Teroristinė grupuotė „Al-Qaeda“ ilgą laiką buvo minima kaip viena didžiausių pasaulio grėsmių ir pasaulinio blogio bei terorizmo įsikūnijimas. Tokį įvaizdį sukūrė didžiausi pastarųjų dviejų dešimtmečių teroristiniai išpuoliai, už kurių stovėjo būtent „Al-Qaeda“. Nukovus organizacijos įkūrėją ir lyderį Osamą bin Ladeną bei kitus aukštus vadus, JAV gyrėsi, kad šis tinklas beveik nukenksmintas.
Už informacija – 10 mln. dolerių
Kai 2011 m. gegužę Pakistano mieste Abotabade buvo nukautas „Al-Qaeda“ įkūrėjas ir ilgametis lyderis O. bin Ladenas, Abu Bakras al-Bahgdadis pažadėjo keršydamas įvykdyti 100 teroristinių išpuolių. Tada, kai „Al-Qaeda“ atrodė nukenksminta ir smarkiai susilpninta, tai skambėjo daugiau kaip tušti pažadai. Tačiau pažadai ištesėti su kaupu.
Šis vyras atsakingas už daugelį išpuolių, apie kuriuos girdime ir skaitome. Kai sprogsta užminuoti automobiliai, susisprogdina mirtininkai ar surengiami šaudymai, per kuriuos žūva dešimtys, šimtai o per ilgesnį laikotarpį tūkstančiai žmonių. Daugiausia Irake. 2013 m. smurtas šioje šalyje buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
Gruodį žurnalo „Time“ viršelyje, kitur žiniasklaidoje ir JAV Valstybės departamento programos „Atlygis už teisingumą“ svetainėje publikuojama vienintelė egzistuojanti al-Bahgdadžio nuotrauka. Apie jį nėra žinoma daug ir abejojama tuo, kas neva žinoma. Teigiama, kad jam 42 metai, gimė Irake, Abu Bakras al-Bahgdadis – slapyvardis. Esą tikrasis vardas yra Ibrahimas Ali al-Badris. Dar jis žinomas kaip Abu Dua. Tokį vardą nurodo ir JAV Valstybės departamentas, už informaciją apie jo buvimo vietą žadantis 10 mln. dolerių.
Manoma, kad po Bahgdadžio ar Abu Dua vardu gali veikti ir keli asmenys, nes tokiu vardu prisidengusių jau sulaikyta ar nukauta ne kartą. Tai tik apsunkina jo paieškas ir kuria nenugalimumo mitą, kuris tokiose organizacijose itin svarbus, nes įkvepia ir skatina jos narius bei rėmėjus.
„Karas su Amerika tik prasideda“
Terorizmo ekspertas, Jungtinių Tautų „Al-Qaeda“ ir Talibano stebėjimo komandos vadovas Richardas Barrettas primena, kad 2004–2005 m. Abu Musabas al-Zarqawis buvo „Al-Qaeda“ Irake lyderis ir ši grupuotė buvo itin aktyvi ir žiauri. Tuometiniai „Al-Qaeda“ vadai O. bin Ladenas ir Aymanas al-Zawahiris netgi liepė al-Zarqawiui apsiraminti nustoti žudyti.
„Bahgdadis yra al-Zarqawio įpėdinis. „Al-Qaeda“ Irake dabar vadinasi Irako ir Levanto islamo valstybe. Bahgdadis labai žiaurus, stovi už daugybės teroristinių išpuolių Irake ir, žinoma, turi atšaką Sirijoje. Taigi šiuo metu jis aktyviausiais. Bet ne kaip ideologinis lyderis“, – mano R. Barrettas.
Taigi Bahgdadis iš al-Zarqawio, kurį nukovė amerikiečių pajėgos, perėmė vadovavimą „Al-Qaeda“ Irake, kuri dabar vadinasi Irako ir Levanto islamo valstybe.
Viena garsiausių Bahgdadžio surengtų operacijų – praėjusią vasarą įvykdytas įsilaužimas į itin saugomą garsųjį Irako Abu Greibo kalėjimą, kai buvo išlaisvinta apie 1 tūkst. kalinių, kurių pusė – „Al-Qaeda“ nariai. Ši operacija sulaukė mažai žiniasklaidos dėmesio, nes pasaulio akys daugiausia krypo į įvykius Sirijoje.
