2014 metų žiemos olimpinės žaidynės bus pačios brangiausios per visą olimpinių žaidynių istoriją – pasiekta 50 milijardų dolerių (126 mlrd. Lt) suma ir ji vis auga. 2008 metų vasaros olimpinės žaidynės Pekine tariamai kainavo 40 mlrd. dolerių (101 mlrd. Lt), nors tikroji kaina taip ir liko niekam nežinoma.
Kam išleisti tie 50 milijardų dolerių?
Buvęs Rusijos vicepremjeras Borisas Nemcovas, dabar tapęs aršiu V. Putino kritiku, ataskaitoje, pavadinimu „Žiemos olimpinės žaidynės subtropikuose: korupcija ir piktnaudžiavimas Sočyje“, atvirai klausia, kur dingo tie 20-30 mlrd. dolerių (50,77-76,16 mlrd. Lt). Dokumentas anglų kalba pasirodė praeitų metų gruodį.
B. Nemcovas, dabar vadovaujantis Rusijos opozicijai, skaičiuoja, jog už paslaptingai pradangintus pinigus realybėje visoje Rusijoje galėjo būti nutiesta „daugiau 3000 naujų kelių, 800 tūkst. žmonių gautų naujus namus, būtų pastatyta tūkstančiai ledo arenų ir futbolo stadionų“.
Ataskaitoje taip pat kalbama apie „sąžiningos konkurencijos nebuvimą, protekcijas ir cenzūrą“ – esą olimpinių žaidynių kaina taip išaugo, pasirengimo darbų kokybė sumenko būtent dėl šių veiksnių.
Sočio olimpinių žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Dmitrijus Černyšenka tokius kaltinimus atmeta.
„Likę pinigai, apie kurios kartais kalba žiniasklaida, tėra pramanas, skaičiavimai, kurie neturi nieko bendro su realybe“, - CNN sakė D. Černyšenka.
2007 metais V. Putinas Tarptautiniam olimpiniam komitetui užsiminė, jog olimpinėms žaidynėms Rusija išleistų apie 12 mlrd. dolerių (30,46 mlrd. Lt).
Tačiau, kaip skelbiama B. Nemcovo parengtoje ataskaitoje dėl išlaidų olimpinėms žaidynėms, „atsižvelgus į pasaulinius kainų augimo parametrus ir tendencijas“, galutinė suma turėjo būti dvigubai didesnė.
„Likusieji 26 mlrd. dolerių (66,01 mlrd. Lt) – išgrobstytos lėšos ir dėkingumo mokesčiai“, - teigiama dokumente.
„Ne paslaptis, jog pasirengimą olimpinėms žaidynėms Rusijoje lydi korupcijos šešėlis“, - konstatuoja B. Nemcovas.
17 dienų truksianti sporto šventė, prasidėsianti vasario 7 dieną, tapo puikiu taikiniu visiems V. Putino oponentams: tiems, kurie mano, jog Rusijos lyderis olimpines žaidynes pavertė „asmeniniu projektu“, skirtu naujam gyvenimui prikelti „Rusijos Rivjerą“ – kadaise garsų ir mėgtą kurortą.
Sočyje vyks ne tik žiemos olimpinės žaidynės – spalį ten bus surengtos pirmosios Rusijoje „Formulės 1“ varžybos.
„Sportas čia niekuo dėtas, viskas dėl triumfo politikoje. Viskas dėl Rusijos prezidento galios įrodymo – tiek pasaulyje, tiek Rusijoje. Štai kodėl jis ir yra atsakingas už viską – įskaitant ir gamtos sąlygas bei orą“, - CNN sakė B. Nemcovas.
B. Nemcovo teiginys, jog V. Putinas bando kontroliuoti netgi orą, greičiausiai susijęs subtropinio Sočio klimato žiemos olimpinėms žaidynėms metamais iššūkiais – nuo praeitos žiemos teko kaupti sniegą.
Tiek atidarymo, tiek uždarymo ceremonijos vyks netoli Juodosios jūros – vietovėje, kur kadaise buvo gausu uodų. Tam palankios sąlygos net ir žiemą, kai dieną vidutiniškai termometro stulpelis užkopia iki 10 laipsnių šilumos.
D.Černyšenkos ataskaitos autorių argumentai nejaudina. Jis tvirtina, jog visos žaidynėms parinktos erdvės bus deramai paruoštos atidarymo ceremonijai ir 6 tūkst. sportininkų atvykimui.
„Mums, kaip organizatoriams, ir visai Rusijai, kaip valstybei, tai kartą gyvenime pasitaikanti proga pasirodyti kelių milijardų dydžio auditorijai, ką turime geriausio“, - sako D.Černyšenka.
„Turime įtikinti pasaulį, parodyti visiems naują modernią Rusiją ir pasakyti „Pažiūrėkite, mes ne tokie kaip mums klijuojami stereotipai, esame šiuolaikiški, skaidrūs, galime daug pasiekti ir mums sekasi“, - tvirtina Sočio olimpinių žaidynių organizacinio komiteto prezidentas.
