E. Lucasas: Ukrainos krizė panaši į įvykius Baltijos šalyse

Ukrainos tikėjimas tarptautine bendruomene gali būti didžiausias visų laikų nusivylimas, nes Vakarų reakcija į Rusijos veiksmus yra neadekvati, tvirtina britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Jis sako, kad situacija Ukrainoje jam primena 1991 m. įvykius Baltijos šalyse.

Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad tokį patį konflikto scenarijų Rusija naudoja ir kitose šalyse, taip pat ir Baltijos valstybėse.

„Nevadinčiau to invazija, tai – okupacija ir aneksija, nes kol kas neiššautas nė vienas karinis šūvis. Bet akivaizdu, kad rusai gali nesustoti Kryme. Jau yra provokacijų ir kitose Ukrainos dalyse. Ukrainiečiams dabar labai sunku, jeigu jie stos į mūšį, jie bus nugalėti. Jeigu jie nieko nedarys – rusai okupuos jų šalį.“, - interviu „Info TV“ televizijai teigė apžvalgininkas.

Jis prisiminė, kad situacija po Oranžinės revoliucijos 2004 m. Ukrainoje buvo kitokia.

„Tada Ukrainos žmonės tiesiog stovėjo gatvėje ir laukė, kuo viskas baigsis. Rusai galėjo daryti įtaką ir gauti, ko jiems reikia kitais būdais. Šį kartą viskas nutiko kitaip, rusai elgėsi kitaip. Tai labai neramina. Neramina ir labai silpnas Vakarų atsakas”, - pabrėžė apžvalgininkas.

Pasak E. Lucaso, tai primena padėtį Baltijos šalyse 1991 m.

„Tikrai nežinočiau, ką patarti Ukrainai ir kokį kelią pasirinkti. Ukraina vis dar tiki tarptautine bendruomene ir tai gali būti didžiausias visų laikų nusivylimas. Tai gali būti didžiausias visų laikų nusivylimas. Tai galima laikyti karo padėtimi. Ukrainos dalis Krymas yra faktiškai atskirta, rusų pajėgos dislokuotos. Tai labai primena Pietų Osetiją, kuri buvo atskirta labai panašiu būdu, kai buvo dalijami rusiški pasai, kurie turėjo tapti dar vienu pasiteisinimu rusams. Tada rusai pradėjo provokacijas ir pasakė, kad gina rusų interesus. Tada prasidėjo intervencija. Vakarai dar kartą pasakė: labai blogai, taip nedarykite. O rusai tiesiog atsakė: jau per vėlu. Šį kartą viskas vyksta labai panašiai“, - teigė jis.

E. Lucasas negaili karčių žodžių Vakarų valstybių reakcijai į įvykius Ukrainoje.

„Vakarų reakcija yra neadekvati jau daugelį metų ir tai tik paskutinis pavyzdys. Vakarai nebesupranta, kas vyksta Rytuose. Daug padarėme plėsdami NATO ir ES, tačiau sustojome per anksti. Reikėjo jau po Oranžinės revoliucijos pateikti Ukrainai labai rimtą pasiūlymą. Mums su Ukraina labai nepasisekė, nors Europai tai labai svarbi šalis. Mes visiškai nuvertinome Rusijos norą Ukrainą grąžinti į 1990 m. Rusai mano, kad Vakarai nusiteikę nerimtai ir bijau, kad jie neklysta“, - komentavo jis.

Apžvalgininko nuomone, tokį patį scenarijų Rusija taiko visoms įtakoje buvusioms šalims, taip pat ir Baltijos valstybėms.

„Kuriama įtampa tarp rusakalbių ir vietos gyventojų, tai mes matėme Estijoje ir Latvijoje. Konfliktai eskaluojami, tampa tramplinu Rusijos įsikišimui. Iš diplomatinių šaltinių girdėjau, kad yra planas sustiprinti Vakarų karinių pajėgų matomumą vadinamosiose buferinėse valstybėse, taigi nenustebkite, jeigu pakėlę galvas matysite daugiau karinių lėktuvų. Visgi aš manau, kad dalį Ukrainos jau praradome, padėtis Moldovoje ir Gruzijoje kelia nerimą. Bet atsirado daugiau supratimo, ką gali Rusija. Tai gerai, bet kartu ir labai blogai“, - sakė apžvalgininkas.