Tačiau tai turėjo įtakos ir Sirijos konfliktui. Manoma, kad daug išlaisvintų kovotojų pasuko būtent ten. Teigiama, kad Sirijoje šiuo metu yra ir pats Bahgdadis. Jo tikslai labai daug nesiskiria nuo tų, kuriuos anksčiau kėlė kiti lyderiai, t. y. Irake ir Sirijoje, o paskui ir visose istorinėse islamo žemėse sukurti kalifatą, kuriame veiktų islamo teisė. Viename garso pranešime Bahgdadis įspėja JAV, kad karas su Amerika tik prasideda.
„Al-Qaeda“ ideologija – tik priedanga
Islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius mano, kad „Al-Qaeda“ reikia atskirti nuo džihadizmo ideologijos, kuri yra tam tikras gyvenimo ir veikimo būdas. „Kalbėti apie „Al-Qaeda“, kaip apie organizaciją, ir jos atgimimą netikslinga, o kalbėti apie džihadizmo atsigavimą ir suvešėjimą (ypač Vidurio Rytuose) tikrai yra pagrindo“, – pabrėžia jis.
Su tuo sutinka ir terorizmo ekspertas R. Barrettas. Anot jo, „Al-Qaeda“ labai platus terminas, apimantis daug grupių ir individų, kurie teigia, kad kovoja už tą patį. „Iš tikrųjų dauguma kovoja dėl savų vietinių tikslų, kurie nebūtinai rūpi kitoms vadinamosioms „Al-Qaeda“ atšakoms. Jie visa tai vynioja į „Al-Qaeda“ ideologiją, kad Vakarų įtaka žalinga islamiškajam pasauliui, – pastebi ekspertas. – Bet daugelyje grupuočių ši ideologija nėra gili. Taigi manau, kad „Al-Qaeda“, kaip organizacija, beveik nebeegzistuoja. Likęs tik jos vardas.“
Beje, Bahgdadis nėra buvęs O. bin Ladeno aplinkos žmogus. Tai, kas iš tos aplinkos liko (turbūt apie 100 kovotojų, vadų ir strategų), susitelkė Pakistano, Afganistano pasienyje. Nukovus O. bin Ladeną, lyderiu tapo aimanas al-Zawahiris. Jis vis dar oficialiai vadovauja organizacijai, bet panašu, kad tik tiek. Apie jį daug žinių nėra, svarstoma dėl jo sveikatos ar net gyvybės ir abejojama pajėgumu rengti kokias nors operacijas.
Tačiau Jemene ir Saudo Arabijoje veikia Arabijos pusiasalio „Al-Qaeda“. Manoma, kad grupuotė turi apie 1 tūkst. kovotojų. Ji itin aktyviai vykdo operacijas prieš Vakarų valstybes, keletą kartų bandė siųsti mirtininkus ir sprogmenis į JAV.
Somalyje veikia „al-Shabab“ ir Rytų Afrikos „Al-Qaeda“. „Al-Shabab“ turi kelis tūkstančius narių, prie kurių prisijungia sąjungininkių genčių kovotojai. Anksčiau grupuotė kontroliavo didelę Somalio teritoriją, bet pastaruoju metu patyrė pralaimėjimų prieš vyriausybės ir Afrikos Sąjungos pajėgas.
Islamiškojo Magrebo „Al-Qaeda“ veikia Alžyre, Malyje, Nigeryje, Mauritanijoje. Praėjusiais metais grupuotė buvo užėmusi šiaurinę Malio dalį, bet vėliau ją išstūmė prancūzų pajėgos.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Sirijoje, Irake, Jemene, Somalyje, Magrebo šalyse veikiančias grupuotes, kurios dažniausiai įvardijamos kaip su „Al-Qaeda“ susijusios grupės, E. Račius pabrėžia, kad taip pat tiksliau sakyti, jog tai grupės, kurios palaiko džihadizmo ideologiją, nes džihadizmo ideologija buvo labiausiai išplėtota O. bin Ladeno, jo parankinių ir dabartinio „Al-Qaeda“ formalaus lyderio.
„O viešas arba ne toks viešas džihado grupuočių deklaravimas, kad jos susijusios ar palaiko „Al-Qaeda“, matytinas ne kaip kažkoks materialus ryšys, kai bendraujama realiai, tiekiami ginklai ar finansavimas, o kaip paprasčiausias dvasinis“, – pastebi E. Račius.