Trumpiau tariant, B. Nemcovą ir skandalingos ataskaitos bendraautorį, aktyvistą Leonidą Martyniuką iš opozicinio Rusijos judėjimo „Solidarumas“, labiausiai neramina klausimas, kodėl Sočio žaidynėms išleista tiek daug pinigų.
Kaip teigiama ataskaitoje, išlaidų ūgtelėjimas nuo 12 iki 50 mlrd. dolerių gali būti paaiškintas tik vienu vieninteliu būdu – tai „banaliausia vagystė, korupcija ir absoliutus rangovų neprofesionalumas“.
Dokumente skelbiama, jog visi žaidynėms atlikti darbai labai prastos kokybės ir gali kelti pavojų aplinkai. Skelbiama esą trūko jau keli nutekamieji vamzdžiai, Juodoji jūra teršiama statybų atliekomis, be gailesčio kertami miškai.
Tokius kaltinimus D.Černyšenka atkakliai neigia, jis tvirtina, jog darbams naudojamas biudžetas – „gana vidutinio dydžio“.
„Siekiant išvengti nereikalingų spekuliacijų, kviečiu atkreipti dėmesį į du biudžetus, kurie sudaryti pagal mūsų sutartinius įsipareigojimus, mūsų pateiktą konkursinę kampaniją. Pirmiausia, tai atskiras biudžetas, skirtas surengti olimpines žiemos žaidynes, esu už jį atsakingas. Jis beveik toks pat kaip tas, kurį turėjo ankstesnių olimpinių žaidynių organizatoriai – apie 2,2 mlrd. dolerių (5,59 mlrd. Lt). Antrasis – statybų biudžetas, jo lėšos skirtos moderniausių arenų ir susijusios infrastruktūros statyboms – kalbame apie naujus statinius tiek varžyboms, tiek kitoms reikmėms. Taip pat kanalizacijos sistemos, elektros tiekimo sistema, jungiantys keliai ir t.t.“, - pasakoja D.Černyšenka.
„Šis biudžetas labai skaidrus, įtrauktas į valdžios programą, Nr. 991. Galite apsilankyti mūsų svetainėje internete ir viską pamatysite patys, visus skaičius. Sumos šiek tiek priklauso ir nuo valiutos kurso svyravimų, apie 7 mlrd. dolerių (17,84 mlrd. Lt), pusė tų pinigų ateina iš valstybės fondo“, - tvirtina D.Černyšenka.
D.Černyšenka pripažįsta, jog šuolių su slidėmis tramplinams įrengti galbūt ir išleista šiek tiek daugiau pinigų nei planuota.
Tokią situaciją galima paaiškinti „nepalankiomis geologinėmis sąlygomis“, tačiau pats D.Černyšenka tvirtina, jog tramplinai bus parengti laiku, o jų statybai reikalingos „išlaidos bus subalansuotos“.
V. Putinas jau atleido pareigūną, atsakingą už šuolių su slidėmis trampliną – vengdamas baudžiamojo persekiojimo, minėtasis asmuo iš Rusijos paspruko.
Tačiau B. Nemcovo ataskaita ne tik pirštu baksnoja į kainų ir išlaidų neatitikimus, bet ir aršiai kritikuoja elgesį su projekte „Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje“ dirbančiais emigrantais.
Skelbiama, jog iš viso olimpinių žaidynių objektų statybose įvyko mažiausiai 40 tragiškų incidentų, per kuriuos jau žuvo 25 žmonės. O statybininkams pažadėti pinigai galiausiai nugula rangovų kišenėse.
Anot B. Nemcovo, tai pagrindinė priežastis, kodėl prasidėjo masiniai protestai, kuriuose dalyvavo ir vietos gyventojas Martirosas Demerchijanas – žmogus, žiauriai kankintas policijos pareigūnų, nes reikalavo teisėtos algos už darbą vienoje iš olimpinių objektų statybų aikštelių.
Rusijos opozicionierių parengtoje ataskaitoje prisimenamas ir Romanas Kuznecovas – statybininkas, dirbęs žiniasklaidai skirto centro statybose Sočyje. Drąsus vyras, protestuodamas prieš neteisybę ir neišmokamus atlyginimus, užsisiuvo burną ir pasirodė protesto akcijoje, laikydamas kelis plakatus.
„Kartais statybininkams iš viso nieko nemoka. Man tai pirmasis akivaizdus įrodymas, jog be korupcijos čia neapsieita. Bet niekas nepradėjo nei vienos baudžiamosios bylos dėl pasirengimo olimpinėms žaidynėms – niekam neužkliuvo sukčiavimas. Korupcijos atvejai turėtų būti tiriami, ir ne tik Rusijoje. Esu tikras, jog su tuo susijęs ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Jie, kaip ir visi kiti tarptautiniai diplomatai, turi imunitetą – policijos pareigūnai niekada jų nesiims, nes jie apsaugoti“, - sako B. Nemcovas.
Tarptautinis olimpinis komitetas oficialiame CNN perduotame pareiškime atmeta bet kokius jam metamus kaltinimus: „Tokie teiginiai primena nepagrįstas spekuliacijas. Tarptautinis olimpinis komitetas ne kartą pademonstravo, jog, tais atvejais, kai pateikiami pagrįsti kaltinimai, mes imamės reikiamų veiksmų“.