Imperatorienė Michiko, turtingo miltų magnato duktė, yra pirmoji dabartiniais laikais paprasta mergina, atitekėjusi į Japonijos imperatoriškąją šeimą.
Po pasakiškų, 1959 metais įvykusių vestuvių Michiko, kuriai dabar – 79-eri, taip pat tapo pirmąja imperatoriene, kuri pati augino vaikus, ir kuri, kaip žinia, ruošdavo jiems priešpiečių dėžutes neštis į mokyklą.
„Buvimas imperatoriumi gali būti vieniša būsena“, - sakė Akihito interviu, kurį pirmadienį paskelbė Imperatoriškųjų rūmų agentūra.
„Bet ... mane guodė ir džiugino tai, kad šalia manęs buvo imperatorienė, kuri visuomet gerbė mano padėtį ir mane palaikė. Ir jaučiuosi nepaprastai laimingas, kad galėjau stengtis atlikti savo, kaip imperatoriaus, vaidmenį šalia esant imperatorienei“, - sakė senstantis monarchas, kuris Chrizantemų sostą paveldėjo 1989-aisiais, mirus jo tėvui imperatoriui Hirohito.
Švelniu balsu kalbantis monarchas susirinkusius žmones pasveikino iš stiklu apsaugoto rūmų balkono, išeinančio į Rytų sodą. Šalia stovėjo imperatorienė Michiko ir kiti karališkosios šeimos nariai.
„Galvodamas apie žmones, nukentėjusius nuo katastrofų, savo dienas leisiu linkėdamas visiems žmonėms laimės“, - sakė jis, turėdamas omenyje tragišką 2011 metų žemės drebėjimą ir cunamį, taip pat – įvairias gamtines katastrofas, ištikusias Japoniją per pastaruosius metus.
Imperatoriškieji rūmai paskelbė, kad pasiklausyti monarcho gimtadienio kalbos atėjo maždaug 24 tūkst. žmonių, kurie nepabūgo šalčio, mojavo Japonijos vėliavėlėmis ir šaukė „Banzai“ („Tegyvuoja“).
Po pietų premjeras Shinzo Abe drauge su kitais garbingais svečiais dalyvavo gimtadienio bankete rūmuose.
Nors imperatorius Hirohito kažkada buvo garbinamas kaip gyvas dievas, Akihito ir Michiko stengėsi kurti „paprastos poros“ įvaizdį ir sumažino atstumą tarp rūmų ir paprastų žmonių.
Imperatoriškieji rūmai, kuriuos juosia akmeninės sienos ir grioviai, plačiajai visuomenei būna atviri dukart per metus – per imperatoriaus gimtadienį ir antrąją Naujųjų metų dieną.
Japonijos monarchiją dauguma visuomenės labai gerbia, nors iš Chrizantemų sosto po Antrojo pasaulinio karo buvo atimtas kažkada jį gaubęs paslaptingumas ir pusiau dieviškas statusas.