematyti, po susitikimo su Lavrovu sako vokiečių užsienio reikalų ministrasUkrainos krizės „sprendimo nematyti“, antradienį po „sunkaus“ pokalbio Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris.„Sunkiai, ilgai ir labai rimtai kalbėjausi, bet to nepakako (norint) pasakyti, kad sprendimas matosi“, - sakė F.-W.Steinmeieris reporteriams po vėlai pirmadienį įvykusio susitikimo su S.Lavrovu.„Negaliu kelti vėliavos ir sakyti, kad esame kelyje į sprendimo suradimą ir kad Ukraina ir Rusija netrukus pradės kalbėtis“, - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Du Rusijos karo laivai plaukia į Juodąją jūrąUkrainos Krymo pusiasalyje tvyrant įtampai, du Rusijos karo laivai plaukia į Juodąja jūrą.Turkų žiniasklaidos pranešimais, laivai antradienio rytą 07.30 val. Lietuvos laiku praplaukė Bosforo sąsiaurį Stambule. Tai yra laivai "Saratov" ir "Jamal".
Po Ukrainą važinėja viena ir ta pati „Rusijos patriotų“ grupėĮ Sevastapolį Odesos gyventojų vardu su rusiškomis vėliavomis atvyko tie patys žmonės, kurie prieš dieną šturmavo Charkovo srities valstybinę administraciją.  Tokios išvados peršasi iš sustabdytų vaizdo įrašo kadrų, rašo unian.net.Pirmasis vaizdo įrašas buvo nufilmuotas per kovo 1 dienos įvykius Charkove, kai rusai iš Maskvos ant Charkovo srities administracijos pastato pakabino Rusijos vėliavą, skelbia „Espresso“.Antrasis vaizdo įrašas darytas Simferopolyje, į kurį „vietinės Odesos gyventojos“ atvyko paprašyti pagalbos ir papasakoti apie tai, kaip „gyventojai sukilo prieš fašistus“ ir kaip „50 proc. savo nuosavybės reikia perduoti valdžiai“.
Iš Kremliaus – atsakas dėl sankcijųVienas Kremliaus patarėjas antradienį perspėjo, jog jeigu Jungtinės Valstijos paskelbtų sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, Maskva gali būti priversta nebenaudoti dolerio kaip atsargų valiutos ir atsisakyti mokėti bet kokias skolas JAV bankams.Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas, kuris dažnai tampa Kremliaus griežtosios linijos ruporu, tačiau pats nepriima politinių sprendimų, sakė, jog Vašingtonui nusprendus įšaldyti Rusijos verslo įmonių ir asmenų sąskaitas Maskva rekomenduotų visiems JAV valstybinių obligacijų turėtojams jas parduoti.
Rusijos pasiuntinys JT: V. Putinas dar neapsisprendė dėl karinių veiksmų UkrainojeRusijos pasiuntinys Jungtinėms Tautoms (JT) Vitalijus Čiurkinas pareiškė, jog jį stebina amerikiečių nuomonė, jog Rusijos valdžią esą fiktyviai nuogąstauja dėl Rusijos piliečių ateities, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar neapsisprendė dėl šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, patikino V. Čiurkinas. Tokią nuomonę, kaip skelbia „RIA Novosti“, jis išsakė per JT Saugumo Tarybos posėdį.„Prezidento sprendimas, kuriam įgaliojimą suteikė Federacijos Taryba, dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje dar nepriimtas. Ir tai, jog vyksta šis posėdis, dar nereiškia, jog toks sprendimas jau greitai bus priimtas“, - tvirtina Rusijos pasiuntinys JT.
Ukrainos generalinė prokuratūra kreipsis į Rusiją prašydama Viktoro Janukovyčiaus ekstradicijos.
Sevastopolyje ukrainiečių karinių jūrų pajėgų jūreiviai rado povandeninių diversantųSevastopolyje, Strelecko įlankoje, kur dislokuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sevastopolio karinių jūrų pajėgų bazės laivai, antradienį ryte ukrainiečių karinių pajėgų jūreiviai rado apie 20 povandeninių diversantų.Apie tai „Unian“ korespondentą informavo karinis šaltinis Sevastopolyje.Povandeniniai diversantai, arba „koviniai plaukikai“ nesislėpdami kelias minutes išbuvo vandens paviršiuje, paskui dingo.Šaltinio nuomone, tokių veiksmų tikslas veikiausiai buvo psichologinis spaudimas laivų įguloms ir Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms.Pašnekovo teigimu, apskritai ši naktis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazėse Kryme praėjo ramiai.
