50-metis M.Chodorkovskis, buvęs turtingiausias Rusijos žmogus, atrodė išblyškęs ir sulysęs, tačiau laimingas, kai buvo pasitiktas savo šalininkų Vokietijoje, kur atskrido privačiu reaktyviniu lėktuvu.
Prezidentas V. Putinas, kurio ketvirtadienio vakarą priimtas sprendimas nustebino Rusijos žmones ir trumpam kilstelėjo kainas vertybinių popierių biržose, sakė, kad suteikė malonę M.Chodorkovskiui vadovaudamasis „žmoniškumo principais“, nes pastarojo motina serga.
Vienas šaltinis Rusijos vyriausybėje sakė, kad sprendimas paleisti geriausiai žinomą ir potencialiai stipriausią Kremliaus kritiką gali susilpninti tarptautinius nusiskundimus dėl V.Putino politikos žmogaus teisių atžvilgiu, Rusijai ruošiantis surengti žiemos olimpines žaidynes, kurios prasidės Sočyje po septynių savaičių.
Atrodo, kad tai parodo, kad V.Putinas neabejoja esantis pajėgus kontroliuoti savo šalį, nors praėjusiais etais, kai jis buvo išrinktas trečiai kadencijai prezidento poste, vyko dideli gatvių protestai.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paleistas iš 7-osios pataisos kolonijos Segežoje, esančioje Karelijos miškų gilumoje netoli sienos su Suomija, M.Chodorkovskis atskrido į Vokietijos sostinę ir paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad paprašė prezidento malonės, tačiau nepripažino savo kaltės.
„Lapkričio 12 dieną aš kreipiausi į Rusijos prezidentą prašydamas malonės dėl šeimos aplinkybių, ir džiaugiuosi teigiamu sprendimu, – sakė jis. – Kaltės pripažinimo klausimas nebuvo keliamas“.
V. Putino atstovas sakė, kad Rusijos prezidentas gavo iš M.Chodorkovskio du raštus: ilgą asmeninį laišką ir oficialų prašymą suteikti malonę. Malonė buvo suteikta be jokių papildomų sąlygų, ir M. Chodorkovskis galės bet kada grįžti į Rusiją, nurodė jis.
Buvęs naftos pramonės magnatas turėjo būti paleistas ateinančių metų rugpjūtį, tačiau jo šalininkai baiminosi, kad įkalinimo terminas gali būti pratęstas, kaip buvo nutikę anksčiau. Pastaruosius kelerius metus jis praleido dirbdamas kolonijoje, kuri yra įkurta vieno iš Josifo Stalino GULAGo lagerių vietoje.
Savo pranešime M. Chodorkovskis dėkojo šalininkams už palaikymą.
„Norėčiau padėkoti visiems, kas visus tuos metus sekė „Jukos“ bylą ir už tą jūsų palaikymą man, mano šeimai ir visiems, kas buvo neteisingai nuteistas ir lig šiol persekiojamas. Labai laukiu minutės, kai aš galėsiu apkabinti savo artimuosius ir asmeniškai paspausti ranką visiems savo draugams ir kolegoms“, – sakoma pranešime.
Atskridęs į Vokietiją ir tikriausiai pradėdamas savanorišką tremtį, M.Chodorkovskis, kuriam buvo paskubomis išduotas kelionėms į užsienį reikalingas pasas, paliko tėvynę tuo pačiu keliu, kaip ir kai kurie sovietinių laikų disidentai – tokie kaip knygos „Gulago archipelagas“ autorius Aleksandras Solženicynas, ištremtas į Vakarų Vokietiją prieš 40 metų.
„Mano tėvas laisvas ir saugus Vokietijoje, – M. Chodorkovskio sūnus Pavelas parašė socialiniame tinkle „Twitter“. – Ačiū visiems už palaikymą mano šeimai visus tuos metus!“
Tuo tarpu M.Chodorkovskio atstovė Olga Pipanen šeštadienį nurodė, kad jis susitiko su sūnumi Berlyne.
„Vyresnysis Michailo Borisovičiaus sūnus, Pavelas, jau susitiko su tėvu, – ji sakė radijo stočiai „Echo Moskvy“ – Jie dabar yra kartu Berlyne.“
M. Chodorkovskio 79 metų motina Marina sakė naujienų agentūrai „Reuters“ iš savo namų netoli Maskvos: „Tiesiog noriu jį apkabinti. Dabar net nežinau, ką jam pasakysiu.“
M. Chodorkovskis praeitą mėnesį sakė, kad jo motinai atsinaujino vėžys ir kad jis gali jos nebepamatyti. Jo tėvas sakė „Reuters“, kad planuoja šeštadienį su žmona išvykti į Berlyną.
Kremliaus kritikas, kurį žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ yra pripažinusi „sąžinės kaliniu“, sakė, kad nori apkabinti savo mylimus žmones.
„Labai džiaugsiuosi galimybe atšvęsti artėjantį šventinį laikotarpį kartu su savo šeima“, – nurodė M. Chodorkovskis.
Vokietijos vaidmuo
Oro uoste jį pasitiko buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris, kuris atliko svarbų vaidmenį santykiuose tarp Rytų ir Vakarų šalių blokų baigiantis Šaltajam karui ir kuris padėjo organizuoti M. Chodorkovskio atskraidinimą į Berlyną.