Konflikto pabaiga sunkiai įtikima
Iš visų tokių grupuočių, kurias įprasta sieti arba kurios pačios nori būti siejamos su „Al-Qaeda“, viena ryškiausių, stipriausių ir sėkmingiausiai veikiančių, atrodo, yra minėta Bahgdadžio vadovaujama Irako ir Levanto islamo valstybė, veikianti Irake ir Sirijoje. Ši grupuotė kontroliuoja nemažą teritoriją, kai kuriuos vakarinius Irako ir šiaurinius Sirijos regionus, jų rankose yra svarbių naftos telkinių ir gamyklų, iš kurių užsitikrina finansavimą.
Grupuotė pildo savo gretas išlaisvindama kovotojus iš Irako kalėjimų, verbuoja kadrus užsienyje. Sirijoje ji kovoja prieš prezidento Basharo al-Asado režimą, o tuo pat metu – ir prieš kitas sukilėlių bei opozicijos grupuotes. Tai daro šį konfliktą dar sudėtingesnį, o jo greitą pabaigą – miglotą ir mažai įtikimą.
Į džihado grupuočių stiprėjimą Vidurio rytuose ir Šiaurės Afrikoje dėmesį metiniame pranešime šią savaitę atkreipė ir JAV prezidentas Barackas Obama: „Pavojus išlieka. Nors nugalėjome pagrindinę „Al-Qaeda“ vadovybę, grėsmė išaugo, nes su „Al-Qaeda“ susijusios grupuotės ir kiti ekstremistai įsitvirtino įvairiose pasaulio vietose: Jemene, Somalyje, Irake, Malyje. Mes turime toliau dirbti su partneriais siekdami ardyti ir nukenksminti šiuos tinkluos. Sirijoje mes remsime tą opoziciją, kuri atmeta teroristinių tinklų darbotvarkę.“
E. Račius mano, kad po skaudaus smūgio 2001 m. JAV kartais gali pervertinti kai kuriuos aspektus, bet kad ji neįvertintų galimos grėsmės, vargiai įmanoma. Galbūt, sako profesorius, JAV kartais sutirština spalvas, kai pateikia tai kaip vieningą frontą, nors tai atskiros ir tarpusavyje nesusijusios grupuotės, turinčios bendrą priešą JAV ir bendrą ideologiją.
„Bet taktiniu aspektu jos nebūtinai geba tarpusavyje susitarti, kas, beje, Sirijos atveju labai akivaizdu – šiuo atveju net atskiros džihado grupės tarpusavyje nesikooperuoja“, – pastebi jis.
„Al-Qaeda“ liko tik vadovėliuose ir filmuose?
R. Barrettas mano, kad „Al-Qaeda“ šiuo metu yra daugiau idėja negu organizacija ir tai priežastis, kodėl ją taip sunku nugalėti. „Ji suteikia gerą priedangą grupuotėms, kurių darbotvarkė daugiau vietinė. Ji padaro šias grupuotes didesnes ir svarbesnes, nei jos iš tikrųjų yra, padeda jų viešiesiems ryšiams ir pan.“, – kalba terorizmo ekspertas.
Anot jo, ilgalaikis al-Zawahirio tikslas yra atkurti „Al-Qaeda“ kaip vieningą jėgą, kuri galėtų rengti išpuolius tiek musulmoniškose šalyse, tiek kitur. Vis dėlto R. Barrettas nemano, kad al-Zawahiriui pavyks tai padaryti: „Manau, kad „Al-Qaeda“ šiuo metu apima visų šių vietinių grupių nepasitenkinimo esama padėtimi išraiškas ir jas jungia nelabai reali idėja sukurti naują pasaulį.“
E. Račius sako, kad „Al-Qaeda“ liko istorijos vadovėliuose ir filmuose, bet realybėje apie ją, kaip apie funkcionuojančią organizaciją, matyt, nebegalima kalbėti. „Šiuo atveju tai tapo ne tik liaudies (kaip Robinas Hudas ar Tadas Blinda), bet ir politinio folkloro dalimi. Nebūtinai tuos simbolius ar retorines figūras reikia matyti kaip fiziškai tebeegzistuojančias, nors jokiu būdu nesakau, kad „Al-Qaeda“ niekada neegzistavo“, – kalba jis.
„Al-Qaeda“, pabrėžia E. Račius, buvo ypač stipri ir grėsminga, bet per keliolika metų padėtis labai pasikeitė – ji, kaip organizacija, išnyko.