Kryme suėjus numanomo Rusijos ultimatumo terminui apie jokius susirėmimus nepranešamaKryme nevyko jokie susirėmimai, kai antradienį, sukakus numanomo Rusijos ultimatumo terminui, iki kurio esą turėjo pasiduoti du Ukrainos karo laivai, nei viena pusės nesiėmė jokių veiksmų.Du Ukrainos karo laivai antradienį paryčiais tebestovėjo nuleidę inkarus Kryme esančiame Sevastopolio uoste. Ankstesnę dieną Ukrainos pareigūnai tvirtino, kad Rusijos pajėgos pateikė ultimatumą, reikalaudamos, kad tie laivai pasiduotų - arba bus užimti.
Paleido perspėjamuosius šūviusRusijos pajėgos, perėmusios kontrolę vienoje karinių oro pajėgų bazėje Krymo regione, paleido perspėjamuosius šūvius į orą, kai apie 300 Ukrainos karių, anksčiau dirbusių tame oro uoste, mėgino grįžti į savo tarnybos vietą.Apie 12 Rusijos karių, antradienį saugojusių Belbeko oro bazę, esančią į šiaurę nuo Sevastopolio miesto, perspėjo atėjusius neginkluotus Ukrainos karius nesiartinti. Jie paleido kelis perspėjamuosius šūvius į orą ir pareiškė šaudysiantis į žmones, jeigu ukrainiečiai prie jų artinsis.
Ukraina: Kryme įvesta 16 tūkst. rusų kariųKalbėdamas Jungtinų Tautų (JT) Saugumo Tarybos (ST) posėdyje, Ukrainos ambasadorius Jurijus Sergejevas teigė, kad nuo praėjusios savaitės Rusija į Krymą nusiuntė jau 16 tūkstančių karių, informuoja "Reuters"."Nuo vasario 24 dienos Kryme dislokuota 16 tūkst. rusų karių, atgabentų laivais, sraigtasparniais, kroviniais lėktuvais iš kaimyninės Rusijos Federacijos", - kalbėjo ambasadorius J. Sergejevas.ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos prašymu buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis dėl situacijos Ukrainoje. Jo metu Maskvos nuolatinis pasiuntinys JT Vitalijus Čiurkinas pranešė, kad karinės intervencijos į Krymą prašė nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, norėjęs apsaugoti rusakalbius šalies gyventojus.
Rusijos pajėgos neperžengė Ukrainos šiaurinės sienos, sako pasieniečiaiVienas aukšto rango Ukrainos sienų apsaugos pareigūnas pirmadienį nurodė, kad jokios Rusijos ginkluotosios pajėgos neįžengė į šalies teritoriją per šiaurinę sieną.„Atliekame nuolatinę stebėseną. Tiesa, kad esama (ginkluotųjų pajėgų), dislokuotų (Rusijos) regionuose (besiribojančiuose su Ukraina). Jos pradėjo pratybas prieš savaitę ir juda savoje teritorijoje. Jos nepriartėjo prie nacionalinės sienos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sienos apsaugos Rytų regiono departamento viršininkas Mironas Sydoras.
ESBO ruošiasi siųsti stebėtojų misiją į UkrainąEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį savo neeiliniame posėdyje pritarė pasiūlymui įkurti ir pasiųsti į Ukrainą specialią stebėtojų misiją.„Šiandien buvo aptariamas ir sulaukė didelio palaikymo pasiūlymas pasiųsti į Ukrainą stebėtojų misiją“, – po to posėdžio naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos pasiuntinys Igoris Prokopčiukas.
JAV diplomatijos vadovas vyksta į UkrainąJAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dar kartą pademonstruos Amerikos palaikymą naujajai Ukrainos vyriausybei, atvykęs į Kijevą, kai Vašingtonas ir jo pagrindiniai sąjungininkai svarsto, ar skelbti Maskvai sankcijas dėl karinio įsibrovimo į strategiškai svarbų Krymo regioną.J.Kerry į Ukrainos sostinę išskrido pirmadienį.Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai paskelbė, jog V.Putinas turi iki ketvirtadienio atšaukti pajėgas iš Krymo - kitaip bus įšaldytos jau seniai vykstančios derybos dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominio bendradarbiavimo.ES sankcijos sustabdytų Rusijos gamtinių dujų, urano ir akmens anglių eksportą į Bendriją, kuri yra didžiausia Maskvos klientė. Tačiau Vakarų šalių vyriausybės pripažįsta turinčios nedaug priemonių, išskyrus ekonomines ir diplomatines sankcijas. Kritikai sako, jog JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pastangos yra per menkos ir pernelyg pavėluotos.