M. Chodorkovskis ne iškart suprato, kad jo motina, kuri buvo gydoma Vokietijoje, yra grįžusi į Rusiją, H.D.Genscheris sakė savaitraščio „Der Spiegel“ portalui.
Jis taip pat sakė televizijai ARD, kad dukart buvo susitikęs su V. Putinu ir kalbėjosi su juo apie M. Chodorkovskį. Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė „ne kartą raginusi“ Rusijos prezidentą paleisti kalinamą verslininką.
Šis naftos magnatas pateko į V. Putino nemalonę prieš savo areštą 2003 metais, kai prezidentas ėmėsi „karpyti sparnus“ turtingiems oligarchams, įgijusiems didelę įtaką Rusijoje per chaotiškus prezidento Boriso Jelcino valdymo metus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
M. Chodorkovskio bendrovė „Jukos“ buvo padalyta ir parduota – daugiausiai valstybinėms įmonėms – po to, kai ginkluoti pareigūnai suėmė jos vadovą lėktuve viename Sibiro oro uoste. Jis buvo apkaltintas sukčiavimu ir mokesčių vengimu.
Kritikų Rusijoje ir užsienyje nuomone, jo įkalinimas buvo reikšminga dėmė V.Putino, vadovaujančio Rusijai nuo 2000 metų, biografijoje.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasveikino sprendimą suteikti malonę M.Chodorkovskiui, tačiau taip pat kritikavo Rusiją, ragindamas ją laikytis įstatymų viršenybės principo ir gerbti žmogaus teises.
„Jungtinės Valstijos primygtinai ragina Rusiją vykdyti reformas, kurios sukurtų skaidrią, nepriklausomą ir patikimą teisinę sistemą, kuri užtikrintų, jog būtų laikomasi įsipareigojimų žmogaus teisėms, įstatymų viršenybei ir nediskriminacijai“, – J.Kerry rašo savo pranešime.
Pasak kritikų, M. Chodorkovskio byla tapo Kremliaus netinkamo naudojimosi teisine sistema, įstatymų viršenybės nesilaikymo ir bet kokių prieštaraujančių balsų slopinimo simboliu. V.Putinas, kuris nevengdavo griežtų asmeninių pasisakymų prieš M. Chodorkovskį, visuomet pabrėždavo, kad teismai šį verslininką gana švelniai nubaudė už didelio masto vagystę.
Politikos strategas Glebas Pavlovskis, duodamas interviu „Echo Moskvy“, laikėsi nuomonės, kad V.Putinas nebūtų sutikęs paleisti N.Chodorkovskį, jeigu tebelaikytų jį keliančiu grėsmę.
„Chodorkovskis yra Putino kalinys“, – pabrėžė jis.
Carnegie centro Maskvoje analitikė Lilija Ševcova sakė, kad V. Putino suteikta malonė byloje ne apie „politinį atšilimą“, o „demonstruoja absoliučią vieno žmogaus valdžią Kremliuje - kuris mėgaujasi savo visagalybe ir kuris rado dar vieną būdą ją pademonstruoti“.
Imperijos galas
Vertingiausios „Jukos“ gamybos įmonės atsidūrė valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“, kuriai dabar vadovauja artimas V.Putino sąjungininkas Igoris Sečinas, rankose. I.Sečinas penktadienį sakė neįžvelgiantis jokių potencialių M.Chodorkovskio teisinių veiksmų pavojaus, nurodė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.
Kai buvo paskelbta apie prezidento suteiktą malonę, Rusijos vertybinių popierių kaina rinkose buvo trumpam padidėjusi, tačiau vėliau vėl nusmuko.
Kad rinkose būtų sukurtas tvarus teigiamas Rusijos įvaizdis, „reikia nuosekliai vykdyti laisvajai rinkai palankias reformas – ypač gerinti teisinę sistemą, kad sprendimai būtų labiau nuspėjami, o teisės į turtą – labiau apsaugotos“, – sakė Maskvoje dirbantis vieno investicinio banko ekonomistas.
V. Putinas savo asmeninį prestižą smarkiai susiejo su artėjančia žiemos olimpiada Sočyje prie Juodosios jūros, tačiau Rusija užsienyje yra smarkiai kritikuojama dėl naujo įstatymo, draudžiančio skleisti „gėjų propagandą“ nepilnamečiams.
Vienas šaltinis Rusijos vyriausybėje sakė, kad planuojama amnestija atims pagrindą kritikai iš Vakarų šalių.
„Manau, sprendimas paleisti (pankroko grupės) „Pussy Riot“ (nares) ir Chodorkovskį buvo priimtas prieš pat olimpines žeidynes, kad jie (kritikai Vakaruose) negalėtų mojuoti šia vėliava prieš Putiną“, – sakė jis.
JAV prezidentas Barackas Obama, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai nevyks į Sočio olimpiadą, o Jungtinės Valstijos įtraukė į savo delegaciją homoseksualios orientacijos neslepiančių atletų, siųsdamos aiškią žinią Kremliui.
Numatoma, kad pagal V. Putino suteiktą amnestiją bus nutrauktos bylos prieš 30 žmonių, suimtų Barenco jūroje per tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ protestą prieš naftos ir dujų gavybą Arktyje. Tokiu atveju aktyvistai, iš kurių 26 yra užsieniečiai, galėtų išvykti namo.
Jiems gresia būti nuteistiems kalėti iki septynerių metų, jeigu būtų nuteisti dar vienoje byloje, aptemdžiusioje V. Putino įvaizdį Vakarų šalyse.