Aptarinėjamame pareiškimo projekte, su kurio kopija susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant atitrauktų savo ginkluotąsias pajėgas“ atgal į savo bazes Kryme, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys.

Pareiškime raginama krizę spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau perspėjama, kad neradus „sutartinio sprendimo“, Bendrijos 28 šalys svarstys „tikslines priemones, tarp jų ir ginklų embargą“.

Pastarieji žodžiai buvo parašyti skliausteliuose, tai reiškia, kad ministrai už uždarų durų vykstančiame pasitarime gali nuspręsti juos pakeisti arba visai juos išbraukti iš pareiškimo.

Karingai nusiteikę buvusio sovietinio bloko šalių ministrai, tarp jų Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos diplomatijos vadovai, derybas pradėjo reikalaudami imtis sankcijų prieš Rusiją, tokių kaip draudimas išduoti vizas arba lėšų įšaldymas.

„Kai kam Rusijoje vis dar daro įspūdį jos karinė galia, – sakė taip pat griežtos pozicijos besilaikantis Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas). – Ne taip reikia ieškoti draugų Europoje, pasaulyje“.

Kiti buvo linkę laikytis švelnesnio požiūrio, kaip sunkiasvorės Vokietija ir Prancūzija. „Turime pakeisti konfrontaciją į dialogą“, – pasakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia.

Su juo sutiko kolega olandas Fransas Timmermansas: „šaltąjį karą mes jau palikome užpakalyje, nėra reikalo jį vėl įkurti“.

Vis dėlto, ir jis, ir Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas pažymėjo, kad sankcijų nereikėtų atmesti ilgainiui, jeigu Rusija nepakeis kurso.

Dabartinis ES ministrų pasitarimas yra jau antras skubus renginys per mažiau kaip dvi savaites; dar kalbama apie neeilinį ES vadovų susitikimą šią savaitę, gal būt ketvirtadienį.

Pasak vieno ES diplomatų, viršūnių susitikimas būsiąs tik tuomet, jei ministrai sutars dėl bendro ir esminio požiūrio į padėtį.

Nustatytas terminas Rusijai – iki ketvirtadienio

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įspėjo, kad Bendrijos ir Rusijos santykiai atsidurs pavojuje, jeigu Maskvai nepavyks deeskaluoti įtampos Ukrainoje, informuoja "EUbusiness".

"Jeigu Rusija nesiims įtampą mažinančių veiksmų, ES turės apsispręsti dėl pasekmių dvišaliams ES ir Rusijos santykiams", - sakoma 28 Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Pranešime, kaip pavyzdys, cituojamos derybos su Rusijos valdžia dėl ES vizų reikalavimų sušvelninimo bei naujo susitarimo dėl bendradarbiavimo. Tačiau šiame dokumente neužsimenama apie ginklų embargą ar kitas baudžiamąsias priemones, kurios buvo pasiūlytos pradiniame pranešimo projekte, kurį anksčiau skelbė AFP.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) pažymėjo, kad "jeigu Rusija nenuspręs skubiai prisidėti prie deeskalacijos, mes privalėsime priimti sprendimus, susijusius su Rusijos ir ES santykiais".

Pranešime pasmerkiamas "aiškus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas".

"Jeigu įtampa nebus sumažinta iki ketvirtadienio, priemonės įsigalios", - patvirtino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas.    

Prancūzija perspėjo Rusiją apie ES „tikslines priemones“

Europos Sąjunga svarstys „tikslines priemones“ Rusijai, jei įtampa neims mažėti Ukrainos Krymo regione, perspėjo Maskvą pirmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

„Jeigu artimiausiomis valandomis nebus labai greito deeskalavimo, mes nuspręsime dėl konkrečių veiksmų: visų derybų dėl vizų sustabdymo, ekonominių sutarčių sustabdymo ir konkrečiai tai reikš ryšių nutraukimą daugelyje sričių“, – sakė Laurent'as Fabiusas per BFM TV.

„Gali būti ir tikslinių priemonių, kurios gali paveikti ir žmones, pareigūnus bei jų lėšas“, – nurodė jis, pažymėdamas, kad ES lyderiai gali susitikti ketvirtadienį krizei svarstyti.

L.Fabiusas dar pasakėm, kad ES nori matytu deeskalavimą – tai yra, Rusijos kariškių grįžimą į savo bazes Kryme – nuo dabar iki ketvirtadienio.

„Mes visi norime politinio sprendimo, nieko nėra blogiau už konfrontaciją“, – pabrėžė kalbėdamas Briuselyje L.Fabiusas.

„Mes esame labai sunerimę. Bendras nuotaika yra tokia – rusai regis nusprendė eiti toliau. Europa turi būti tvirta.“

Paklaustas, ar ES galėtų taikyti sankcijas asmenims, pavyzdžiui, Putinui, L.Fabiusas priminė apie praėjusią savaitę buvusį precedentą, kai buvo sutarta dėl sankcijų buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo aplinkos pareigūnams.

„Panašių sprendimų gali vėl būti“, – pažymėjo L.Fabiusas.