JAV Kongresas ruošiasi Ukrainai 1 mlrd. dolerių ekonominės pagalbos paketąJAV įstatymų leidėjai pirmadienį nurodė pristatysiantys „kritinės“ ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, pagal kurį būtų suteikta 1 mlrd. dolerių paskolų valstybei, įsitraukusiai į geopolitinę priešpriešą su Rusija.„Esu siaubingai susirūpinęs dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Manau, Ukrainą yra apėmusi krizė, ir jai reikia pagalbos“, – Senato daugumos lyderis Harry Reidas sakė žurnalistams, susitikęs su viešinčiu Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu JAV Kapitolijuje.„Rekomenduosiu, kad viskas, ką darysime, turėtume koordinuoti su mūsų sąjungininkais“, – pažymėjo jis, pridūręs, kad prezidentas Barackas Obama „sakė norintis suteikti tam tikrą ekonominę pagalbą. Manau, tai yra tinkama“.Tuo tarpu demokratas senatorius Robertas Menendezas nurodė, kad jo vadovaujamas dideles galias turintis Senato užsienio ryšių komitetas „vysto abiejų partijų teisės aktų paketą, siekiant suteikti kritinę pagalbą Ukrainai, balansuojančiai ant ekonominės griūties slenksčio, po daugelį metų trukusio chroniško netinkamo vyriausybės vadovavimo ir korupcijos.“Pagal tuos teisės aktus būtų uždegta žalia šviesa bent 1 mlrd. dolerių paskolų garantijoms, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką, taip pat suteikti techninę pagalbą organizuojant rinkimus, kovojant su korupcija, stiprinant pilietinę visuomenę ir padedant Kijevui atgauti pavogtą turtą.JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris šią savaitę aplankys Kijevą, kai Europą yra apėmusi giliausia saugumo krizė nuo Šaltojo karo laikų, neseniai užsiminė, kad B.Obamos administracija ruošia panašų paskolų paketą Ukrainai.
V. Putinas įsakė baigti nepaprastąjį karinių pajėgų parengties patikrinimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė daliniams, dalyvavusiems šią savaitę paskelbtame nepaprastajame ginkluotųjų pajėgų parengties patikrinime, grįžti į savo bazes, Rusijos naujienų agentūros antradienį citavo Kremliaus atstovą.V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad karinės pratybos – kurios, anot Maskvos, nėra susijusios su įvykiais Ukrainoje – buvo sėkmingos. Tose pratybose dalyvavo Vakarų ir Centrinės karinių apygardų daliniai, įskaitant dislokuotus netoli sienos su Ukraina.Maskva neigė, kas šios pratybos, pradėtos praeitą savaitę, kaip nors susijusios su įvykiais Ukrainoje, nors V.Putinas sakė turintis teisę dislokuoti karius toje šalyje, kad apsaugotų ten esančius Rusijos piliečius ir vietos rusakalbius.Pratybos baigėsi planuotu laiku.Rusijos lyderis pirmadienį, paskutinę pratybų dieną, asmeniškai stebėjo tuos manevrus, nerodydamas jokios reakcijos į Vakarų šalių perspėjimus, kad Rusijai gali būti paskelbtos sankcijos dėl faktinės okupacijos Ukrainos pietiniame Krymo regione.„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Vladimiras Putinas įsakė pajėgoms ir daliniams, dalyvavusioms karinėse pratybose, grįžti į savo bazes“, – naujienų agentūros citavo D.Peskovą.Apie Rusijos pajėgų judėjimą Kryme Kremliaus atstovas neužsiminė.
Rusija svarstys krizę Ukrainoje su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų, sako šaltiMaskva svarstys su tarptautiniais partneriais būdus, kaip išeiti iš krizės Ukrainoje, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi vasario 21-osios susitarimų ir šiame procese dalyvaus platus šios šalies politinių jėgų spektras, žurnalistams pareiškė šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.„Rusija svarstys su tarptautiniais partneriais padėtį dėl Ukrainos ir būdus, kaip išeiti iš krizės“, - sakė jis.„Du momentai mums yra principiniai: įgyvendinimas vasario 21 dienos susitarimų, kurie apima konstitucinės reformos atlikimą ir koalicinės vyriausybės sukūrimą, taip pat platus politinių jėgų Ukrainoje reprezentavimas šiame procese“, - pažymėjo šaltinis.„Artimiausiu metu kontaktai bus pratęsti“, - sakė jis.
