Apsauginis išgirdo naujagimio verksmą ir už bausmę motiną žiauriai sumušė, skelbia CNN.
Moteris maldavo leisti jai mažylį pasilikti, tačiau jis ir toliau ją negailestingai talžė.
Drebančiomis rankomis motina buvo priversta paimti savo mažylį ir veiduku žemyn panardinti į vandenį – kol verksmas liovėsi. Į vandens paviršių netrukus nebekilo ir oro burbulai.
Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, ką išgirdo 11-os mėnesių tyrimą dėl žmogus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje vykdžiusi komisija. Jungtinių Tautų žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje tyrimų komisija ataskaitą oficialiai Ženevoje pristatė vasario 17-ąją.
Remiantis nutekinta su tyrimu susijusia medžiaga, komisija padarė išvadą, jog Šiaurės Korėja vykdo nusikaltimus žmogiškumui. Komisija tyrė problemas, susijusias su marinimu badu, žiaurias sąlygas kalėjimuose ir darbo stovyklose, kankinimus ir žiaurų elgesį, neteisėtą kalinimą, diskriminaciją, žodžio, judėjimo laisvių ribojimą, pagrobimus ir t.t.
Kol kas neaišku, kokią įtaką komisijos ataskaita gali turėti, ir ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priklausanti, tačiau Pchenjanui itin artima Kinija imsis priemonių, kaip Šiaurės Korėją užstoti.
Įrodymų rinkimas
Nuo tada, kai 2013 metais buvo įkurta Jungtinių Tautų žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje tyrimų komisija, jos nariai analizavo palydovų darytas nuotraukas, daugiau nei 100 aukų, liudininkų bei specialistų liudijimus ir pasakojimus. Dalies liudytojų tapatybė neatskleidžiama, nuogąstaujant, jog jų artimiesiems Šiaurės Korėjoje grėstų rimtas pavojus.
Tarptautinis dėmesys Šiaurės Korėjai iki tol buvo daugiausiai susijęs su šalies branduolinėmis ambicijomis, tačiau, vis daugėjant pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba kovą nusprendė įsteigti minėtąją komisiją.
Dauguma komisijai liudijusių Šiaurės Korėjos žmonių prisipažino, jog nuo valdančiojo režimo kenčia visą gyvenimą. Šiaurės Korėjoje taikoma prielaida, kad asmuo yra kaltas, nes turi ryšių su kaltu asmeniu – tai reiškia, jog kalėjime dažnai atsiduria visa prasikaltusiojo giminė ir bičiuliai.
Pchenjanas atsisakė bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais bei atmeta komisijos teisėtumą. Komisija prašė leidimo patekti į Šiaurės Korėją, norėjo susitikti su valdžios pareigūnais ir aptarti sukauptą medžiagą, tačiau Pchenjanas nesutiko.
2013 metų gegužę Šiaurės Korėja išsiuntė laišką, kuriame „kategoriškai nepritaria Jungtinių Tautų žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje tyrimų komisijai“ ir daugiau nei į vieną prašymą nebereagavo, teigia komisijos pirmininkas Michaelas Kirby.
Komisiją sudaro trys deleguoti pareigūnai, o jai vadovauja buvęs Australijos Aukščiausiojo teismo teisėjas M. Kirby. Jam talkina serbė Sonja Biserko ir iš Indonezijos atvykęs teisės specialistas Marzuki Darusmanas.
Oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA rugpjūtį pasmerkė komisijos veiklą kaip „klastą, kuria siekiama išgauti parodymus iš šalies atmatų“.
Kalėjimas iki gyvos galvos
Per viešus posėdžius Seule, Tokijuje, Londone ir Vašingtone buvę Šiaurės Korėjos gyventojai pasakojo apie kankinimus ir kalėjimą – taip jie buvo nubausti už serialų žiūrėjimą ar bandymus rasti maisto badaujančiai šeimai.
Dauguma iš jų atsidūrė darbo stovyklose, nes norėjo kirsti sieną su Kinija ar paprasčiausiai giminėje buvo žmonių, kurie režimui pasirodė įtartini.
Šiaurės Korėjos darbo stovyklos gyvuoja jau dvigubai ilgiau nei Stalino sovietiniai gulagai ir dar ilgiau nei nacių koncentracijos stovyklos.
Vienas liudytojas sakęs, jog jauni vyriškos lyties kaliniai Šiaurės Korėjos darbo stovyklose taip desperatiškai nori valgyti, jog valgo gyvus kirminus ir gyvates, kuriuos randa laukuose – kad tik pilvas nebūtų tuščias.
„Matėme labai daug mirštančių žmonių, todėl galiausiai prie tokių vaizdų įpratome. Man labai apmaudu tai sakyti, bet atbukome taip, jog galiausiai nebejutome nieko. Būdavo, kad iš bado mirštantys žmonės maldauja ko nors užkąsti, o tu praeini pro šalį. Arba – miršta žmogus, o mes jį išrengiame, nes mums reikia jo drabužių. Gyvieji turi manytis, kaip išmanydami. Man labai gaila, bet mirusiems jau nebereikia nieko“, - komisijai sakė vienas liudytojas.
