V.Janukovyčius savaitgalį kažkiek nusileido opozicijai, pasiūlęs jos lyderiams aukščiausius postus vyriausybėje, tačiau protestuotojai pareiškė, jog tęs spaudimą vyriausybei, kol bus įgyvendinti visi jų reikalavimai.
Analitikai sako, kad prezidentas, pateikdamas šiuos pasiūlymus, kurių opozicija nei aiškiai atmetė, nei su jais sutiko, iš tiesų siekė įvaryti pleištą tarp savo priešininkų.
„Tai paprasčiausiai buvo manevras siekiant suskaldyti opoziciją ir kažkokiu būdu išlaikyti valdžią“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kijevo Mohylos akademijos Europos studijų dėstytojas vokietis Andreas Umlandas (Andrėjas Umlandas).
Santykiai tarp Arsenijaus Jaceniuko, buvusio užsienio reikalų ministro, kuriam pasiūlytas premjero postas, ir Vitalijaus Klyčko, buvusio pasaulio sunkiasvorių bokso čempiono, kuriam siūloma tapti jo pavaduotoju, yra, kaip kalbama, mažų mažiausiai nedraugiški.
V.Klyčko šį prezidento žingsnį įvertino kaip klastą, pavadinęs tai „nuodingu pasiūlymu“.
Pasaulinių strategijų instituto Kijeve vadovas Vadymas Karasiovas sakė, kad dabar abi pusės jaučiasi tvirčiau.
„V.Janukovyčius Vakarų akyse parodė norą ieškoti kompromiso ir taikiais politiniais metodais siekti užbaigti šią krizę“, – sakė jis.
„Opozicija pamatė, kad V.Janukovyčius nori pasidalyti valdžia, todėl gali pasinaudoti šia sėkme“, – aiškino V.Karasiovas.
„Visa tai labiau panašu į taktinį žaidimą“, – pridūrė jis.
Protestai, prasidėję kaip kampanija už glaudesnę integraciją su Europa, ilgainiui įgavo didesnį mastą ir dabar atspindi gilesnį visuomenės nusivylimą prezidentu.
Tai patvirtina ir faktas, kad protestai iš Kijevo išplito į kitus šalies regionus, netgi į V.Janukovyčiaus elektorato baze laikomas rytines Ukrainos sritis.
Labai svarbi diena bus antradienis, kai Aukščiausioji Rada per neeilinę sesiją imsis svarstyti opozicijos reikalavimus atšaukti prieš protestuotojus nukreiptus drakoniškus įstatymus ir priimti konstitucijos pataisas, kurios sumažintų prezidento galias.
V.Janukovyčius pritarė abiem tokioms galimybėms, tačiau jo kritikai atsargiai vertina prezidento poziciją ir sako laukiantys konkrečių veiksmų, o ne kažkokių miglotų pažadų.
Jie ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos taip pat sakė norintys, kad pirmiausia būtų paleisti dešimtys žmonių, kurie buvo sulaikyti nuo protestų pradžios.
Visgi pagrindinis klausimas yra paties V.Janukovyčiaus ateitis.
Opozicijos lyderiai ragino prorusišką prezidentą atsistatydinti prieš 2015-aisiais numatytus valstybės vadovo rinkimus, o Kijevo gatvėse susitelkę radikaliai nusiteikę protestuotojai reikalauja, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios kiek įmanoma greičiau.
2004-ųjų Oranžinė revoliucija atėmė iš V.Janukovyčiaus prezidento postą, kurį jis norėjo užimti po suklastotų rinkimų, tačiau aršiomis rietenomis ir atvira nesantaika virtusi politinė konkurencija tarp buvusių jo oponentų padėjo jam sugrįžti į valdžią.
Opozicijai taip pat tenka nelengva užduotis rasti pusiausvyrą tarp labiau nuosaikių lyderių, tokių kaip buvęs užsienio reikalų ministras A.Jaceniukas, siekių ir radikaliai nusiteikusių protestuotojų, reikalaujančių didesnių politinių permainų, tikslų.
„Jo pasitraukimo keliai“
Kijevo Mohylos akademijos politikos mokslų profesorius Oleksijus Haranas sakė, kad V.Janukovyčius aiškiai parodė, jog yra pasirengęs derėtis „tik tuomet, kai susiduria su stipriu priešininku“, o pastaruosius protestus jis laiko „realia grėsme“.
V.Janukovyčiaus atsistatydinimas „būtų geriausia išeitis šaliai“, sakė O.Haranas opoziciją remiančiai radijo stočiai „Gromadske Radio“.
„Manau, egzistuoja tokios įvykių raidos galimybė“, – pridūrė profesorius.
Pasak jo, V.Janukovyčius gali būti įtikintas palikti postą mainais į amnestiją jam ir jo sūnui, klestinčiam verslininkui, kurį opozicija kaltina su tėvo pagalba susižėrus milijonus.
Ekspertai sutaria, kad vienas iš galimų, nors sudėtingų, kompromisų galėtų būti susitarimas leisti V.Janukovyčiui likti prezidento poste priėmus konstitucijos pataisas, suteikiančias daugiau galių vyriausybei, kuriai vadovautų opozicija.
„Tai galėtų būti įmanoma, tačiau tokiu atveju jis (V.Janukovyčius) turėtų labai mažai galių“, – sakė A.Umlandas.
„Visgi tokio žingsnio jau nebepakanka. V.Janukovyčiui tiesiog reikia aptarti savo pasitraukimo kelius“, – pridūrė politologas.
Pasak A.Umlando, jis neabejoja, kad opozicijai galiausiai pavyks pasiekti savo tikslą – kad šalyje būtų surengti pirmalaikiai parlamento ir prezidento rinkimai.
V.Karasiovas savo ruožtu pažymėjo, kad galimi abu įvykių raidos variantai – ir kad situacija pradės normalizuotis, ir kad įtampa toliau augs.
Antradienį numatytame Rados posėdyje gali būti priimtas sprendimas pamėginti suformuoti koalicinę vyriausybę su opozicija.
„Arba, spaudžiant valdžioje esantiems griežtosios linijos šalininkams, gali būti mėginama įvesti šalyje nepaprastąją padėtį“, – sakė V.Karasiovas.