JAV sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl UkrainosJungtinės Valstijos sustabdė derybas prekybos ir investavimo klausimais su Rusija dėl jos karinės invazijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.„Mes atidėjome būsimus dvišalius susitikimus prekybos ir investavimo klausimais su Rusijos vadžia, kurie yra dalis judėjimo glaudesnių komercinių ir prekybinių ryšių link“, - sakė JAV prekybos atstovo valdybos atstovas spaudai.
B. Obama su patarėjais aptarė būdus dėl tolesnio Rusijos izoliavimoPrezidentas Barackas Obama pirmadienį dalyvavo dvi valandas trukusiame susitikime su savo nacionalinio saugumo patarėjais ir aptarė būdus, kaip Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai galėtų toliau izoliuoti Rusiją dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pranešė Baltųjų rūmų atstovas.Susitikimo dalyviai apsvarstė būdus, kaip „sustiprinti poziciją, kad Rusija vis dar turi progą nedelsiant deeskaluoti padėtį arba sulaukti tolesnių tarptautinės bendrijos politinių ir ekonominių atgarsių“, - sakė pareigūnas po susitikimo.„Prezidentas toliau gaus nuolat atnaujinamą informaciją apie besiklostančią padėtį ir palaikys gaudžius kontaktus su savo kolegomis užsienyje“, - nurodė pareigūnas.
Krymo valdžia nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms, sako Rusijos buvęs deputatasProrusiška Krymo valdžia naktį iš pirmadienio į antradienį nutrauks elektros ir vandens tiekimą Ukrainos pajėgoms bazėse, kurias yra apsupusios Rusijos pajėgos, pranešė buvęs parlamentaras, lojalus Vladimirui Putinui.Sergejus Markovas, kuris pirmadienį dalyvavo susitikimuose su prorusiška valdžia Krymo pusiasalyje, sakė žurnalistams, jog kariams buvo nurodyta, kad jie negaus kitos savo algos, jei viešai neišsižadės ištikimybės naujajai laikinajai vyriausybei Kryme.„Jei jie liks čia ir išsaugos ištikimybę Kijevui ir Ukrainos vyriausybei, jų sąlygos taps mažiau komfortiškos“, - sakė S.Markovas.„Spaudimas padidės šią naktį“, - sakė jis.
JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija, praneša PentagonasJungtinės Valstijos sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas ir paragino Maskvą „deeskaluoti krizę.“„Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius Ukrainoje mes sustabdėme bet kokią abipusę karinę sąveiką tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos", sakoma viceadmirolo Johno Kirby (Džono Kirbio) pranešime.Pentagono atstovas pridūrė, kad šis sustabdymas apima „pratybas, dvišalius susitikimus, uostų lankymus ir konferencijų planavimus“.Jungtinės Valstijos atidžiai stebi krizę ir ragina „Rusijos pajėgas Kryme grįžti į savo bazes, kaip numato susitarimai dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno“, sakė jis.J.Kirby taip pat pabrėžė, kad reaguodamos į krizę JAV pajėgos nepakeitė savo buvimo statuso Juodojoje jūroje ar kitur.„Mūsų karinėse buvimo Europoje ir Viduržemio jūroje aplinkybėse neįvyko pokyčių“, - sakė jis.
Rusija nesiekia grąžinti į valdžią V. JanukovyčiausRusija abejoja, ar nuverstas Ukrainos prezidentas kada nors galės grįžti į valdžią, tačiau laiko jį teisėtu valstybės vadovu, antradienį pareiškė Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Vitalijus Čiurkinas."Mūsų uždavinys - ne grąžinti V.Janukovyčių į Valdžią. Suprantame, kad į valdžią jis negrįš ir nebevadovaus valstybei, nors manome, kad šiuo metu jis yra teisėtas Ukrainos prezidentas", - V.Čiurkinas sakė per JT Saugumo Tarybos posėdį.