Jee Heon A išsamiai komisijai papasakojo, ką teko patirti Šiaurės Korėjos kalėjime. Ji susidraugavo su mergina Kim Younh Hee – tapo jai artima tarsi sesuo. Kai buvo priverstos dirbti laukuose, ieškodavo vienos rūšies žolės, kurią valgydavo – maisto davinio paprasčiausiai nepakakdavę.
„Buvome baigusios darbą ir ketinome pasiskinti šiek tiek žolės – žinojome, kurią saugu valgyti. Tada mus pamatė sargybiniai. Vienas pradėjo prie mūsų bėgti, užlipo ant plaštakų. Nusivedė pas save, liepė klauptis. Už bausmę turėjome valgyti žolę su visomis šaknimis ir žemėmis.
Po to Kim Younh Hee smarkiai sunegalavo, viduriavo. Aš negalėjau nieko padaryti. Negalėjau jai rasti vaistų. Kai ji mirė, net akių negalėjau užmerkti. Ji mirė atmerktomis akimis. Išverkiau visas ašaras“, - pasakoja moteris.
Draugės palaikus mergina suvyniojo į plastikinį maišą ir kartu su kitais kaliniais ją palaidojo ant kalėjimo kalvelės. Kartu į kapo duobę nuleista dar 20 lavonų.
„Duobę užkapstėme sušalusios žemės grumstais, tačiau, kai po savaitės nuėjome prie kapo, jis buvo išdraskytas. Palaikų nebebuvo. Jautėmės labai keistai. Vėliau išsiaiškinome, jog kapą saugojo senas vyras su šunimis – šunys palaikus ir suėdę. Jis augino penkis šunis. Jie mito mirusiųjų kūnais“, - pasakoja moteris.
Tokia Šiaurės Korėjos kalėjimų realybė, sako Jee Heon A.
Savo pasakojimą moteris baigė žodžiais: „Man gėda, nenoriu čia būti. Žmonės ten miršta, bet aš pernelyg rūpinausi savimi, norėjau bet kokia kaina ištrūkti, todėl jiems negalėjau padėti. Mane dėl to graužia sąžinė. Gyvenu kaip kalinė. Mano gyvenimo prasmė, priežastis, kodėl atvykau į Pietų Korėją – ne tik laisvė, kurios taip norėjau ir siekiau. Gyvensiu už tuos, kuriems nepavyko to padaryti. Žmonės miršta be jokios priežasties. Tam, kad jų sielos galėtų ilsėtis ramybėje, jaučiu pareigą netylėti“.
Šiaurės Korėja turėtų stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą
Šiaurės Korėjos lyderiai turėtų būti teisiami Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) dėl virtinės nusikaltimų žmogiškumui; tarp jų minimas šalies gyventojų naikinimas, marinimas badu ir vertimas vergais, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) komisija.
Savo griežtoje ataskaitoje apie padėtį šioje branduolinį ginklą turinčioje valstybėje taip pat kritikuojamas pagrindinių teisų – išraiškos ir religijos – atėmimas bei piliečių iš kaimyninių šalių, Pietų Korėjos ir Japonijos, grobimas.
„Sistemingus, plačiai paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus vykdė ir vykdo Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, jos institucijos“, – sakoma JT Žmogaus teisių tarybos 2013 metų kovą sudarytos Šiaurės Korėjos tyrimo komisijos ataskaitoje.
„Daugeliu atvejų komisijos užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmogiškumui. Tai nėra paprasčiausi valstybės perlenkimai, tai yra esminiai komponentai politinėje sistemoje, kuri nutolo nuo tų idealų, kurių pagrindu tvirtina buvusi sukurta“, – nurodoma dokumente.
„Šių pažeidimų sunkumas, dydis ir pobūdis rodo, kad tokia valstybė neturi jokių analogų šiuolaikiniame pasaulyje“, – sakoma ataskaitoje.
Šiaurės Korėja atsisakė bendradarbiauti su tyrimą atlikusiais pareigūnais ir teigia, kad jų turimus įrodymus „sufabrikavo“ šaliai „priešiškos jėgos“.
Komisijos pirmininkas Michaelas Kirby raštu kreipėsi į šalies lyderį Kim Jong Uną, kuris yra jau trečias šalies vadovas jo senelio 1948 metais pradėtoje komunistinėje dinastijoje, suteikdamas jam paskutinę galimybę pasiaiškinti.
Sausio 20 dienos laiške, kurio kopija pateikiama ataskaitoje, M.Kirby rašo, jog Kim Jong Unui gali asmeniškai tekti atsakyti už nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti jam vadovaujant.
„Bet kuris Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pareigūnas, vykdantis, įsakantis (vykdyti), ginantis arba padedantis ir kurstantis nusikaltimus žmogiškumui, neša baudžiamąją atsakomybę prieš tarptautinį teismą ir privalo atsakyti pagal įstatymus“, – rašė M.Kirby.