V. Janukovyčius prašė Rusijos siųsti pajėgas į jo šalįNuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius oficialiai prašė Maskvos pasiųsti Rusijos karius, kurie atkurtų įstatymų laikymąsi ir tvarką jo šalyje, Rusija pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje.Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas, kalbėdamas per trečią Saugumo Tarybos pasitarimą dėl Ukrainos per pastarąsias keturias dienas, sakė, kad V.Janukovyčius praeitą šeštadienį išsiuntė oficialų prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.V.Čiurkinas nurodė, kad V.Janukovyčius rašė, jog „radikalūs ekstremistai“ užgrobė valdžią Ukrainoje ir, kurstomi Vakarų galybių, kelia grėsmę Ukrainoje gyvenančių rusakalbių gyvybėms bei teisėtiems interesams.Cituodamas V.Janukovyčiaus laišką, kurio fotokopiją parodė iškėlęs visiems posėdžio dalyviams, V.Čiurkinas sakė: „Ukraina atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio. Šalį apėmęs chaosas ir anarchija.“„Vakarų šalims darant įtaką, vykdomi atviri teroro ir smurto aktai. Žmonės persekiojami dėl savo kalbos ir politinių priežasčių, – diplomatas citavo V.Janukovyčiaus laišką. – Kaip teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas kreipiuosi į prezidentą Putiną, prašydamas panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad būtų atkurtas įstatymų laikymasis Ukrainos teritorijoje.“Rusija pirmadienį inicijavo nepaprastąjį 15 narių turinčios Saugumo Tarybos posėdį, o V.Čiurkinas prieš tą susitikimą sakė žurnalistams, kad jis „gerokai išsamiau“ išdėstys Rusijos poziciją dėl Ukrainos.Tačiau jo trumpas kreipimasis išprovokavo aštrų Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV ambasadorių atsaką: jie pareiškė, kad Rusija klastoja pasiteisinimus, kad pagrįstų savo vykdomą šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą.JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer) pareiškė, kad Rusijos pareiškimai iš tikrųjų niekuo nepagrįsti ir kad nėra jokių įrodymų, kad prieš rusus arba prorusiškas bendruomenes Ukrainoje būtų vykdomas smurtas.„Rusijos kariniai veiksmai nėra žmogau teisių gynimo misija. Tai tarptautinės teisės pažeidimas, – pažymėjo ji. – Rusijos mobilizacija yra atsakas į įsivaizduojamą grėsmę... Kariniai veiksmai negali būti teisinami grasinimais, kurie nebuvo išsakyti ir nėra vykdomi.“
NATO antradienį surengs nepaprastąjį pasitarimą dėl Ukrainos krizėsNATO antradienį surengs antrąjį nepaprastąjį pasitarimą per 48 valandas, Lenkijai paprašius surengti konsultacijas su Aljanso sąjungininkėmis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį dėl grėsmes jos saugumui, pirmadienį pranešė bloko vadovas.Visų 28 NATO šalių ambasadoriai susitiks, nes „įvykiai Ukrainoje ir aplink ją laikomi keliančiais grėsmę kaimyninėms sąjungininkų šalims ir sukelia tiesioginius bei rimtus padarinius euroatlantinės erdvės saugumui ir stabilumui“, – nurodė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).„Pagal sutarties 4-ąjį straipsnį, bet kuri sąjungininkė gali prašyti konsultacijų, kai, bet kurios iš jų nuomone, kyla grėsmė jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui“, – sakoma pranešime.NATO pridūrė, kad A.F.Rasmussenas taip pat susisiekė su Rusijos ambasadoriumi prie Aljanso, siūlydamas surengti „trečiadienį nepaprastąjį NATO ir Rusijos tarybos posėdį dėl padėties Ukrainoje“.Ambasadorius „pažadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą ir pranešti“ antradienį A.F.Rasmussenui apie priimtą sprendimą, sakoma kitame pranešime.Antradienio susitikimas vyks po panašaus pasitarimo, vykusio NATO būstinėje Briuselyje sekmadienį. A.F.Rasmussenas sakė sušaukęs tą posėdį savo iniciatyva ir ne pagal Šiaurės Atlanto sutarties (dar žinomos kaip Vašingtono sutartis) 4-ąjį straipsnį.Aljanso susitikimai pagal 4-ąjį sutarties straipsnį inicijuojami gana retai. Vėliausias toks pasitarimas neseniai buvo surengtas dėl Turkijos nuogąstavimų, kad kaimyninę Siriją krečiantis kruvinas pilietinis karas gali išsiplėsti už tos šalies ribų.NATO šalys taip pat gali pasinaudoti Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, jeigu bent viena Aljanso narė tampa ginkluotos atakos taikiniu. Tokia ataka laikoma puolimu prieš visas NATO nares ir reikalauja atskirų arba visų Aljanso sąjungininkių karinio atsako.NATO sutarties 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos iki šiol buvo pasinaudota vienintelį kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.A.F.Rasmussenas sekmadienį sakė, kad padėtis Ukrainoje kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, taip pat ragino Rusiją atšaukti savo karinį įsibrovimą į Krymą.Ukraina 1997 metais pasirašė partnerystės sutartį su NATO, tačiau nėra Aljanso narė.Per 2008 metų NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta, kad Ukraina kada nors galės įstoti į didžiausią pasaulyje karinį bloką. Tas žingsnis sukėlė įtūžį Rusijai, tačiau praėjus dvejiems metams Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris neseniai buvo nuverstas, atmetė tą galimybę.